magnify
Home Biologija Teorija 9 klasė Dauginimasis.Vystymasis

Dauginimasis.Vystymasis

1. Nurodykite, kas yra antriniai lytiniai požymiai. Kokie būna berniukų ir mergaičių antriniai lytiniai požymiai?

Informacijos šaltiniai: http://lt.wikipedia.org/wiki/Antriniai_lytiniai_po%C5%BEymiai, http://en.wikipedia.org/wiki/Secondary_sex_characteristic

 Sprendimas.

Antriniai lytiniai požymiai – lytį rodančių ir lytinės brandos metu atsirandančių požymių ir funkcijų visuma, susiformuojanti maždaug 10 – 18 gyvenimo metais. Skiriama nuo pirminių lytinių požymių, apibūdinančių lytinius organus. Antriniams lytiniams požymiams priskiriama kaulų ir raumenų sandara, kūno sudėjimas, poodinis riebalų sluoksnis, plaukuotumas, krūtinės forma, pieno liaukų raida, balso tembras, specifinė elgsena. Tiek berniukams, tiek ir mergaitėms ima augti plaukai ant gaktos ir pažastyse, sparčiai vystosi lytiniai organai.

Veikiant moteriškiems hormonams, mergaitės pradeda sparčiau augti (padidėja ūgis ir svoris, sparčiai auga galūnės), keičiasi kaulų forma, praplatėja klubai, apvalėja kūno formos (ypač apie sėdmenis, šlaunis ir pilvą). Pradeda formuotis krūtys, kuriose kaupiasi riebalinis audinys, auga plaukai ant vulvos – pas mergaites gaktos plaukai ima augti anksčiau nei pas berniukus. Prakaito liaukos, ypač esančios pažastyse, ima gaminti prakaitą, kuris turi moterims būdingą kvapą. Padidėjusi riebalų liaukų sekrecija skatina spuogų atsiradimą. Praėjus 2–3 metams nuo antrinių lytinių požymių pasirodymo (maždaug sukakus 12–13 metų), daugeliui mergaičių prasideda mėnesinės. Tačiau organizmo visiškai subręsta tik po keleto metų, per kuriuos antriniai požymiai toliau vystosi ir dauginimosi sistema pasiruošia galimai motinystei.

Berniukams antrinių požymių atsiradimas visų pirma susijęs su spartesniu augimu, raumenų masės didėjimu. Formuojasi vyriška figūra (platėja pečiai), sparčiau ima augti varpa ir sėklidės, pasikeičia gerklų sandara, pasireiškia „balso mutacija“, atsiranda sėklidžių kapšelio odos pigmentacija, auga plaukai ant gaktos ir pažastyse, taip pat ant įvairių kūno vietų – krūtinės, pečių, kojų, rankų. Kalasi ūsai ir barzda, išryškėja Adomo obuolys. Sulaukus 14–15 dažnai pasireiškia savaiminiai sėklos išsiliejimai, vadinami poliucijomis.

 

2. Apibūdinkite estrogeno, progesterono ir testosterono funkciją vystantis organizmui (formuojantis antriniams lytiniams požymiams), bei suaugusiame organizme.

Informacijos šaltiniai: http://www.diagnostic.lt/pacientams/tyrimai/hormonu-tyrimai, http://lt.wikipedia.org/wiki/Testosteronashttp://lt.wikipedia.org/wiki/Progesteronas, http://lt.wikipedia.org/wiki/Estrogenai

 

Sprendimas

Estrogenas – tai lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, nedideliais kiekiais – antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą. Estrogenai kartu su progesteronu svarbūs nėštumui ir gimdymui. Tiek moterų, tiek vyrų organizmuose estrogenai reguliuoja hormoninės liaukos hipofizės gonadotropinę funkciją. Moters organizme iki lytinės brandos estrogenų gaminama nedaug, tačiau subrendus kiaušidės šių hormonų gaminti ima žymiai daugiau. Estrogenų patekimas į kraują lemia gimdos, kiaušintakių ir makšties vystymąsi. Prasidėjus lytinei brandai, pirmasis požymis, kad estrogenų ima gamintis daugiau, yra pieno liaukų formavimasis. Pernelyg didelis estrogenų kiekis lemia ankstyvą moters lytinį subrendimą bei vyro feminizaciją (moteriškų požymių pasireiškimą).

Progesteronas – steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesteronų kiekis vaikų organizmuose yra santykinai mažas. Sulaukus lytinės brandos, progesterono sekrecija suintensyvėja, kai po ovuliacijos ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina daug progesterone. Ciklo pabaigoje hormono gamyba sumažėja. Hormono koncentracijos mažėjimas lemia gimdos gleivinės atsiplėšimą ir mėnesinių kraujavimą. Pagrindinis fiziologinis progesterono poveikis moters organizmui pasireiškia tik subrendus lytiškai. Jis užtikrina nėštumo palaikymą, tinkamas sąlygas apvaisintam kiaušinėliui, skatina pieno liaukų vystymąsi, slopina naujų folikulų brendimą kiaušidėje.

Testosteronas – steroidinis hormonas, priklausantis androgenų grupei ir gaminamas daugiausia sėklidėse, taip pat – antinksčiuose ir kiaušidėse. Jis svarbus formuojantis vyro lytiniams organams, atsirandant antriniams lytiniams požymiams, reguliuoja spermatogenezę ir lytinį elgesį, turi įtakos azoto ir fosforo apykaitai organizme. Testosteronas turi poveikį vyksmams sėkliniuose latakuose, sėklidės prielipe, prostatoje, sėklinėse pūslelėse, pogumburyje, gimdoje ir kiaušidžių folikuluose. Testosterono gamybą ir sekreciją lemia hipofizės hormonai – liuteinizuojantis hormonas ir folikulinas. Moters organizme testosteroną gamina kiaušidės. Jis folikulo ląstelėse pavirsta estrogenais, skatina pieno liaukų formavimąsi. Nėštumo metu testosterono koncentracija didėja, tačiau per didelis testosterono kiekis pas moterį slopina kiaušidžių funkciją.

 

3. Lytinis aktas – tai procesas, kurio esmė yra giminės pratesimas, tačiau pastaruoju metu viešumoje ypatingai įsigalėjus lytiškumui, giminės pratesimo funkcija dažnai tampa antraeile. Tad kokias, be susilaikymo ir šeimos planavimo, žinote kontraceptines priemonių rūšis, palyginkite jas tarpusavyje nurodydami stipriasias ir silpnąsias kiekvienos priemonės puses.

Informacijos šaltiniai:  http://en.wikipedia.org/wiki/Birth_control, http://introengelsk.cappelendamm.no/c35003/artikkel/vis.html?tid=35116

 

Sprendimas.

Hormoninės kontracepcijos priemonės yra kelios rūšys: oralinė, kontraceptiniai pleistrai, kontraceptiniai žiedai ar injekcijos. Šios priemonės dažniausiai sukelia makšties gleivinės pakitimus ir slopina spermatozoidų gyvybingumą. Trūkumai: ši kontracepcijos priemonė neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, gali sutrikdyti organizmo hormonų pusiausvyrą. Šios kontracepcijos priemonės dažnai išrašomos esant dideliems hormonų svyravimams ar mėnesinių ciklo sureguliavimui.

Gimdos spiralės yra dviejų rūšių: padengtos variu ir išskiriančios hormonus. Pirmosios tinka moterims, negalinčioms ar nenorinčioms hormoninių preparatų, pageidaujančioms ilgalaikio kontracepcijos poveikio. Pašalinus spiralę, vaisingumas grįžta, tačiau variu dengtos spiralės neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, ŽIV. Infekcija gali sukelti ektopinį nėštumą, mėnesinės skausmingesnės nei įprasta, netinkamai įkišta spiralė gali iškristi, galimos alerginės reakcijos į varį, priešlaikinis gimdymas, gimdos pradūrimas. Antrosios spiralės, išskiriančias progestageną, slopinantį gimdos gleivinės vešėjimą, tirštinantį gimdos kaklelio gleives turi tuos pačius trūkumus, kaip ir variu dengtos spiralės, tačiau efektyvumas siekia 98-99 procentus.

Barjeriniai metodai yra tai mechaninės priemonės, kurios užkerta kelią sėklos patekimui į gimdą. Šios kontracepcijos priemonės būna tiek vyriškos, tiek moteriškos. Populiariausi yra vyriški prezervatyvai. Prezervatyvas ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau ir nuo kai kurių lytiniu keliu plintančių ligų. Prezervatyvų derinys su cheminėmis kontracepcijos priemonėmis užtikrina labai mažą tikimybę pastoti lytinio akto metu. Pagrindiniai trūkumai – kai kurie žmonės yra alergiški lateksui, iš kurio šiuo metu dažniausiai gaminami prezervatyvai, sumažėjęs varpos jautrumas lytinio akto metu, bei išliekanti trūkimo galimybė.

Cheminės kontracepcijos priemonės – spermicidai – sumažina lytinių ląstelių judrumą ir pagreitina jų žūtį. Jie dengia gimdos kaklelį, taigi yra tarsi barjeras, mažina susirgimo lytiškai plintančiomis ligomis riziką, tačiau jie silpnai apsaugo nuo užsikrėtimo ŽIV. Nonoxylon-9 toksiškai veikia laktobacilas, kurios yra normalios makšties mikrofloros dalis, todėl makštyje daugėja E. coli, o po lytinių santykių gali būti nustatoma bakteriurija. Nepaisant to, spermicidai taip pat turi antimikrobinių ir antivirusinių savybių, todėl naikina gonorėjos, trichomonozės, chlamidiozės, sifilio sukėlėjus.

Ilgalaikė chirurginė kontracepcija arba sterilizacija – chirurginė operacija, kuria siekiama visiškai nutraukti paciento reprodukcinę funkciją, nesumažinant jo lytinio potraukio. Vyrams ir moterims sterilizacijos būdai yra skirtingi. Kadangi sterilizacija yra negrįžtama kontracepcija, todėl reikia labai rimtai apsvarstyti prieš ją pasirenkant, ar tikrai asmuo yra pasiruošęs daugiau nebeturėti vaikų. Manoma, kad tai yra labai efektyvi kontracepcija – nėštumų pasitaiko rečiau nei 1 proc. atvejų. Pagrindiniai trūkumai – tai negrįžtama kontracepcija, kuri neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.

 

4. Įsivaizduokite, jog esate garsus biologas ir ką tik išveisėte naują augalo rūšį turinčią visus žinomus vegetatyviniam dauginimuisi būtinus organus, bet šiuo metu jūs viso labo turite vieną vienintelį egzempliorių. Jūs norite padauginti augaliuką, neprarandant jo gerųjų savybių. Išvardinkite visus nelytinio dauginimo būdus, būdingus medžiams, krūmams, daržovėms ar uogas vedantiems augalams, kuriais galite padauginti savo augaliuką. Pateikite pavyzdžių, kurios augalų rūšys yra dauginamos ar dauginasi pačios panaudojant jūsų nurodytus nelytinio dauginimo būdus.

 

Sprendimas.

1. Kai kurie dekoratyviniai augalai dauginami auginiais – ūglių šakelėmis. Nupjautos ūglių šakelės (auginiai) pamerktos į vandenį ar pasodintos žemėje greitai įsišaknija. Tokiu būdu dažniausiai dauginami raugerškiai, karklai, magnolijos ir kt.

2. Kai kurie krūmai geriau dauginasi ne auginiais, bet atlankomis, prikasant nulenktą augalo šaką. Tokių krūmų pavyzdžiai gali būti lazdynai, serbentai, agrastai ir kt.

3. Tokie augalai kaip braškės gali daugintis ūsais, susidarančiais ląstelėms dalinantis mitozės būdu.

4. Šakniastiebiai, jais dauginasi tokie augalai kaip pakalnutės ar asiūkliai.

5. Stiebagumbiai – tokiu nelytinio dauginimosi būdu dauginamos bulvės, topinambai.

6. Česnakai ir kiti svogūniniai augalai dauginasi svogūnėliais, kurie ląstelėms dalijantis mitozės būdu susidaro senojo gumbasvogūnio šone.

7. Kiekvienos ląstelės branduolyje DNR pavidalu yra užkoduota paveldimoji informacija, tad mokslininkai sukūrė dirbtinį augalų dauginimo būdą, vadinamą audinių kultūra. Šiuo būdu augalai išauginami iš audinio gabalėlio, atskirto iš pumpuro ar kitos augalo dalies augindami jį ant tinkamos terpės. Turint vienintelį motininį augalą galima išauginti tūkstančius identiškų augalų ne tik komerciniais tikslais, bet ir norint išsaugoti nykstančias rūšis.

Informacijos šaltiniai: http://dendro.lt/index.php/dendro/article/view/56/45, http://en.wikipedia.org/wiki/Asexual_reproduction, http://kentsimmons.uwinnipeg.ca/16cm05/16labman05/lb4pg6.htm

5. Apibūdinkite, kaip dauginasi mielės ir kuo nelytinis mielių dauginimasis skiriasi nuo įprastos mitozės būdingos augalų ar vienaląsčių mikroorganizmų nelytiniam ląstelių dauginimuisi. Nurodykite mitozes fazes ir tipus, bei trumpai aprašykite, kas ląstelėse vyksta šių fazių metu.

(Mielių dauginimosi paveiksliukas)

Sprendimas:

Mielių dauginimuisi dar vadinamu pumpuravimusi būdinga uždara mitozė, kurios pagrindinis bruožas, kad vėlyvojoje profazėje branduolėlio apvalkalas nesuyra, o pati motininė ląstelė dalinasi asimetriškai į didesnę ir mažesnę ląsteles, kurios ne visada pilnai atsiskiria viena nuo kitos, kartais sudarydamos ląstelių kolonijas.

a) uždaroji mitozė

b) atviroji mitozė

1. Profazėje vyksta laipsniška chromosomų kondensacija ir jos tampa matomos šviesiniu mikroskopu. Kiekviena siūlinė chromosoma sudaryta iš dviejų chromatidžių, sujungtų centromera. Formuojasi mitozės kompleksas su achromatine verpste. Sutrūkinėja branduolio apvalkalėlis.

2. Metafazėje chromosomos, centromeromis susijungusios su achromatinės verpstės siūlais, išsidėsto vienoje plokštumoje – sudaro metafazinę plokštelę. Chromosomos maksimaliai kondensuotos, šiuo metu jų struktūra ryškiausia visame cikle.

3. Anafazė pati trumpausia mitozės stadija. Kiekvienos chromosomos seserinės chromatidės atsiskiria per jas jungusią centromerą (chromatidės tampa chromosomomis) ir juda į skirtingus polius.

4. Telofazėje du chromosomų rinkiniai susitelkia priešinguose verpstės poliuose. Chromosomos dekondensuojasi, pailgėja ir įgauna pirminę interfazinę struktūrą. Formuojasi barnduolių apvalkalėliai, atsiranda branduolėlis(-iai). Įvyksta citokinezė – ląstelės citoplazma pasidalija į dvi dalis.

Informacijos šaltiniai: http://biomokykla.wikispaces.com/Mitoz%C4%97.+Mejoz%C4%97., http://www.johnkyrk.com/mitosis.lit.swf

 

6. Trumpai apibūdinkite, kas yra mitozė ir kas yra mejozė, bei užpildykite lentelę, kurioje būtų palyginama mitozė ir mejozė.

 

Mejozė

Mitozė

Ar vyksta persikryžiavimas (krosingoveris)?

 

 

Karalystės kuriose aptinkama

 

 

Ląstelių tipas, kuriose aptinkama

 

 

Iš vienos motininės ląstelės susidarančių ląstelių skaičius

 

 

Kokio tipo ląstelės susidaro procesui pasibaigus, jei motininė ląstelė yra tetraploidinė (4n)

 

 

Ar genetiškai dukterinės ir motininė ląstelės yra tapačios?

 

 

Kurios fazės metu atsiskiria centromeros

 

 

Informacijos šaltiniai:
http://www.diffen.com/difference/Meiosis_vs_Mitosis
,
http://faculty.clintoncc.suny.edu/faculty/michael.gregory/files/bio%20101/bio%20101%20laboratory/mitosis/mitosis.htm

 

Sprendimas

Mitozė – nelytinis ląstelių dauginimosi būdas, kurio metu viena motininė ląstelė pasidalina į dvi vienodas dukterines lasteles.

Mejozė – lytinių ląstelių dauginimosi būdas, kurio metu motininė ląstelė dviejų dalinimųsi metu pasidalina į keturias ląsteles, kurios nėra genetiškai identiškos motininei ląstelei, o jų chromosomų skaičius (ploidiškumas) sumažėja dvigubai.

Mejozė Mitozė
Ar vyksta persikryžiavimas (krosingoveris)? taip ne
Karalystės kuriose aptinkama Gyvūnų, augalų ir grybų karalystės Visose karalystėse
Ląstelių tipas, kuriose aptinkama Tik lytinėse ląstelėse: kiaušinėliuose ir spermatozoiduose Visose ląstelėse, išskyrus lytines ląsteles
Iš vienos motininės ląstelės susidarančių ląstelių skaičius 4 2
Kokio tipo ląstelės susidaro procesui pasibaigus, jei motininė ląstelė yra tetraploidinė (4n) 2n 4n
Ar genetiškai dukterinės ir motininė ląstelės yra tapačios? Ne Taip
Kurios ląstelės dalinimosi fazės metu atsiskiria centromeros Antros anafazės metu, tuo tarpu pirmoje anafazėje lieka sukibusios Anafazėje

 

7. Apibūdinkite, kas yra kiaušinėlio apvaisinimas, bei žmogaus gemalas, nurodydami pagrindines keturias jo vystymosi stadijas, bei trumpai aprašydami, esminius vystymosi stadijų bruožus.

Informacijos šaltiniai: http://en.wikipedia.org/wiki/Human_embryogenesis, http://en.wikipedia.org/wiki/Morulahttp://en.wikipedia.org/wiki/Blastula, http://en.wikipedia.org/wiki/Gastrulationhttp://en.wikipedia.org/wiki/Neurulation

 

Sprendimas.

Kiaušinėlio apvaisinimas – stadija, kai kiaušintakyje (Falopijaus vamzdyje) esantis kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu, sudarydami zigotą. Abi gametos, moteriška lytinė ląstelė – kiaušinėlis, ir vyriška lytinė ląstelė – spermatozoidas, yra haploidinės. Jos turi tik po 23 chromosomas. Zigota, susidariusi susiliejus lytinėms ląstelėms, turi 46 chromosomas

Žmogaus gemalas – tai organizmo vystymosi stadija, kuri trunka nuo kiaušinėlio apvaisinimo iki vaisiaus susiformavimo. Gemalo vystymosi trukmė yra aštuonios savaitės.

  1. Morulės stadija – pirmoji embrioninio vystymosi stadija. Zigotai pasidalijus ir pasiekus 32 ląstelių stadija zigota vadinama morule. Morulės ląstelės yra vadinamos blastomeromis. Iš pradžių susidariusios 8 ląstelės yra nepolinės. Vėliau blastomeros pradeda sąveikauti su kaimyninėmis ląstelėmis paviršiaus sąlyčio molekulėmis ir tampa polinėmis (susidaro epikalinis ir bazo – lateralinis poliai). Šita ląstelių sąveika yra vadinama kompaktizacija – pirmasis morfogenetinės ir ląstelinės diferenciacijos įvykis.
  2. Blastulė, arba blastocista – ankstyva embrioninio vystymosi stadija. Blastulė susiformuoja iš morulės. Tai viensluoksnis, tuščiaviduris ląstelių darinys. Išorinės ląstelės vadinamos trofektoderminėmis, o visas sluoksnis vadinamas trofoblastu. Blastulės ertmė užpildyta skysčiu ir vadinama blastoceliu. Blastocelyje yra vidinių ląstelių, kurios telkiasi gemaliniame blastulės poliuje. Iš trofektoderminių ląstelių vystosi gemalo dangalai (dalis placentos, chorionas), o iš vidinių – pats gemalas, amnionas ir trynio maišelis. Blastocistos įsiskverbimas į gimdos gleivinės funkcinio sluoksnio tankųjį posluoksnį vadinamas implantacija.
  3. Gastrulės stadija – tai embriono vystymosi stadija, sekanti po blastulės stadijos. Iš vienasluoksnės blastulės ima formuotis trijų sluoksnių struktūra – gastrulė. Gastruliacijos metu susiformuojantys sluoksniai skirstomi į ektodermą, mezodermą ir endodermą. Šios stadijos metu prasideda organogenezė ir kiekvienas iš sluoksnių duoda pradžią tam tikriems organams. Iš ektodermos vystysis epidermis, nervinis vamzdelis, bei kiti audiniai, kurie vėliau frmuos žmogaus nervų sistemą. Mezoderma randasi tarp ektodermos ir endodermos. Iš jos formuojasi somitai, kurie duodą pradžią raumenims, šonkaulių formavimuisi, stuburui, kaulams, kraujodaros ir kraujotakos sistemoms, bei jungiamiesiems audiniams. Iš endodermos formuojasi virškinimo sistemos epitelis, bei kvėpavimo sistema, pagrindiniai su virškinimo siejami organai tokie kaip kasa ar kepenys.
  4. Neurulės stadija – embriono vystymosi stadija, kurios metu vyksta neuruliacija t.y. nervų sistemos vystymosi pradžia. Nervinis vamzdelis iš kurio formuosis nervų sistema formuojasi iš ląstelių sutankėjimo, esančio tarp notachordos ir ektodermos. Besivystydamas nervinis vamzdelis priekiniame gale suformuoja ląstelių gniužulus, kurie vėliau išsivysto į pagrindines smegenų dalis. Likusi dalis formuoja nugaros smegenis.

 

8. Įsivaizduokite, jog jūsų mylimas gyvūnėlis, kuriuo jūs rūpinotės ir mylėjote daug metų pateko į eismo įvykį ir žuvo. Jūs, būdamas garsiu mokslininku ir turėdamas pakankamai įrankių, nusprendėte, jog galite susigražinti prarastą draugą. Nurodykite kokie pagrindiniai žingsniai yra būtini norint klonuoti jūsų augintinį, trumpai juos aprašydami. Ar jūsų klonuotas gyvūnas bus toks pats, koks žuvo autoįvykio metu?

Informacijos šaltiniai: http://www.ehow.com/list_6788016_basic-steps-cloning_.html, http://en.wikipedia.org/wiki/Cloning

Sprendimas

1. Donorinės somatinės organizmo ląstelės branduolio izoliavimas. Kiekviena žinduolių organizmo ląstelė turi visą genetinę informaciją koduojančią organizmą. Todėl gali būti panaudota bet kuri branduolį turinti organizmo ląstelė. Branduolys izoliuojamas jį iš ląstelės išsiurbiant mikroskopine adata.

2. Tinkamo organizmo ir jo subrendusių, bet neapvaisintų t.y. haploidinių kiaušinėlių parinkimas. Organizmas iš kurio paimami kiaušinėliai turėtų būti kiek įmanoma artimesnis norimam klonuoti organizmui, kad vystantis embrionui nebūtų imuninio atsako, ar embriono vystymosi sutrikimų.

3. Kiaušinėlio branduolio pašalinimas. Jis atliekamas panašiu būdu, kaip ir somatinės ląstelės branduolio izoliavimas. Tačiau iš kiaušinėlio pašalinama tik branduolyje esanti genetinė medžiaga, o ekstrabranduolinė genetinė informacija (esanti mitochondrijose) lieka tokia, kokia buvo kiaušinėlyje.

4. Norimo klonuoti organizmo branduolio implantavimas į akceptorinį kiaušinėlį. Šis procesas atliekamas naudojant mikroinjekcijos metodą. Po implatacijos tapusi diploidine, ląstelė nepradeda dalintis. Ji pradeda dalytis, aktyvinus chemiškai ir elektriškai.

5. Pradėjusio dalytis kiaušinėlio implantavimas į surogatinę motiną. Surogatinėje motinoje kiaušinėlis pradeda dalytis ir kartais išsivysto į embrioną. Didžioji dalis tokių kiaušinėlių žūva dar nepasiekę embriono stadijos. Jei embrionas subręsta, ir gimsta, jūs turite organizmą, kuris yra genetiškai identiškas motininiam organizmui.

Pagrindinės problemos, susijusios su klonavimu: 1) somatinės ląstelės būna jau diferencijuotos, taigi dalis jų genų yra neaktyvūs; 2) galimos DNR mutacijos, atsiradusios ląstelei augant ir dalijantis, sąveikaujant su aplinka ir mutageniniais veiksniais, 3) klono ląstelių amžius yra toks pats, koks ir gyvūno iš kurio paimtas branduolys ląstelių, tai lemia ankstyvą klono senėjimą; 4) net jei gimsta genetiškai identiškas organizmas, tačiau, jei tai yra jūsų augintinio klonas jis nebūtinai paveldės ir charakterio savybes, neturės tos patirties t.y. nemokės ir nežinos nieko tokio, kas nebuvo užkoduota jo branduolio DNR, taigi nors genetiškai tai tas pats gyvūnas, tačiau socialiniu požiūriu tai yra visiškai kitas individas.

© Bronė Narkevičienė