magnify

Nervų sistema

Naudodamiesi paveikslėliu, pažymėkite, kuris regimųjų takų pažeidimas (A-E) atitinka kairės ir dešinės akių regimųjų laukų (kairė ar dešinės pusės) sutrikimus (1-5). Juoda spalva atitinka regos netekimą.

Išorinio pasaulio dalis, kuirią gali matyti mūsų akys vadinama regos lauku. Dėl įvairių akių ligų, regimųjų takų ar regimosios žievės pažeidimų, regos laukas gali susiaurėti. Tokie sutrikimai vadinami regos defektu. Dažniausiai regos lauko sutrikimai atsiranda dėl tinklainės distrofijos (retinitis pigmentosa, fotoreceptorių distrofijos), glaukomos, dėl optinio nervo, regimosios kryžmės, optinio trakto, šoninio kelinio kūno, priminė regimosios žievės, ar kitų su rega susijusių žievės pažeidimų. Priklausomai nuo akies ar regimųjų takų pažeidimų sukeliamas specifinis regos lauko sutrikimas, kuris gali apimti vienos ar abiejų regos lauko pusių sutrikimus. Regimosios informacijos kryžiavimasis, jai patenkant į smegenis, vyksta kitaip, nei sensorinės lytėjimo informacijos. Informacija iš tinklainės, esančios nosinėje pusėje, patenka į priešingą galvos pusę, o iš dalies esančios link ausies – patenka į centrus toje pačioje galvos pusėje. Perėję optinę kryžmę aksonai persigrupuoja ir sudaro optinius traktus. Dauguma optinio trakto aksonų baigiasi šoniniame keliniame branduolyje, kuris yra vizualinė gumburo dalis, atsakinga už vaizdinės informacijos dalinį apdorojimą. Dauguma postsinapsinių aksonų palikdami gumburą sudaro optines radiacijas, kurios baigiasi pirminėje regimojoje žievėje, esančioje pakaušinėje skiltyje.
Atsakymai:
(A)-(2); (B)-(1); (C)-(1); (D)-(3); (E)-(5).

© Bronė Narkevičienė