magnify

9-10 klasės

Mokinių pasiekimai

Ugdymo gairės

Plėtimo/gilinimo GAIRĖS

Nuostatos

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Orientavimasis rinkoje

 

  0. Suvokti ekonomiką kaip mokslo šakos pavadinimą ir šalies ar kito vieneto ūkio pavadinimą. 0.1. Apibrėžti ekonomiką kaip mokslą, paaiškinti ekonomikos mokslo kilmę.
0.2. Apibrėžti ekonomiką kaip sferą, nagrinėjančią ekonominių gėrybių gamybos, paskirstymo, mainų ir vartojimo problemas.
0.3 Suvokti klasikinės ir naujųjų laikų ekonomikos teorijų aiškinimo skirtumus.
0.4. Ekonomines gėrybes skirti nuo neekonominių (laisvųjų).
0.5. Mikroekonomiką ir makroekonomiką suvokti kaip du ekonomikos problemų ir jų sprendimo būdų lygius.
0.6. Skirti pozityvinę ir normatyvinę ekonomiką.
Suvokti rinką ne tik kaip prekių ir paslaugų judėjimą, bet ir kaip visumą ekonominių santykių, kuriuos reguliuoja paklausos, pasiūlos, konkurencijos ir kiti ekonomikos dėsniai.Formuotis supratimą, kad nieko nemokamo nėra ir kad priimant sprendimus reikia palyginti alternatyviąsias sąnaudas ir naudą.Taikyti racionalius sprendimų priėmimo būdus, įvertinti ne tik tai, ką gauni, bet ir tai, ko atsisakai.Stengtis racionaliai pirkti ir tinkamai vartoti, protingai taupyti ir apdairiai skolintis, aktyviai dalyvauti rinkoje. 1.1. Atpažinti stygiaus pavyzdžius savo aplinkoje. 1.1.1. Išteklių stygių suprasti kaip pagrindinę ekonomikos problemą, su kuria susiduria tiek pavieniai asmenys, tiek bendruomenės, tiek valstybės. Rekomenduojama mokiniams rasti spaudoje pranešimų, susijusių su išteklių stygiumi. 1.1.1. Išteklių stygių suprasti ne tik kaip gamybos veiksnių, bet ir pinigų bei laiko stoką.
1.2. Analizuoti galimus konkrečios situacijos sprendimus, kurie lemia, kad vienų dalykų mes turime atsisakyti tam, kad turėtume kitų. 1.2.1. Suvokti stygių kaip negalėjimą dėl išteklių ribotumo turėti visų pageidaujamų prekių ir paslaugų. Stygiaus egzistavimas aiškinamas remiantis dideliais norais ir ribotu paslaugų bei prekių, kurias galima pagaminti turint ribotus išteklius, kiekiu. Lemiamų sprendimų „viskas arba nieko“ yra nedaug ir mokiniai rinkdamiesi paprastai sprendžia, ko nori turėti daugiau, o ko mažiau. 1.2.1. Suvokti, kad  žmonių poreikiai skirstomi labai įvairiai – nuo jų grupavimo į fizinius, dvasinius ir socialinius iki poreikių ,,piramidės“ sukūrimo.
1.2.2. Paaiškinti poreikių neribotumo priežastis: norą patenkinti pagrindines reikmes ir pasirengimą dirbti daugiau, nei reikalinga minimalių poreikių tenkinimui.
1.2.3. Pasirinkimą suvokti kaip racionalų sprendimo priėmimo būdą.
1.3. Konkrečiu atveju išvardyti galimas ribotų išteklių naudojimo alternatyvas.Suformuluoti konkretaus pasirinkimo kriterijus ir apibrėžti pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas. 1.3.1. Apibūdinti alternatyviąsias sąnaudas kaip geriausio atsisakyto pasirinkimo vertę. Mokiniai komentuoja situacijas, kai reikia pasirinkti ir priimti sprendimus, nustato pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas, sudaro alternatyvaus pasirinkimo schemą, pavyzdžiui: „Mano rytas“, „Mano popietė“ ar pan. Mokiniai argumentuoja savo pasirinkimą. 1.3.1. Pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas iliustruoti gamybos galimybių kreive (GGK), nusakyti jos charakterį bei formą.
1.3.2. Paaiškinti pasirinkimą tarp kapitalo ir vartojamųjų prekių gaminimo bei jo įtaką ateities gerovei. Iliustruoti grafiškai.
1.4. Savarankiškai atpažinti ir palyginti ekonomines sistemas, jų pranašumus ir trūkumus. 1.4.1. Atskirti skirtingų šalių ekonomines sistemas pagal tai, kaip atsakoma į tris pagrindinius ekonomikos klausimus. Mokiniai, mokytojo padedami, lygina įvairių ekonomikos sistemų šalis, diskutuoja, kad daugelio šalių ekonomikos viena nuo kitos skiriasi tuo, kokiu mastu, skirstant ribotą prekių, paslaugų ir gamybos išteklių kiekį, dalyvauja valstybė (centrinis planavimas) ir kiek atsižvelgiama į tradicijas, privataus verslo poreikius. Remdamiesi tokiais visuomenės siekiais, kaip ekonominė laisvė, veiksmingumas, socialinis teisingumas, ekonomikos augimas, palygina ekonomikos sistemų pranašumus ir trūkumus. Randa Lietuvoje tradicinės, komandinės ir rinkos ekonomikos pavyzdžių. Derinti su geografijos, istorijos mokytojais.
1.5. Argumentuoti, kodėl mainai paprastesni, kai už prekes atsiskaitoma pinigais. 1.5.1.Apibrėžti pinigų funkcijas ir išvardyti pinigų savybes.
1.5.2. Pirkimą apibrėžti kaip piniginius mainus.
Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, mokiniai paaiškina, kaip pinigai gali būti naudojami turtui kaupti, vertei matuoti ir kaip jie palengvina mainus. 1.5.1 Apibūdinti pinigų rūšis (prekinius ir kreditinius pinigus, grynuosius ir negrynuosius pinigus).1.5.2. Žinoti pinigų sistemos raidą.1.5.3. Paaiškinti Grešemo dėsnį: kodėl „blogieji“ pinigai išstumia iš rinkos „geruosius“.1.5.4. Suvokti pinigų vertes: uždirbamąją ir laiko.
1.6. Remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip pinigai atlieka mainų, vertės kaupimo ir vertės mato funkcijas. 1.6.1. Paaiškinti, kad kokį nors perkamą daiktą žmonės vertina labiau negu dėl to patiriamas išlaidas, o kokį nors parduodamą daiktą vertina mažiau negu užmokestį, kurį už tai gauna. Mokiniai papasakoja apie atliktą arba norimą atlikti piniginį sandorį, paaiškina šį sandorį pirkėjo ir pardavėjo požiūriu. Mokytojo padedami, mokiniai klasėje modeliuoja mainus be pinigų ir mainus su pinigais (mokytojo pagamintais imitaciniais pinigais). Įžvelgia mainantis gaunamą naudą, atpažįsta mainuose dalyvaujančių pinigų funkcijas.
1.7. Vertinti kainų poveikį vartotojo elgsenai. 1.7.1 Suformuluoti paklausos dėsnį. Aiškintis, kokie veiksniai veikia prekių ir paslaugų paklausą. Mokiniai grafiškai vaizduoja ir paaiškina ryšį tarp prekės ar paslaugos kainos ir perkamo prekių ar paslaugų kiekio. Mokytojas įrodo šį ryšį praktiškai, pavyzdžiui, apklausia mokinius, kiek stiklinių apelsinų sulčių jie norėtų ir galėtų pirkti, jei jos kainuotų skirtingai. Mokiniai išnagrinėja gautus duomenis ir nustato prekės kainos bei paklausaus kiekio tarpusavio priklausomybę. 1.7.1. Skirti sąvokas ,,paklausos kiekis“ ,,paklausa“.
1.7.2. Grafiškai vaizduoti prekės ar paslaugos paklausos pokyčius (padidėjimą ir sumažėjimą).
1.7.3. Paaiškinti, kaip pirkėjų pajamos, pomėgiai, mada, vartojimo tradicijos, jų skaičiaus ir kitų veiksnių pokytis keičia paklausą.
1.7.4. Paaiškinti kainos skatinamąją ir informacinę funkcijas paklausai.
1.7.5. Skirti veiksnius, veikiančius prekės ar paslaugos paklausos kiekio ir paklausos pokyčius.
1.7.6. Skirti individualią ir rinkos paklausą. Paaiškinti rinkos paklausos susidarymą, pateikti grafinę jo interpretaciją.
1.8. Paaiškinti, kaip, keičiantis prekių kainoms, kinta susijusių prekių paklausa. 1.8.1. Apibūdinti susijusias prekes kaip prekes, pakeičiančias viena kitą vartojimo procese, arba prekes, papildančias viena kitą. Mokiniai diskutuoja, kaip reklama, šventės, sezonas ir kt. veikia įvairių prekių paklausą. Mokytojo padedami, aiškinasi, kodėl, pavyzdžiui, pabrangus benzinui, keičiasi automobilių paklausa.
1.9. Vertinti kainų poveikį gamintojo elgsenai. 1.9.1. Suformuluoti pasiūlos dėsnį. Aiškintis, kokie veiksniai veikia prekių ir paslaugų pasiūlą. Mokiniai grafiškai vaizduoja prekės ar paslaugos kainos ir siūlomo kiekio ryšį. Mokytojas paaiškina ryšį tarp prekės ar paslaugos kainos ir siūlomo kiekio, įrodo tai praktiškai, pvz., ištiria, kiek kokių nors vienos rūšies prekių įvairiomis kainomis mokiniai norėtų ir galėtų pasiūlyti parduoti. Remdamiesi gautais duomenimis, mokiniai paaiškina ryšį tarp prekės kainos ir siūlomo prekės kiekio.Gabiausi mokiniai aiškinasi, kaip geresni įrankiai, technologijos ir gamintojų skaičiaus pokytis keičia pasiūlą. 1.9.1. Skiria sąvokas ,,pasiūlos kiekis“ ir ,,pasiūla.
1.9.2. Grafiškai vaizduoti prekės ar paslaugos pasiūlos pokyčius (padidėjimą ir sumažėjimą).
1.9.3. Paaiškinti, kaip geresni įrankiai, technologijos, gamintojų skaičiaus ir kitų veiksnių pokytis keičia pasiūlą.
1.9.4. Skirti veiksnius, veikiančius prekės ar paslaugos pasiūlos kiekio ir pasiūlos pokyčius.
1.9.5. Paaiškinti kainos skatinamąją ir informacinę funkcijas pasiūlai.
1.10. Atpažinti prekių ir paslaugų, išteklių ir finansų rinkas. Pateikti keletą šių rinkų pavyzdžių. 1.10.1. Suvokti rinką kaip sistemą, kur pirkėjai ir pardavėjai mainosi prekėmis, paslaugomis ir pinigais. Mokytojas supažindina mokinius su prekių ir paslaugų, išteklių ir finansų rinkomis, mokiniai pateikia pavyzdžių, kai patys buvo kurios nors rinkos dalyviais. 1.10.1. Paaiškinti rinkos funkcijas.
1.10.2. Suvokti, kad žemė yra dirbtinai neatkuriamas išteklius.
1.10.3. Įvardinti kapitalo rūšis, pateikti jo pavyzdžių (realusis, piniginis ir žmogiškasis; pagrindinis ir apyvartinis).
1.10.4. Paaiškinti, kodėl išteklių paklausa turi išvestinį charakterį.
1.10.5. Pavaizduoti išteklių, prekių bei paslaugų ir pinigų apytakos ratą uždaroje ekonomikoje.
1.10.6. Paaiškinti, kas lemia gamybos veiksnio savininko gaunamų pajamų dydį.
1.10.7.  Suvokti, kad išteklių kainos rodo tų išteklių ribotumo laipsnį.
1.10.8. Paaiškinti, kokiose rinkose sprendžiami pagrindiniai ekonomikos klausimai: Ką? Kaip? Kam? gaminti.
1.11. Turint duomenų apie konkrečios prekės ar paslaugos pasiūlą ir paklausą, nustatyti rinkos kainą. 1.11.1. Įvardyti rinkos kainą kaip kainą, kuriai esant prekės ar paslaugos pasiūlos kiekis atitinka jos paklausos kiekį. Mokiniai modeliuoja rinką klasėje: vykdo mainus, fiksuoja paklausos kiekį, pasiūlos kiekį ir apskaičiuojarinkos kainą.Gabiausi mokiniai atskiria paklausos arba pasiūlos pokytį nuo pasiūlos arba paklausos kiekio pokyčio, vaizduoja šiuos pokyčius grafiškai. 1.11.1. Atskirti paklausos arba pasiūlos pokytį nuo paklausos arba pasiūlos kiekio pokyčio, vaizduoti šiuos pokyčius grafiškai.
1.11.2. Paaiškinti, kodėl pusiausvyra rinkoje neilgalaikė.
1.11.3. Nustatyti grafike naują pusiausvyros tašką, pasikeitus prekės ar paslaugos paklausai arba/ir pasiūlai.
1.11.4. Grafiškai vaizduoti, kaip pokyčiai vienose rinkose veikia kitas.
1.12. Vertinti situaciją rinkoje, kai prekės kaina yra didesnė arba mažesnė už rinkos kainą. 1.12.1. Paaiškinti, kad, jeigu prekės kaina didesnė už rinkos kainą, pirkėjai pirks mažiau ir gamintojai turės kainą mažinti (perteklius), o jeigu prekės kaina yra mažesnė už rinkos kainą, pirkėjai norės pirkti daugiau ir sutiks mokėti šiek tiek brangiau (stoka). Mokytojas paaiškina, kaip vartotojų ir gamintojų sprendimus veikia didėjanti ar mažėjanti prekės arba paslaugos kaina. Mokiniai grafiškai vaizduoja gamintojų ir vartotojų sprendimus, kai:
1) prekės kaina didelė;
2) prekės kaina maža.
Aiškinasi gamintojų ir vartotojų elgesį esant prekių ir paslaugų pertekliui ar stokai.
1.12.1. Apskaičiuoti prekių ar paslaugų perteklių bei stoką matematiškai (analitiškai) bei grafiškai.
1.13. Paaiškinti, kaip rinkoje pardavėjų konkurencija mažina sąnaudas ir kainas, kaip skatina gamintojus daugiau tiekti į rinką to, ko vartotojai nori ir ką gali pirkti; kaip pirkėjų konkurencija didina kainas, kaip paskirsto prekes ir paslaugas žmonėms, kurie nori ir gali už jas mokėti daugiau. 1.13.1. Įvardyti konkurenciją kaip varžybas tarp pirkėjų, norinčių pirkti, ir varžybas tarp pardavėjų, norinčių parduoti panašius produktus. Aiškinasi, kodėl, daugėjant pirkėjų, rinkoje kainos kyla, ir kodėl jos krinta, kai didėja pardavėjų skaičius.Aiškinasi, kad rinkoje pardavėjai konkuruoja reguliuodami kainą, gerindami klientų aptarnavimo ir prekių kokybę, jų įvairovę, pateikdami išsamią informaciją apie prekę.
1.14. Atpažinti tobulosios konkurencijos, monopolinės konkurencijos, oligopolijos ir monopolijos rinkų pavyzdžius šalyje. 1.14.1 Apibrėžti rinkos struktūrą atsižvelgiant į konkurencijos laipsnį ir kitus rinkos organizavimo formą apibūdinančius požymius. Mokytojas apibūdina pagrindinius rinkos tipus, t. y. tobuląją konkurenciją, monopolinę konkurenciją, oligopoliją ir monopoliją, atsižvelgiant į produkto įvairovę, įmonių skaičių rinkoje, patekimo į rinką sąlygas. Mokiniai vertina, kurioje rinkoje konkuruoja, pvz., grūdų, cukraus, pieno, televizorių, elektros energijos gamintojai, mobiliojo ryšio paslaugos teikėjai. Aiškinasi, kaip šalia jau veikiančios prekių ar paslaugų įmonės įsikūrus dar vienai tą pačią prekę ar paslaugą teikiančiai įmonei, kis prekių, paslaugų kaina ir jų kokybė. 1.14.1. Paaiškinti skirtumus tarp tobulosios ir netobulosios konkurencijos sąlygų.
1.14.2. Paaiškinti skirtumus tarp tobulosios konkurencijos ir monopolinės konkurencijos.
1.14.3. Paaiškinti rinkos dalyvio (gamintojo) įtaką pusiausvyros kainai kiekvienu konkurencijos rūšies atveju.

2. Asmeninių finansų tvarkymas

 

Racionaliai naudoti savo pajamas ir planuoti išlaidas.Didinti motyvaciją mokytis, kaupti žmogiškąjį kapitalą, ugdytis gebėjimus, rinktis pomėgius ir darbo rinkos poreikius atitinkančią profesiją.Įvertinus riziką, formuotis teigiamą nuostatą asmeninių pajamų pertekliaus investicijoms, ilgalaikėms ir trumpalaikėms paskoloms bei kreditams. 2.1. Paaiškinti, kodėl vartotojui reikia mokėti derinti pajamas ir išlaidas. 2.1.1. Apibūdinti pagrindines žmonių pajamų rūšis: darbo pajamas, palūkanas, kapitalo ir gamtos išteklių nuomą bei pelną. Mokiniai atskiria pagrindinius suaugusių žmonių pajamų šaltinius, komentuoja išlaidas.
2.2. Sudaryti asmeninį savaitės arba mėnesio biudžetą. 2.2.1. Apibrėžti biudžetą kaip tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų planą. Mokiniai, mokytojo padedami, mokosi nusistatyti finansinius tikslus, susidaryti taupymo ir išlaidų planus.
2.3. Vertinti išsilavinimo svarbą būsimai karjerai, darbo vertę ir reikšmę žmogui bei visuomenei. 2.3.1. Apibūdinti darbo vertę, jo reikšmę žmogui ir visuomenei. Mokiniai aiškinasi moralinę ir materialinę darbo naudą žmogui ir visuomenei. Pateikia savo planus dėl būsimos profesijos ir numato galimus atlyginimo variantus šioje srityje, argumentuoja, kodėl suaugę žmonės, nebaigę vidurinės mokyklos, dažnai uždirba mažiau.Derinti su etikos, istorijos, pilietiškumo pagrindų mokytojais.
2.4. Pavyzdžiais iliustruoti ryšį tarp darbuotojo darbo našumo, jo įsidarbinimo galimybių ir atlyginimo dydžio. 2.4.1. Nustatyti ryšį tarp darbuotojo darbo našumo, jo išsilavinimo, gaminamų prekių ar paslaugų paklausos, įsidarbinimo galimybių ir atlyginimo dydžio. Remdamiesi statistikos duomenimis, mokiniai randa duomenų, kiek už darbą mokama darbuotojams, ir paaiškina, kas lemia atlyginimo dydį. Nusako ryšį tarp darbuotojo darbo našumo, jo įsidarbinimo galimybės ir atlyginimo dydžio. Mokytojas, kiek leidžia galimybės, organizuoja mokinių susitikimus su darbdaviais, pvz., pasiūlo mokiniams nueiti į kavinę ir pasikalbėti su jos savininku, kaip, kodėl, iš ko ir kokio dydžio atlyginimus jis moka darbuotojams.
2.5. Paaiškinti, kokią naudą gauna žmogus, skolinantis pinigų, ir žmogus, kuris skolinasi pinigų. 2.5.1. Apibrėžti palūkanas kaip mokestį, mokamą už pasiskolintus arba paskolintus pinigus. Mokytojas, jei leidžia galimybės, organizuoja ekskursiją į artimiausią banko skyrių – siekia supažindinti mokinius su bankų teikiamomis paslaugomis. Aptaria kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis banko paslaugas. 2.5.1. Paaiškinti, kodėl ekonomikoje kartais atsiranda laisvų pinigų (verslo įmonėse ir namų ūkiuose) ir kodėl verslo įmonės ir namų ūkiai juos skolinasi.
2.6. Apskaičiuoti metines palūkanas už indėlį ar paskolą. 2.6.1. Žinoti, kaip apskaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos. Mokiniai mokosi skaičiuoti paprastąsias ir sudėtines palūkanas.Derinti su matematikos mokytoju. 2.6.1. Skirti palūkanų ir palūkanų normos sąvokas.
2.6.2. Suprasti būsimųjų ir esamųjų pinigų vertes bei mokėti jas apskaičiuoti.
2.6.3. Paaiškinti  ir apskaičiuoti faktinę palūkanų normą.
2.7. Palyginti įvairias taupymo ir investavimo rūšis pagal saugumą, pelningumą, likvidumą. 2.7.1. Išvardyti vietas ir būdus, kur galima „įdarbinti“ savo pinigus.Paaiškinti, kodėl didesnės palūkanos mokamos ne už saugesnes, o už rizikingesnes paskolas. Išvardyti vietas ir būdus, kaip galima pasiskolinti pinigų ar pirkti skolon. Mokiniai, mokytojo padedami, vertina akcijų, obligacijų, indėlių banke, taupymo namuose saugumą, pelningumą, likvidumą. Mokytojas organizuoja diskusiją, kur geriausiai „įdarbinti“ savo pinigus.
2.8. Vadovaujantis bankų teikiamais duomenimis, palyginti, kuriame banke naudingiau taupyti pinigus, o iš kurio banko racionaliau imti paskolą. 2.8.1. Paaiškinti, kaip bankai ir kitos finansų institucijos skolintojams ir investuotojams suteikia galimybę pasinaudoti taupytojų lėšomis, išvardyti kitas bankų teikiamas paslaugas. Mokiniai aiškinasi, kaip bankai skolina taupytojų pinigus. Mokytojo padedami, nagrinėja schemą, kurioje vaizduojamas finansinių tarpininkų vaidmuo užmezgant ryšį tarp taupytojų ir investuotojų.Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aiškinasi, kaip bankai suveda taupytojus ir skolintojus.Mokytojas paaiškina, koks yra Centrinio banko vaidmuo šalies bankų sistemoje. 2.8.1. Skirti komercinių bankų aktyvias ir pasyvias operacijas, pateikti jų pavyzdžių.

3. Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis

 

Būti atsakingam, iniciatyviam, siekti užsibrėžtų tikslų, pripažinti kitų žmonių pastangas.Įsivertinti savo verslumo gebėjimus, juos ugdytis.Pripažinti mokslo ir informacijos įtaką verslumo formavimui ir verslininko kompetencijos ugdymui. Domėtis ir naudotis (dabar arba ateityje) įvairių institucijų teikiamomis paslaugomis. 3.1. Vertinti verslo vaidmenį rinkos ekonomikoje ir argumentuotai paaiškinti, kodėl svarbus verslumas. 3.1.1. Paaiškinti, kad dažniausiai verslininku ne gimstama, o tampama mokantis, dirbant, sistemingai siekiant būti nepriklausomam ir rizikuojant.
3.1.2. Išvardyti keletą verslininkui būdingų savybių.
Mokiniai  įvairiuose šaltiniuose randa informacijos apie sėkmingą verslą ir patrauklia forma pristato ją klasės draugams.Diskutuoja apie verslo etiką, aiškinasi, kas yra socialiai atsakinga įmonė, pateikia tokių įmonių pavyzdžių.
3.2. Savo aplinkoje atpažinti įvairias verslo organizavimo formas, atskirti jas pagal rizikos laipsnį ir įkūrimo sąlygas. 3.2.1. Apibūdinti verslo organizavimo formas.
3.2.2. Išvardyti kelis privataus verslo pranašumus prieš samdomą darbą.
Mokytojas, kiek leidžia galimybės, organizuoja susitikimus ir diskusijas su verslininkais. Mokiniai tiria verslo situaciją artimiausioje aplinkoje. 3.2.1. Paaiškinti fizinio ir juridinio asmens statusą.
3.2.2. Paaiškinti neribotos ir ribotos civilinės atsakomybės įmonių veiklos ypatumus.
3.3. Vertinti technologijų ir inovacijų poveikį žmonėms ir visuomenei. 3.3.1. Paaiškinti, kaip verslininkai, būdami novatoriai, randa efektyvesnių išteklių naudojimo būdų. Mokiniai sugalvoja kokį nors kitą jau esamos prekės panaudojimo būdą, parengia tokio produkto reklamą.
3.4. Paaiškinti priežastis, skatinančias imtis verslo, pasamprotauti, kaip ir kodėl verslininkai rizikuoja įgyvendindami savo idėjas. 3.4.1. Pasakyti, ko reikia verslui pradėti, apibūdinti su įmonės veikla susijusią riziką. Mokiniai diskutuoja apie verslo pradžią. Per diskusiją mokytojas pabrėžia, kad verslas prasideda nuo idėjos.Mokiniai apibūdina verslininkų riziką pateikdami konkretų pavyzdį, pripažįsta, kad verslininkai patiria stresą, nesėkmių, turi daug, ilgai ir sunkiai dirbti, norėdami patirti sėkmę, turi konkuruoti su kitais verslininkais.
0.3. Įvertinti gamybos metu susidarančias išlaidas. Apskaičiuoti verslo įmonės veiklos rezultatus. 0.1. Paaiškinti gamyboje sukuriamą pridėtinę vertę.
0.2. Įvardyti skirtumus tarp kintamųjų ir pastoviųjų gamybos veiksnių, trumpojo ir ilgojo gamybos laikotarpio.
0.3. Atpažinti išlaidų rūšis.
0.4. Skaičiuoti bendrąsias vidutines išlaidas.
0.5. Nubrėžti ir analizuoti įvairių išlaidų (kaštų) rūšių grafikus.
0.6. Suprasti pajamų ir pelno sąvokas, jas apskaičiuoti.
0.7. Pavaizduoti  bei analizuoti išlaidas, pajamas, pelną grafiškai.
3.5. Nurodyti priežastis, dėl kurių mokiniai rinktųsi nelabai jiems patrauklią veiklą. 3.5.1. Paaiškinti, kad žmonės renkasi vadovaudamiesi savais kriterijais ir lygindami galimas alternatyvas. Mokiniai, mokytojo padedami, suformuluoja argumentus kiekvienai iš pasiūlytų alternatyvų, įvertina jų pasirinkimo kriterijus, pasako, ko bus atsisakyta priėmus sprendimą.
3.6. Atpažinti ir įvardyti paskatas. 3.6.1. Apibrėžti paskatas kaip motyvus, skatinančius vienaip ar kitaip elgtis. Mokiniai vardija, kas skatina juos mokytis, padėti tėvams, dalyvauti popamokinėje veikloje.Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasako kokios paskatos verčia verslininkus pradėti veiklą, pvz., pasikviečia pasikalbėti verslininką ir suformuluoja išvadą, kas paskatino jį imtis naujo verslo.
3.7. Vertinti teigiamų ir neigiamų paskatų įtaką elgsenai ir tikėtiną elgesio pokytį. 3.7.1. Paaiškinti, kad paskatų poveikį dažniausiai galime nuspėti, nes pakitus paskatoms žmonių elgesys keičiasi nuspėjamai. Mokiniai pateikia teigiamų ir neigiamų  paskatų pavyzdžių, motyvuojančių elgtis vienaip ar kitaip, ir, mokytojo skatinami, diskutuoja apie teigiamas ir neigiamas paskatas, darančias įtaką elgesiui ar pasirinkimui.
3.8. Paaiškinti, kodėl pelno nesiekiančios organizacijos turėtų būti atleistos nuo mokesčių. 3.8.1. Apibrėžti ne pelno organizacijas ir jų funkcijas. Mokytojui patariant, mokiniai pateikia ne pelno organizacijų pavyzdžių (randa straipsnių spaudoje, internete, savo aplinkoje ir pan.), pristato jų veiklą, paaiškina jų teikiamą naudą bendruomenei.Mokytojas, kiek leidžia galimybės, organizuoja susitikimą su ne pelno organizacijos atstovu.Derinti su pilietiškumo pagrindų mokytoju.
3.9. Mokytis planuoti savo veiklą.Mokytis bendrauti, bendradarbiauti, konkuruoti, nugalėti. 3.9.1. Išvardyti veiklos sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį planuojant mokslą, darbą, laisvalaikį. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, mokiniai su mokytoju aiškinasi pastovaus planavimo poreikį ir naudą.
3.10. Pateikti darbo pasidalijimo pavyzdžių iš savo šeimos, mokyklos, savo aplinkos. 3.10.1. Darbo pasidalijamą apibrėžti kaip prekės gamybos suskirstymą atskiromis užduotimis, kai kiekvieną jų atlieka vis kiti žmonės. Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi, kodėl gaminant tą pačią prekę grupėje, kur kiekvienas atlieka vis kitą užduotį, produktų pagaminama daugiau negu tada, kai produktą nuo pradžios iki galo gamina tas pats žmogus.
3.11. Nagrinėti ir lyginti įmones ar pavienius gamintojus, kurie specializuojasi gamindami tam tikrą prekę ar paslaugą, su tais, kurie nesispecializuoja. 3.11.1. Apibrėžti specializaciją kaip darbo pasidalijimo formą, kai asmuo ar įmonė sutelkia savo gamybos pastangas į vieną veiklos sritį arba ribotą jų skaičių. Mokiniai pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip įmonės arba pavieniai gamintojai, specializuodamiesi gaminti tam tikrą prekę ar paslaugą, pasiekia geresnių rezultatų. Mokiniai pavyzdžiais pagrindžia, kodėl esant didesnei specializacijai gamintojai ir vartotojai yra labiau priklausomi vieni nuo kitų.
3.12. Vertinti kvalifikacijos kėlimo naudą darbo našumo augimui. 3.12.1. Apibrėžti darbo našumą kaip vieno darbuotojo per laiko vienetą pagamintos produkcijos kiekį. Konkrečioje situacijoje (imituodami gamybą ir naudodami darbo pasidalijimą) mokiniai skaičiuoja darbo našumą.
3.13. Nagrinėti tikėtinus našumo pokyčius investuojant į žmogiškuosius ir kapitalo išteklius, technologijas.Nusakyti ryšį tarp darbuotojo darbo našumo, jo įsidarbinimo galimybių ir atlyginimo dydžio. 3.13.1. Išvardyti našumo didėjimo veiksnius (darbo pasidalijimas, specializacija, naujos technologijos ir kt.). Konkrečioje situacijoje mokiniai paaiškina darbo įrankių, priemonių (kapitalo) svarbą, pvz., per nurodytą laiką popieriaus lape pieštuku atlieka matematikos užduotis; ištaiso darbą ir pasižymi, kiek atlikta užduočių ir kiek pateikta teisingų atsakymų. Atlieka užduotis dar kartą, bet dabar naudojasi skaičiuotuvu. Pataiso darbą, pasižymi, kiek užduočių atliko iš viso ir kiek jų atliko teisingai. Paaiškina, kodėl abiem  atvejais  teisingai atliko skirtingą užduočių skaičių.Derinti su matematikos mokytoju.Mokiniai pateikia pasiūlymų, kaip padidinti mokymosi našumą per pamoką ir namuose. 3.13.1. Skirti išteklius ir gamybos veiksnius, juos atpažinti.
3.13.2. Gamtos išteklius skirstyti į ribotus ir neribotus, atsinaujinančius ir neatsinaujinančius.
3.13.3. Suvokti skirtumą tarp kapitalo kaip gamybos veiksnio ir pinigų kaip finansinio kapitalo.
3.14. Paaiškinti technologinių pokyčių poveikį geresnėms prekėms atsirasti. 3.14.1. Atkreipti dėmesį, kad tobulėjant technologijoms sukuriamos naujos arba tobulinamos esamos prekės ar paslaugos, diegiami veiksmingesni jų gamybos būdai. Mokiniai su mokytoju aptaria, kaip kompiuterių, interneto, mobiliųjų telefonų ir kitų naujų technologijų atsiradimas paveikė našumą su šiomis technologijomis susijusiose šakose. Mokiniai paaiškina, koks yra ryšys tarp technologijų kaitos ir darbo našumo įvairiose gyvenimo srityse.

4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas

 

Formuotis suvokimą apie valstybės vaidmens svarbą rinkos ekonomikoje.Suvokti, kad valstybės biudžetas priklauso nuo visuomenės ekonominio išsivystymo lygio ir kad jį skirstant būtina remtis prioritetais, turinčiais ilgalaikę perspektyvą.Suprasti, kad valstybės, savo ir savo artimųjų gyvenimo lygį galima pakelti mokantis, dirbant.Siekti tapti aktyviu darbo rinkos dalyviu. 4.1. Aiškintis rinkos ribotumo priežastis. Paaiškinti, kodėl vienas prekes ir paslaugas teikia privatūs asmenys ir įmonės, o kitas – tik valstybė. 4.1.1. Apibūdinti viešąsias (visuomenines) prekes ir paslaugas, kaip teikiančias naudą daugiau negu vienam asmeniui tuo pačiu metu, net ir tiems, kurie už jas nemokėjo. Mokiniai su mokytoju aptaria, kokiomis valstybės tiekiamomis prekėmis ir paslaugomis naudojasi mokytojai, mokiniai ir jų šeimų nariai. Aiškinasi, kodėl šias prekes ir paslaugas tiekia valstybė, o ne privatūs verslininkai. Aiškinasi, iš kokių lėšų valstybė sumoka už viešąsias prekes ir paslaugas, teikia paramą socialiai nesaugiems asmenims. 4.1.1. Pavaizduoti išteklių, prekių bei paslaugų ir pinigų apytakos ratą mišrioje ekonomikoje.
4.1.2. Išskirti vyriausybės įtakos sritis šalies ekonomikai.
4.2. Apskaičiuoti pelno, gyventojų pajamų mokesčius, kuriuos verslo įmonės ir darbuotojai moka į valstybės biudžetą. 4.2.1. Išvardyti pagrindinius valstybės pajamų šaltinius. Išskirti pagrindines valstybės išlaidų sritis. Mokiniai sudaro dvi diagramas, kurių viena rodo svarbiausias valstybės pajamas, gaunamas iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizo ir pelno mokesčių, o kita – svarbiausias valstybės išlaidas švietimui, sveikatos apsaugai, draudimo išmokoms, įvairioms dotacijoms.Derinti su matematikos mokytoju.
4.3. Paaiškinti, kodėl žmonės turėtų mokėti mokesčius. 4.3.1. Apibrėžti valstybės pajamų ir išlaidų planą kaip valstybės biudžetą. Aiškintis biudžeto pajamų paskirstymo prioritetus. Mokiniai palygina metines valstybės pajamas su metinėmis išlaidomis ir nustato, ar biudžetas yra deficitinis, perteklinis ar subalansuotas.
4.4. Paaiškinti valstybės funkcijas ekonomikoje.Vertinti valstybės sprendimų poveikį verslams. 4.4.1. Apibrėžti pagrindines valstybės funkcijas ekonomikoje. Mokiniai, mokytojo padedami, randa valstybės sprendimų poveikį ekonomikai iliustruojančių pavyzdžių spaudoje, TV žiniose ir savo aplinkoje; vertina valstybės sprendimų poveikį verslams. Aiškinasi, kodėl valstybė galėtų sutrukdyti vienai didelei bendrovei nusipirkti savo artimiausią konkurentą ir kaip šitai galėtų paveikti vartotojus, gamintojus ir darbuotojus, jei toks sandoris būtų leidžiamas.
4.5. Palyginti šalies kelerių metų BVP dydžius, nustatyti augimo tempus. Pagal BVP augimo tempus palyginti kaimyninių šalių ekonomikos pokyčius. 4.5.1. Apibūdinti bendrąjį vidaus produktą (BVP) kaip rinkos vertę visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per metus. Mokiniai palygina kelių šalių BVP ir BVP, tenkantį vienam gyventojui.Gabiausi mokiniai aiškinasi, kuo skiriasi BVP nuo BNP (bendro nacionalinio produkto), o nominalusis BVP nuo realaus BVP. 4.5.1. Apibrėžti baigtinio ir tarpinio produkto sąvokas. Pateikti jų pavyzdžių.
4.5.2. Skirti BVP nuo BNP, nominalųjį BVP nuo realiojo BVP.
4.5.3. Apskaičiuoti ir paaiškinti BVP defliatorių.
4.6. Vertinti šalies gyventojų gyvenimo lygį pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbą, infliaciją. 4.6.1. Apibrėžti tris (BVP, infliacija, nedarbo lygis) pagrindinius rodiklius, naudojamus šalies ekonomikai apibūdinti. Mokiniai, mokytojo padedami, lygina šalių gyvenimo lygį pagal makroekonominius rodiklius.Derinti su geografijos mokytoju.
4.7. Nurodyti, kas gauna naudos ir kas nukenčia dėl infliacijos. Pakomentuoti pinigų perkamosios galios kritimą infliacijos metu. 4.7.1. Apibrėžti infliaciją kaip pinigų perkamosios galio kritimą, pasireiškiantį bendru daugumos prekių ir paslaugų kainų padidėjimu; defliaciją – kaip daugumos prekių ir paslaugų kainų mažėjimą. Mokiniai skatinami paklausti tėvų, senelių, ką jie patyrė infliacijos laikotarpiu. Lygina pinigų perkamąją galią, pvz., palygina, kiek miltų buvo galima nusipirkti už 10 Lt 1999 ir šiais metais, aiškina, kaip ir kodėl kito perkamoji pinigų galia nurodytu laikotarpiu. 4.7.1. Paaiškinti, kodėl ne kiekvienas prekių ar paslaugų kainų padidėjimas siejamas su infliacija.
4.7.2. Diskutuoti apie infliacijos atsiradimo priežastis ir aiškinti, kaip jos veikia infliacijos lygį.
4.7.3. Paaiškinti infliacijos spiralę.
4.7.4. Aiškinti, kad infliacijos tempas nustatomas pagal vartojimo prekių ir paslaugų kainų pasikeitimą.
4.7.5. Pagrįsti teiginį, kad įmonių monopolininkių nustatomos produktų kainos gali būti viena svarbiausių infliacijos priežasčių.
4.7.6. Įvertinti infliacijos pasekmes turto perskirstymui.
4.7.7. Nusakyti defliacijos įtaką šalies ūkiui.
4.7.8. Skaičiuoti ir vertinti pinigų perkamosios galios pokytį.
4.8. Konkrečiu atveju nurodyti, kas laikoma darbo jėga ir kas laikoma bedarbiais. 4.8.1. Įvardyti bedarbius, kaip nedirbančius, bet aktyviai ieškančius darbo vyresnius nei 16 metų asmenis.Darbo jėgą apibrėžti kaip visus dirbančius asmenis ir bedarbius. Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja kelerių metų nedarbo ir užimtumo statistikos duomenis.Aiškinasi ekonomines, finansines ir socialines nedarbo pasekmes. 4.8.1. Analizuoti šalies gyventojų struktūrą pagal jų ekonominį aktyvumą ir dalyvavimą prekių bei paslaugų gamyboje.
4.8.2. Skirti ekonomiškai aktyvius gyventojus nuo užimtųjų; bedarbius nuo nedirbančiųjų.
4.8.3. Skaičiuoti nedarbo, užimtumo ir aktyvumo lygį. Žinoti nedarbo lygio skaičiavimo Lietuvoje ypatumus
4.9. Paaiškinti, kokią įtaką nedarbo lygio ir infliacijos pokyčiai daro šalies gyvenimo lygiui. 4.9.1. Išskirti didelį nedarbą kaip svarbią priežastį, dėl kurios šalyje sukuriamas BVP yra mažesnis, nei galėtų būti. Mokiniai vertina asmenų ir visuomenės patiriamus nuostolius dėl nedarbo. Gabiausi mokiniai, remdamiesi ekonominiais rodikliais, aiškinasi ūkinės veiklos ciklus. 4.9.1. Paaiškinti nedarbo priežastis pagal klasikinę ir naujųjų laikų teorijas.
4.9.2. Paaiškinti minimalaus darbo užmokesčio įtaką nedarbo augimui.
4.9.3.  Analizuoti ir vertinti socialines ir ekonomines nedarbo pasekmes.
4.9.4. Paaiškinti ūkinės veiklos ciklus.

5. Dalyvavimas tarptautinėse rinkose

 

Formuotis nuostatą, kad bet kurios šalies ekonominė padėtis priklauso nuo to, kokią vietą ji užima tarptautiniame darbo pasidalijime ir dalyvavimo tarptautiniuose mainuose.Kaip vartotojui būti aktyviu tarptautinės ekonomikos dalyviu, kaip piliečiui išlikti savo krašto patriotu. 5.1. Išsiaiškinti, kokios Lietuvoje gaminamos prekės yra eksportuojamos ir į kokias šalis jos eksportuojamos, kokias prekes Lietuva importuoja. 5.1.1. Paaiškinti, kad mainai tarp įvairių šalių žmonių ir organizacijų suteikia daugiau galimybių rinktis, kokias prekes ir paslaugas pirkti, todėl laisvoji prekyba sudaro sąlygas kelti gyvenimo lygį pasaulio mastu. Mokiniai, mokytojo padedami, pateikia Lietuvos tarptautinės prekybos partnerių pavyzdžių, nagrinėja, kodėl vienus gaminius Lietuva eksportuoja, o kitus importuoja. Mokytojas pasiūlo mokiniams parašyti rašinį apie tai, kaip pasikeistų kasdienis gyvenimas, jei šalys neprekiautų su kitomis šalimis.Derinti su geografijos mokytoju.
5.2. Paaiškinti, kodėl tarptautinė prekyba skatina specializaciją ir darbo pasidalijimą, kodėl didina gamybos ir vartojimo apimtis, šalių tarpusavio priklausomybę. 5.2.1. Išvardyti šalių specializacijos privalumus ir trūkumus. Mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja, kodėl tarptautinė prekyba, panašiai kaip ir prekyba tarp paskirų vienos šalies asmenų, skatina specializaciją ir darbo pasidalijimą, didina gamybos ir vartojimo apimtį, bet didėjanti tarptautinė tarpusavio priklausomybė, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką. Mokiniai konkrečiais pavyzdžiais parodo įvairių šalių tarpusavio priklausomybę, atsirandančią dėl šalių specializacijos.Aiškinasi, kaip globalizacijos procesai paveikė Lietuvos gyvenimą įvairiose srityse: ekonomikos, mokslo, švietimo, kultūros ir kt.Derinti su geografijos mokytoju. 5.2.1. Paaiškinti A. Smito absoliutaus pranašumo principą.
5.2.2. Paaiškinti D. Rikardo santykinio pranašumo principą.
5.2.3. Apibūdinti tarptautinės prekybos formas.
5.3. Paaiškinti, kaip elgiasi valstybės, siekdamos apsaugoti šaliai svarbias ūkio šakas, įmones ir jų darbuotojus, galinčius dėl laisvosios prekybos patirti nuostolių, nors įvairių šalių žmonės, prekiaudami vieni su kitais savo gaminiais, gauna abipusę naudą. 5.3. Išskirti muitus, kvotas, standartus, subsidijas kaip valstybės veiksmus, ribojančius tarptautinę prekybą. Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja, kodėl šalys nustato prekybos apribojimus, nors laisvoji prekyba teikia abipusę naudą.Mokiniai argumentuotai aiškina, kokia nauda gaunama atsisakius tokių prekybos suvaržymų, kaip importo kvotos, muitai ar standartai, aptaria Lietuvoje taikomus prekybos apribojimus.Derinti su geografijos mokytoju.
5.4. Paaiškinti, kaip tarptautinę prekybą veikia valiutų kursų skirtumai ir jų pokyčiai.Apskaičiuoti vienų valiutų kursus kitų valiutų kursais, juos palyginti. 5.4.1. Apibrėžti valiutą kaip šalies arba šalių grupės pinigus, o valiutos kursą – kaip vienos šalies ar šalių grupės pinigų kainą kitos(ų) šalies(ių) pinigais. Žinodami valiutų kursus, mokiniai apskaičiuoja keičiamų valiutų sumas, prekių kainas viena valiuta išreiškia kita valiuta.Derinti su matematikos mokytoju. 5.4.1. Apibūdinti užsienio valiutų rinkos funkcijas.
5.4.2. Skirti tiesioginį valiutos kursą nuo netiesioginio.
5.4.3. Paaiškinti veiksnius, lemiančius valiutų kursus.