magnify

11-12 klasės

Orientavimasis rinkoje

Nuostatos: Priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Būti žingeidžiam, domėtis ekonominiais įvykiais. Esminis gebėjimas: Praktiškai taikyti įgytas žinias ir logiškai samprotauti apie pagrindines ekonomikos problemas, veikiančias vartotojus ir gamintojus.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

Plėtimo/ gilinimo gairės

1.1. Remiantis gamybos galimybių kreive, vertinti alternatyviąsias pasirinkimų sąnaudas. 1.1.1. Aiškinti gamybos galimybių kreivę ir mokėti pagrįsti išteklių pasiskirstymą.
1.2. Lyginant ribines sąnaudas ir ribinę naudą, vertinti verslo ir (arba) asmeninius pasirinkimus. 1.2.1. Apibūdinti ribinę naudą ir ribines sąnaudas.1.2.2. Aiškinti ribinę naudą ir ribines sąnaudas remiantis paprastais savo veiklos pavyzdžiais. 1.2.1. Pasirinkimą suvokti kaip racionalų sprendimo priėmimo būdą.1.2.2. Paaiškinti vartotojų ir gamintojų perteklių, juos pavaizduoti grafiškai.1.2.3. Paaiškinti vartotojo ir gamintojo ribinę naudą, ją pavaizduoti grafiškai.1.2.4. Paaiškinti, kada vartotojas ir gamintojas gauna naudos ,,premiją“, ją apskaičiuoti ir pavaizduoti grafiškai.1.2.5. Įvardinti vartotojų  elgsenos (pasirinkimo) teorijos prielaidas.1.2.6. Aiškinti naudingumą dviem požiūriais: kardinalistiniu (kiekiniu) ir ordinalistiniu (kelintiniu).1.2.7. Apibūdinti naudingumą, bendrąjį naudingumą, ribinį naudingumą. Paaiškinti ryšį tarp bendrojo ir ribinio naudingumo, jį interpretuoti grafiškai. Suformuluoti mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį.1.2.8. Suformuluoti mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį.1.2.9. Paaiškinti ryšį tarp ribinio naudingumo ir paklausos.1.2.10. Paaiškinti vartotojo naudingumo maksimizavimo taisyklę, suprasti, kaip vartotojas priima optimalų pasirinkimą.1.2.11. Paaiškinti skirtumus tarp vartotojo piniginių ir realiųjų pajamų.
1.3. Remiantis ekonomikos sistemos (ūkio funkcionavimo formos) samprata, gebėti išskirti skirtingų ekonomikų šalis. 1.3.1. Įvardinti pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis šalys skirstomos į tradicinės, komandinės (planinės), rinkos, mišriosios ekonomikos šalis.1.3.2. Įvardinti atskirų ekonomikos sistemų bruožus, valstybės vaidmens apimtį atskirose ekonomikos sistemose.1.3.3. Aiškinti gerovės valstybės sampratą. 1.3.1. Paaiškinti rinkos mechanizmo veikimą skatinant daugiau gaminti produktų, įgyti naujų žinių, taupiai vartoti išteklius. Jį įvertinti skirtingose ekonomikos sistemose.
1.4. Vertinti, kaip įvairūs paklausos ir pasiūlos veiksniai keis rinkos pusiausvyros kainą ir kiekį. Analizuoti, interpretuoti, vertinti žodinę ir nežodinę (nuotraukos, schemos, lentelės, pranešimai spaudoje, grafikai ir kt.) informaciją. 1.4.1. Išvardyti pagrindinius rinkos paklausos pokyčio veiksnius.1.4.2. Išvardyti pagrindinius rinkos pasiūlos pokyčio veiksnius.1.4.3. Grafiškai vaizduoti paklausos ir pasiūlos pokyčius. 1.4.1. Paaiškinti paklausos dėsnį, aiškinant perkamosios galios efektą (kainos barjerą), pajamų efektą, pakeičiamumo efektą ir mažėjančio ribinio naudingumo principą.1.4.2. Paaiškinti Gifeno paradoksą. Skirti blogesnės (žemesnės) ir normalios (aukštesnės) kokybės prekes ir paslaugas, pateikti jų pavyzdžių.1.4.3. Analizuoti paklausos funkciją: QD = a – bP ir jos koeficientų įtaką kreivės grafikui.1.4.4. Pagrįsti pasiūlos dėsnio veikimą, suprasti, kaip nustatoma gamybos apimties didinimo riba.1.4.5. Analizuoti pasiūlos funkciją: QS = a + bP ir jos koeficientų įtaką kreivės grafikui.1.4.6. Analizuoti ,,kainų lubas”: pateikti pavyzdžių, vaizduoti grafiškai. Ištirti galimas pasekmes, įvertinant prekių stoką, išteklių paskirstymą, šešėlinės rinkos atsiradimą, prekių paskirstymo reguliavimą.1.4.7. Analizuoti ,,kainų grindis”: pateikti pavyzdžių, vaizduoti grafiškai. Įvardinti kainų reguliavimo priežastis. Ištirti galimas pasekmes vyriausybės veiksmams, reguliuojant prekių perteklių, ekonominei gerovei, gamintojams, vartotojams, vyriausybei.1.4.8. Diskutuoti apie kainų reguliavimo poveikį vartotojams, gamintojams, vyriausybei.
1.5. Analizuoti ir prognozuoti vartotojų reakciją į kainų pokytį, remiantis paklausos elastingumu kainoms, ir gamintojų reakciją į kainų pokytį, remiantis pasiūlos elastingumu kainoms. 1.5.1. Paaiškinti elastingumo sąvoką ir skaičiavimą.1.5.2. Įvardinti paklausos elastingumo kainoms veiksnius.1.5.3. Įvardinti pasiūlos elastingumo kainoms veiksnius.1.5.4. Pateikti elastingumo teorijos praktinio taikymo pavyzdžių. 1.5.1. Paaiškinti paklausos ir pasiūlos elastingumo kainoms atvejus (santykinį elastingumą ir neelastingumą, vienetinį elastingumą, absoliutųjį elastingumą ir neelastingumą). Iliustruoti visų rūšių elastingumą kainoms grafiškai.1.5.2. Išvesti vidutinio elastingumo skaičiavimo formulę.1.5.3. Nustatyti paklausos elastingumą pajamų, gautų pardavėjui pardavus prekes ar paslaugas, testo būdu. Pateikti grafinę interpretaciją. Prognozuoti pardavėjo pajamų pokyčius, keičiantis jo parduodamo produkto paklausos elastingumui.1.5.4. Analizuoti ir prognozuoti pirkėjų reakciją į pajamų pokytį, remiantis paklausos elastingumu pajamoms. Pagal apskaičiuotą paklausos elastingumo pajamos koeficientą klasifikuoti prekes bei paslaugas į grupes (normalios, žemesnės kokybės, pirmojo būtinumo).1.5.5. Analizuoti ir prognozuoti pirkėjų reakciją į kainų pokytį, remiantis kryžminiu paklausos elastingumu. Pagal apskaičiuotą kryžminį paklausos elastingumo kainoms koeficientą, klasifikuoti prekes bei paslaugas į grupes (pakaitalai, komplektinės, neutralios).1.5.6.  Vertinti, kaip laiko veiksnys keis paklausos ir pasiūlos elastingumą kainoms (momentinio, trumpojo ir ilgojo laikotarpių atvejų analizė), pateikti grafinę interpretaciją.1.5.7. Aiškinti, kaip gamybiniai rezervai bei atsargos veiklia pasiūlos elastingumą.1.5.8. Skaičiuoti, analizuoti ir vertinti paklausos ir pasiūlos elastingumą kainoms taške ir intervale. Grafiškai nustatyti, ar pasiūla elastinga duotame kainų intervale.1.5.9. Paaiškinti, kaip paklausos ir pasiūlos elastingumas veikia mokesčių naštos perskirstymą tarp pirkėjų ir pardavėjų. Apskaičiuoti į biudžetą sumokamų mokesčių sumą, mokesčių, sumokamų pirkėjų ir pardavėjų, dydį.
1.6. Analizuoti skirtingas prekių/paslaugų ir gamybos veiksnių rinkų struktūras. 1.6.1. Apibūdinti rinkų struktūrą remiantis jų savybėmis.1.6.2. Įvardinti kriterijus, pagal kuriuos rinkos skirstomos į (skirtingas) struktūras.
1.7. Diskutuoti, kaip racionalus pasirinkimas konkurencinėje rinkoje skatina veiksmus, didinančius ekonominę šalies gerovę. 1.7.1. Paaiškinti, kam ir kodėl naudinga konkurencija.1.7.2. Įvardinti būdus, kuriais valstybė siekia užtikrinti konkurenciją rinkose.1.7.3. Paaiškinti, kad verslininkų varžymasis rinkoje kuriant naujus produktus ar atrandant naujus gamybos būdus yra svarbi konkurencijos dalis ir technologijų pažangos bei ekonomikos augimo sąlyga.
0.1. Analizuoti ir vertinti įmonės kaštus. 0.1.1. Aiškinti skirtumus tarp implicitinių ir eksplicitinių kaštų kaip ekonominių kaštų sudedamųjų dalių. Mokėti juos apskaičiuoti.0.1.2. Analizuoti ir diagramomis vaizduoti ryšį tarp įvairių rūšių kaštų.0.1.3. Apibrėžti mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnį.
0.2. Žinoti pelno rūšis, jį skaičiuoti.  0.2.1. Apibrėžti bendrąsias, vidutines ir ribines pajamas. Mokėti jas apskaičiuoti, aiškinti skirtumus tarp jų.0.2.2. Paaiškinti, kada įmonė gauna ekonominį pelną. Apibūdinti situaciją, kai gaunamas tik normalusis pelnas.
0.3. Vertinti, kaip rinkos struktūra veikia įmonės tikslus: analizuoti pelno maksimizavimą/nuostolių minimizavimą  tobulosios konkurencijos rinkoje.  0.3.1. Aiškinti tobulosios konkurencijos rinkos ypatumus, įvardinti atskirą įmonę kaip ,,kainos gavėją”.0.3.2. Paaiškinti, kodėl tobulosios konkurencijos rinkoje laikomasi lygybės P = AR = MR. Vaizduojant diagramomis paaiškinti vidutinių ir ribinių pajamų kreives ir jų priklausomybę nuo rinkos paklausos kreivės.0.3.3. Įvardinti pelno maksimizavimo taisyklę ir išaiškinti situacijas, kai gaunamas ekonominis, normalusis pelnas arba minimizuojami nuostoliai trumpuoju laikotarpiu.0.3.4. Nustatyti verslo įmonės, optimalią gamybos apimtį, maksimizuojančią pelną, skaičiuojant ribinius dydžius. Analizuoti ir vertinti šių dydžių grafinę interpretaciją.0.3.5. Analizuoti pelno maksimizavimą ilguoju laikotarpiu ir aiškinti, kodėl įmonės gauna tik normalųjį pelną.0.3.6. Paaiškinti įmonės veiklos sustabdymo situaciją.
0.4. Vertinti, kaip rinkos struktūra veikia įmonės tikslus: analizuoti pelno maksimizavimą/nuostolių minimizavimą  monopolinėje rinkoje.  0.4.1. Teikti įmonių monopolininkių, kurių produktai neturi artimų pakaitalų rinkoje, pavyzdžių.0.4.2. Paaiškinti įėjimo į monopolinę rinką kliūtis (barjerus). Pateikti pavyzdžių.0.4.3. Paaiškinti, kodėl monopolijos vidutinių pajamų kreivė sutampa su rinkos paklausos kreive.0.4.4. Naudojantis grafikais, apibrėžti ryšį tarp vidutinių pajamų, ribinių pajamų ir paklausos kreivių.0.4.5. Pagrįsti, kodėl monopolistas daro sprendimus elastingoje paklausos kreivės dalyje.0.4.6. Grafiškai pavaizduoti monopolijos gaunamą maksimalų pelną ar patiriamą minimalų nuostolį.0.4.7. Analizuoti duomenis, skaičiuoti monopolijos maksimalų pelną.
0.5. Vertinti, kaip rinkos struktūra veikia įmonės tikslus: analizuoti pelno maksimizavimą/nuostolių minimizavimą  monopolinės konkurencijos rinkoje.  0.5.1. Paaiškinti monopolinės konkurencijos rinkos  ypatumus (dalyvių skaičius, produkto diferencijavimas, įėjimo į rinką kliūtys).0.5.2. Grafiškai pavaizduoti įmonės gaunamą maksimalų pelną ar patiriamą minimalų nuostolį trumpuoju laikotarpiu.0.5.3. Naudojantis diagramomis paaiškinti, kodėl ilguoju laikotarpiu įmonė gauna tik normalųjį pelną.0.5.4. Analizuoti duomenis, skaičiuoti įmonės maksimalų pelną monopolinės konkurencijos sąlygomis.
0.6. Vertinti, kaip rinkos struktūra veikia įmonės tikslus: analizuoti pelno maksimizavimą/nuostolių minimizavimą  oligopolinėje rinkoje.   0.6.1. Naudojantis pavyzdžiais, apibūdinti oligopolijos charakteristikas (kelių įmonių dominuojančią galią rinkoje, produkto diferencijavimą, oligopolijų tarpusavio priklausomybę, įėjimo į rinką kliūtis).0.6.2. Paaiškinti ,,Žaidimo teoriją”.0.6.3. Apibūdinti sąvoką ,,kartelis”, paaiškinti kartelinių susitarimų tikslą.0.6.4. Paaiškinti kainų nelankstumo priežastis oligopolinėje rinkoje.
1.8. Vertinti su privačia ir vieša nauda bei sąnaudomis susijusius interesų konfliktus tarp išteklių naudojimo ir jų išsaugojimo. 1.8.1. Žinoti, kad ekonominė veikla neišvengiamai turi įtakos tiek privačiai naudai bei sąnaudoms, tiek viešajai naudai bei sąnaudoms.1.8.2. Mokėti atpažinti viešąsias sąnaudas ir viešąją naudą.

2. Finansų valdymas

Nuostatos: Formuotis supratimą apie finansų rinkos produktus ir plėtotis įgūdžius būtinus savo asmeniniams finansams valdyti. Jausti atsakomybę už priimamus finansinius sprendimus. Esminis gebėjimas: Vertinti riziką bei savo galimybes, priimant finansinius sprendimus dabar ir ateityje.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

 Plėtimo/ gilinimo gairės

2.1. Vertinti centrinio banko vaidmenį ir analizuoti finansinių institucijų teikiamas paslaugas. 2.1.1. Paaiškinti, kas yra pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos rodikliai: P1, P2, P3 pinigai.2.1.2. Apibūdinti centrinio banko vaidmenį ir jo funkcijas.2.1.3. Apibūdinti finansinių institucijų teikiamas paslaugas.2.1.4. Paaiškinti, kaip bankai dalyvauja kuriant pinigus šalies ekonomikoje. 2.1.1. Paaiškinti, kas lemia pinigų paklausą ir pasiūlą ekonomikoje. Paaiškinti kiekybinę pinigų teorijos lygtį.2.1.2. Paaiškinti, kaip vyksta atsiskaitymai tarp prekių ir paslaugų pardavėjų ir pirkėjų negrynaisiais pinigais.2.1.3. Analizuoti komercinio banko balanso struktūrą (žinoti, kas sudaro banko aktyvus ir pasyvus, kodėl komercinis bankas privalo turėti rezervinį indėlį centriniame banke, kas yra privalomojo rezervo norma).2.1.4. Paaiškinti, kaip komerciniai bankai uždirba pelną.2.1.5. Paaiškinti, kuo centrinio banko balansas skiriasi nuo komercinių bankų balanso.
2.2. Aiškinti, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika, diskriminacija ir kt. daro įtaką piliečių (disponuojamoms) pajamoms. 2.2.1. Apibūdinti veiksnius, darančius įtaką asmeninėms pajamoms.2.2.2. Įvardinti rinkos ir ne rinkos jėgas, darančias įtaką pajamų diferencijavimui.2.2.3. Nusakyti ryšį tarp darbo užmokesčio ir darbo jėgos rinkos paklausos ir pasiūlos.2.2.4. Aiškinti finansinių galimybių priklausomybę nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. 2.2.1. Apibūdinti daro jėgos rinką. Žinoti, kas lemia daro jėgos paklausą.2.2.2. Žinoti, kad daro jėgos paklausą lemia darbo našumas ir produkto rinkos kaina. Susieti šiuos dydžius su ribiniu darbo produktu. Apskaičiuoti ribinį darbo produktą (fizine ir vertine išraiška).2.2.3. Paaiškinti, kodėl verslo įmonė, samdydama darbuotoją, lygina vertinį ribinį darbo produktą su darbo užmokesčiu.2.2.4. Žinoti, kad žemės rinka ypatinga tuo, kad jos pasiūla neelastinga kainai.2.2.5. Paaiškinti, kas yra žemės renta ir kuo ji skiriasi nuo ekonominės rentos.2.2.6. Įvardyti skirtumus tarp nominaliosios ir realiosios palūkanų normos. Apibūdinti veiksnius, lemiančius jų dydį.
2.3. Vertinti profsąjungų vaidmenį ekonomikoje. 2.3.1. Apibūdinti profsąjungas ir aiškinti jų tikslus.2.3.2. Žinoti, kaip darbo užmokestį veikia kolektyvinės, ir kaip – individualios derybos. 2.3.1. Analizuoti ir vertinti profsąjungų įtaką darbo užmokesčio lygiui.
2.4. Analizuoti priežastis, kurios veikia vartojimą, taupymą ir skolinimąsi. 2.4.1. Žinoti esmines ekonomines asmens charakteristikas: gamintojas, vartotojas ir besiskolinantysis.2.4.2. Aiškinti asmens pajamų ir jo turto sąvokas.2.4.3. Įvardinti priežastis, kurios sąlygoja pasirinkimą vartoti ar taupyti. 2.4.1. Apibrėžti realiosios palūkanų normos sąvoką. Analizuoti ir vertinti, kaip infliacija veikia pinigų vertę.2.4.2. Apibrėžti ribinio polinkio vartoti ir ribinio polinkio taupyti sąvokas.
2.4. Vertinti įvairias taupymo ir investavimo galimybes pagal likvidumą, riziką ir grąžą, lyginti investavimo priemones pagal investavimo tikslus. 2.4.1. Paaiškinti alternatyvius taupymo ir investavimo būdus.2.4.2. Nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius taupymo/investavimo tikslus. 2.4.1. Paaiškinti diskontavimo esmę.2.4.2. Suprasti, kad pinigų vertė šiandien didesnė negu rytoj.2.4.3. Skirti pajamų dabartinę ir būsimąją vertę.2.4.3. Apskaičiuoti diskontavimo koeficientą ir būsimų pajamų einamąją ir grynąją diskontuotą vertę.2.4.4. Taikyti diskontavimą, pasirenkant naudingiausią investavimo būdą.
2.5. Planuoti savo ateities pajamas, turto pokyčius, atsižvelgiant į draudimo, būsto kredito, vartotojiško kredito, lizingo ir pan. privalumus ir trūkumus. 2.5.1. Paaiškinti draudimo, būsto kredito (ir vartotojiško), lizingo privalumus ir trūkumus.2.5.2. Apibūdinti būdus ir kelius kaip siekti finansinės nepriklausomybės.
2.6. Planuoti savo būsimą pensiją. 2.6.1. Žinoti apie trijų pakopų Lietuvos pensijų sistemą.2.6.2. Suprasti, kodėl Sodros pensija priklauso nuo valstybės gyventojų amžiaus struktūros, jų pajamų ir valstybės ekonominės politikos.2.6.3. Paaiškinti ryšį tarp solidarumo ir gerovės valstybės kūrimo.
2.7. Sklandžiai ir taisyklingai vartoti sąvokas kalbant apie savo finansinę ateitį ir sudarant sutartis susijusias su asmeniniais finansais. 2.7.1. Suprasti ir žinoti, kodėl svarbus kalbos taisyklingumas ir tikslumas ypač sudarant įvairias draudimo, kredito, lizingo sutartis; kokią žalą finansinei ateičiai gali padaryti tam tikra kalbinė veikla (vulgarizmai, slengas, tyčinis žodžių ir sąvokų iškraipymas, melaginga kalba, nekonkretūs išsireiškimai ir kt.).

3. Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymas

Nuostatos: Ugdytis pozityvų santykį su etišku ir atsakingu verslu bei mokėti atpažinti verslumo išteklius. Ugdytis iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Efektyviai naudoti savo ir kitų laiką, planuoti, analizuoti veiklos rezultatus bei prisiimti asmeninę atsakomybę. Savo veikloje vadovautis etinėmis ir teisinėmis normomis. Esminis gebėjimas: Kritiškai vertinti verslo kūrimo aplinką, vystymosi tendencijas ir perspektyvas, mokslo ir informacijos svarbą verslui.
3.1. Vertinti verslumo svarbą asmeniniam gyvenimui, visuomenei ir verslui. 3.1.1. Apibūdinti verslumą ir verslą.3.1.2. Pateiktose situacijose atpažinti verslumo įgūdžius, galimybes, riziką ir atlygį.
3.2. Analizuoti vadovo indėlį į verslą. 3.2.1. Įvardyti skirtumus tarp verslumo ir vadovavimo gebėjimų.3.2.2. Aiškinti pagrindinius vadovui reikalingus įgūdžius: lyderystė, komunikavimas, motyvavimas.3.2.3. Apibūdinti planavimo, veiklos organizavimo ir kontrolės svarbą vadovaujant įmonei.
3.3. Išsirinkus geriausią verslo organizavimo alternatyvą, modeliuoti verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Diskutuoti apie verslo paskolas ir investavimo į verslą galimybes. 3.3.1. Apibūdinti verslo organizavimo formas.3.3.2. Aiškinti valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą.3.3.3. Išvardyti pagrindinius vidinius bei išorinius finansinius išteklius verslo steigimui ir vystymui.3.3.4. Išskirti verslo kredito privalumus ir trūkumus.3.3.5. Aiškinti kaip efektyviau galima valdyti įmonę.3.3.6. Žinoti, kaip galima likviduoti įmonę. 3.3.1. Išskirti didelių ir mažų verslo įmonių privalumus bei trūkumus.3.3.2. Įvardyti skirtumus tarp paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų; tarp akcijų ir obligacijų.3.3.3. Analizuoti, kaip užtikrinamas kontrolinio akcijų paketo valdymas.
3.4. Diskutuoti apie žmogiškųjų išteklių valdymą. Analizuoti ir vertinti bendradarbiavimo ir komandinio darbo galią verslui. 3.4.1. Paaiškinti kaip gali būti vykdoma darbuotojų paieška ir atranka.3.4.2. Suformuluoti reikalavimus gyvenimo aprašymui (CV), motyvaciniam laiškui.3.4.3. Atsižvelgiant į adresatą, iškeltus tikslus, situaciją ir priemones, pasirengti interviu su darbdaviu (samdomu darbuotoju).3.4.4. Paaiškinti efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įtaką sėkmingam verslo organizavimui.3.4.5. Apibrėžti konfliktą ir įvardinti konfliktų valdymo būdus.3.4.6. Išvardyti komandinio darbo privalumus ir trūkumus, apibūdinti komandos narių vaidmenis ir atsakomybes už jiems paskirtą darbą.
3.5. Naudojant verslo plano struktūrines dalis, parengti verslo planą. 3.5.1. Apibūdinti verslo plano struktūrines dalis.3.5.2. Apžvelgti gamybos plano svarbiausias dalis.3.5.3. Apžvelgti rinkodaros plano svarbiausias dalis.3.5.4. Apžvelgti finansinio plano svarbiausias dalis.3.5.5. Pabrėžti finansų ir jų planavimo svarbą verslo įmonės veiklai.
3.6. Vertinti vartotojų ir visuomenės interesus tenkinantį verslą kaip turintį ilgalaikę perspektyvą. 3.6.1. Pateikti etiško verslo praktikos pavydžių.3.6.2. Diskutuoti apie verslo socialinę atsakomybę.3.6.3. Pateikti versle taikomų aplinkosaugos priemonių pavydžių.3.6.4. Žinoti lobizmo privalumus ir trūkumus.3.6.5. Mokėti atpažinti korupcijos apraiškas. 3.6. Paaiškinti, kodėl visuomenė ir atskira verslo įmonė patiria tarp tikrus kaštus, gaminant ekonomines gėrybes.
3.7. Įsivertinus pasiektus rezultatus ir siekiant išsikeltų tikslų, kryptingai planuoti savo ateitį ir karjerą, sudaryti savišvietos planą; planuoti, modeliuoti pranešimus atsižvelgiant į adresatą, komunikavimo intencijas, tinkamai vartojant įvairias žodinės ir nežodinės raiškos formas. 3.7.1. Suprasti, kaip vyksta mokymosi ir verslumo gebėjimų ugdymosi procesas; kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka mokymosi problemoms spręsti.3.7.2. Atpažinti savo mokymosi stilių, mokymosi galias ir galimybes. Numatyti svarbiausius savo būsimos karjeros tikslus.3.7.3. Nusistačius savo mokymosi stilių, mokymosi galias ir galimybes, numatyti, kokius įgūdžius labiausiai reikia tobulinti.

4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas

Nuostatos: Mokytis dalyvauti visuomenės gyvenime, būti sąmoningu rinkėju ir vertinti valdžios institucijų ekonominius sprendimus. Derinti asmens ir visuomenės interesus. Esminis gebėjimas: Stengtis objektyviai vertinti valstybės sprendimų įtaką užimtumui, kainoms ir gamybos lygiui, suprasti, kad valstybė turi reguliuoti rinkos ekonomikos funkcionavimo mechanizmą visais tais atvejais, kai jos politikos duodama nauda viršija su šia politika susijusias sąnaudas.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

 Plėtimo/ gilinimo gairės

4.1. Diskutuoti apie priežastis, dėl kurių rinkos kartais nesureguliuoja produkto gamybos bei vartojimo sąnaudų ar naudos. 4.1.1. Vardinti sritis, kuriose rinka veikia sėkmingai ir situacijas, kuriose rinka patiria nesėkmes.
4.2. Diskutuoti, kodėl valstybė turėtų rūpintis išoriniais padariniais. 4.2.1. Apibrėžti išorinius padarinius.4.2.2. Aiškinti išorinių padarinių atsiradimo priežastis.
4.3. Diskutuoti, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina.Vertinti atskirus valstybės sprendimus dėl konkurencijos rinkose. 4.3.1. Įvardinti natūraliąsias monopolijas, kurių teikiamomis paslaugomis naudojamės.4.3.2. Paaiškinti, kodėl susikuria natūraliosios monopolijos. 4.3.1. Paaiškinti monopolizavimo ekonomines pasekmes.4.3.2. Aiškinti valstybės vykdomos antimonopolinės politikos svarbą.
4.4. Vertinti valstybę kaip prekių ir paslaugų teikėją ir kaip darbdavį. 4.4.1. Žinoti, kokią pridedamąją vertę sukuria viešąsias paslaugas teikianti valstybė.4.4.2. Skirti valstybės vykdomą viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir pan.) pirkimą ir socialinius valstybės pervedimus.
4.5. Analizuoti ir vertinti šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų. 4.5.1. Paaiškinti, kaip ir kokiu tikslu yra sudaromas valstybės biudžetas.4.5.2. Vardinti pagrindines biudžeto pajamų ir išlaidų sritis.
4.6. Skaičiuoti mokesčius pagal galiojantį tarifą. 4.6.1. Nusakyti mokesčių sistemos principus.4.6.2. Atskirti mokesčių rūšis.
4.7. Skirti valstybės biudžeto deficitą nuo valstybės skolos. Aiškinti biudžeto deficito mažinimo būdus bei didėjančio deficito grėsmę šalies ekonomikos stabilumui. 4.7.1. Paaiškinti, kas yra valstybės skola (už kurią yra mokamos palūkanos). 4.7.1. Analizuoti didėjančios valstybės skolos pasekmes ekonomikai.
4.8. Interpretuoti pagrindinius nacionalinių pajamų rodiklius ir veiksnius, darančius įtaką jų apimčiai. 4.8.1. Apibrėžti nacionalinių pajamų ir nacionalinio produkto sąvokas.4.8.2. Paaiškinti BVP nustatymo būdus. 4.8.1. Paaiškinti, kodėl gamybos veiksniai, šalyje naudoti prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, nėra tapatūs veiksniams, priklausantiems tos šalies ekonomikos subjektams (BVP ir BNP skaičiavimo ypatumai).4.8.2. Paaiškinti, kodėl BVP, apskaičiuotas išlaidų būdu, lygus BVP, apskaičiuotam pajamų būdu.4.8.3. Apibrėžti grynojo BVP, asmeninių ir disponuojamųjų pajamų sąvokas, paaiškinti, kaip jos susiformuoja.4.8.4. Paaiškinti, kaip nacionalinės pajamos paskirstomos gamybos veiksnių savininkams.4.8.5. Skaičiuoti nacionalines pajamas, BVP, grynąjį BVP, asmenines, disponuojamąsias pajamas. Analizuoti ir vertinti šių dydžių tarpusavio ryšius.
4.9. Diskutuoti apie infliacijos ir defliacijos atsiradimo priežastis, mastą, infliacijos ir defliacijos padarinius valstybei bei visuomenei ir infliacijos mažinimo priemones. 4.9.1. Aiškinti infliacijos ir defliacijos reiškinius.4.9.2. Aiškinti infliacijos skaičiavimą.4.9.3. Nagrinėti infliacijos/defliacijos pavyzdžius. 4.9.1. Pagrįsti monetaristų teiginį, kad pinigų kiekio didėjimas yra svarbiausia infliacijos sąlyga.4.9.2. Paaiškinti skirtumą tarp BVP defliatoriaus ir vartotojų kainų indekso.4.9.3. Paaiškinti skirtumą tarp nominaliųjų ir realiųjų pajamų, jas apskaičiuoti.4.9.4. Analizuoti ir vertinti realiojo BVP, realiųjų pajamų ir kitų rodiklių dinamiką.
0. Diskutuoti apie ekonomikos augimą ir jo poveikį visuomenės gerovei. 0.1. Įvardinti ekonomikos augimą išreiškiančius rodiklius, žinoti jų ribotumus.0.2. Paaiškinti visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos formavimąsi, jų dedamųjų ypatumus.0.3. Apibūdinti veiksnius, lemiančius visuminę paklausą ir visuminę pasiūlą.0.4. Paaiškinti visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pusiausvyros formavimąsi. Pateikti jų grafinę interpretaciją.0.5. Apibūdinti potencialųjį BVP.
4.10. Vertinti nedarbo lygio mažinimo ir užimtumo didinimo poveikį šalies ekonomikai. 4.10.1. Aiškinti nedarbo tipus ir nurodyti nedarbo priežastis.4.10.2. Apibūdinti visišką užimtumą. 4.10.1. Diskutuoti apie paslėptąjį nedarbą.4.10.2. Paaiškinti Okuno dėsnį.4.10.3. Diskutuoti, kaip valstybė, reguliuodama BVP augimo tempą, gali paveikti nedarbo lygį: pasyvi politika, aktyvi politika4.10.4. Paaiškinti ryšį tarp infliacijos tempo ir nedarbo lygio (Filipso kreivė).
4.11. Vertinti fiskalinės (iždo) politikos priemonių veiksmingumą sprendžiant ekonomikos problemas. 4.11.1. Išskirti ir apibūdinti ūkinės veiklos ciklus.4.11.2. Apibūdinti fiskalinę (iždo) politiką.4.11.3. Įvardinti vyriausybės vykdomos skatinančios / stabdančios fiskalinės politikos priemones. 4.11.1. Apibūdinti ekonominio augimo sąvoką.4.11.2. Išskirti ir apibūdinti ekonominio augimo veiksnius bei tipus.4.11.3. Paaiškinti Lafero kreivę.4.11.4. Paaiškinti vyriausybės  poveikį  vartojimo išlaidoms (įvertinti mokesčių įtaką, paaiškinti ribinį polinkį vartoti, ribinę mokesčių normą, multiplikatorių).4.11.5. Paaiškinti ir grafiškai vaizduoti pusiausvyros BNP/BVP.4.11.6. Apibūdinti diskretinę fiskalinę politiką (paaiškinti vyriausybės išlaidų poveikį pusiausvyros  BVP).4.11.7. Apibūdinti nediskretinę fiskalinę politiką.4.11.8. Diskutuoti apie ekonominio augimo naudą ir sąnaudas.
4.12. Nagrinėti centrinio banko monetarinės (pinigų) politikos priemonių efektyvumą. 4.12.1. Apibūdinti monetarinę (pinigų) politiką.4.12.2. Įvardinti centrinio banko vykdomos monetarinės (pinigų) politikos priemones. 4.12.1. Apibūdinti pinigų rinką, įvardinti pinigų paklausą: nominaliąją ir realiąją.4.12.2. Paaiškinti pinigų laikymo naudą: sandėrio motyvą, atsargos motyvą, turto motyvą.4.12.3. Aiškinti, kaip turi keistis privalomojo rezervo norma, diskonto norma ir atviros rinkos operacijos ekonominio augimo ir nuosmukio sąlygomis.

5. Dalyvavimas tarptautinėse rinkose

Nuostatos: Ugdytis kritinį požiūrį į Lietuvos verslo galimybes ir iššūkius tarptautinėse rinkose. Esminis gebėjimas: Vertinti tarptautinės prekybos naudą ir taikomus apribojimus.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

 Plėtimo/ gilinimo gairės

5.1. Nagrinėti ir palyginti tarptautinės prekybos teikiamą naudą ir patiriamus nuostolius. 5.1.1. Apžvelgti, kaip laisvoji prekyba sudaro sąlygas gerinti gyvenimo lygį pasaulio mastu.5.1.2. Apžvelgti, kaip, didėjant tarptautinei tarpusavio priklausomybei, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką.5.1.3. Apibūdinti prekybos apribojimus, jų priežastis ir poveikį įvairioms visuomenės grupėms, šalims. 5.1.1. Apibrėžti tarptautinė prekybos formas: laisvąją prekybą, protekcionizmą, dempingą, embargą.5.1.2. Apibrėžti tarptautinė prekybos priemones: muitus, jų kaštus (gerovės nuostolius), kvotas, netarifinius apribojimus, eksporto subsidijas.
5.2. Argumentuotai pagrįsti šalių specializacijos naudą ir sąnaudas. 5.2.1. Suvokti tarptautinę prekybą skatinančius veiksnius: skirtingus išteklių kiekius ir skirtingas kainas įvairiose šalyse.
5.3. Remiantis santykinio ir absoliutaus pranašumo teorijomis, nagrinėti įvairių šalių tarpusavio priklausomybę. 5.3.1. Apibrėžti santykinio ir absoliutaus pranašumo sąvokas.5.3.2. Aiškinti absoliutų ir santykinį pranašumą remiantis šalies užsienio prekybos duomenimis.
5.4. Analizuoti, vertinti šalies mokėjimų balanso pagrindines dalis. 5.4.1. Apibrėžti, kas yra šalies mokėjimų balansas.5.4.2. Išvardinti ir paaiškinti šalies mokėjimo balanso ataskaitos pagrindines dalis. 5.4.1. Paaiškinti šalies mokėjimų balanso sudarymo principus.
5.5. Paaiškinti, kaip pakitę valiutų kursai paveikia importuojamų ir eksportuojamų prekių kainas bei tarptautinę prekybą. 5.5.1. Nurodyti veiksnius, veikiančius valiutos kursą rinkoje.5.5.2. Paaiškinti valiutų kursų pokyčių poveikį importui/eksportui. 5.5.1. Paaiškinti fiksuoto valiutų kurso sistemos veikimą.5.5.2. Paaiškinti svyruojančio valiutų kurso sistemos veikimą.
5.6. Vertinti teigiamus ir neigiamus globalizacijos padarinius šalių ekonomikoms. 5.6.1. Paaiškinti globalizacijos naudą ir sąnaudas.5.6.2. Apžvelgti tarptautinių įmonių plėtros poveikį atskirų šalių rinkoms.5.6.3. Apibūdinti tarptautinių prekybos organizacijų ir prekybos susitarimų (pvz., Pasaulio prekybos organizacija, Europos Sąjunga ar kt.) vaidmenį.
5.7. Taisyklingai vartoti (tarti, rašyti) tarptautinės ekonomikos sąvokas, terminus. 5.7.1. Suprasti, kodėl svarbus gimtosios kalbos ir užsienio kalbų žinojimas, vartojimo taisyklingumas ir tikslumas;5.7.2. Žinoti savo gebėjimo komunikuoti ne tik gimtąja kalba pranašumus ir spragas.