magnify
Home Ekonomika Orientavimasis rinkoje Išteklių ribotumo problema

Išteklių ribotumo problema

Testai

1. Gėrybės, kuriomis mainomės ir kurios yra ribotos, vadinamos:
a) vartojamosiomis;
b) ekonominėmis;
c) visuomeninėmis;
d) neekonominėmis.
Teisingas b) atsakymas.

2. Neekonominė (laisvoji) gėrybė yra ta:
a) kurios neperkame, o pasigaminame patys;
b) kurios niekas nenori;
c) kurios alternatyviosios sąnaudos lygios nuliui;
d) visi teisini atsakymai.
Teisingas c) atsakymas.

Klausimai diskusijai

1. Kai mes sakome, kad žmonių poreikiai didėja, ką turime galvoje: kiekybinį poreikių pasikeitimą, kokybinį ar ir viena, ir kita?
Žmonių poreikių didėjimas reiškia iš kiekybinį, ir kokybinį jų pasikeitimą. Didėjant poreikiams, pirmiausiai perkama daugiau įvairių prekių ir paslaugų, taip pat – geresnės kokybės. Pvz., didėjant žmonių pajamoms, jie ima daugiau vartoti vertingesnių produktų ir atsisako mažiau vertingų. Tačiau daugiausiai pasikeičia poreikių struktūra: vietoje radijo imtuvų žmonės įsigyja muzikinius centrus, vietoj mechaninių skalbimo mašinų – automatines, vietoj įprasto mobiliojo telefono – išmanųjį. Žmonės naudojasi daugiau paslaugų, didėja jų dalis poreikių struktūroje, mažėja – prekių dalis.

2. Už mokymąsi mokykloje nereikia mokėti. Ar tai reiškia, kas mokytojų paslaugos – neekonominė (laisvoji) gėrybė?
Mokytojų paslaugos nėra neekonominė (laisvoji) gėrybė. Ji nemokama tik tiems, kurie lanko mokyklas. Už šias paslaugas sumoka valstybė.

3. Ar verslininkas, gaminantis ginklus, ekonomisto požiūriu elgiasi racionaliai?
Taip, nes į etikos, moralės problemas, nagrinėjant racionalią elgseną, neatsižvelgiama. Ekonomistą domins tik ginklų gamybos papildomos sąnaudos ir papildoma nauda.

4. Kuriais atvejais ekonomikos subjektas elgiasi racionaliai?
a) olimpinis čempionas pusę laimėtos premijos paaukojo labdarai;
b) sportininkas per dieną surūko pakelį cigarečių;
c) talentinga aktorė karjeros viršūnėje palieka sceną.
Ekonomikos subjektas racionaliai elgėsi visais atvejais, nes racionali elgsena – ne visada ,,teisinga“, visuomenėje ,,priimta“ elgsena, o tokia, kurią pasirenka žmogus kaip geriausią iš visų galimų alternatyvų.

5. Ar visada ekonomikos subjektai elgiasi racionaliai? Pateikite neracionalios elgsenos pavyzdžių.
Ir individai, ir valstybių vadovai kartais priima neracionalius, neprotingus sprendimus. Pvz., Rusijos, JAV ir kitų valstybių vyriausybės skiria branduoliniam ginklui tiek lėšų, kad visą, kas gyva pasaulyje, galėtų būti sunaikinta kelis kartus.

Kurie teiginiai teisingi?

1. Kurios iš išvardintų gėrybių yra ekonominės, o kurios – neekonominės?
a) oras, kuriuo kvėpuojate;
b) sniegas žiemą;
c) ledas, naudojamas restoranuose, kavinėse, parduotuvėse ir pan. produktams atšaldyti;
d) ledas gatvėse žiemos metu;
e) šaltinio miške vanduo;
f) baltasis molis, naudojamas porceliano indų gamybai.
Ekonominės gėrybės: c), f).
Neekonominės gėrybės: a), b), d), e).

Pratimai

Verslo įmonės, į upę išleisdamos teršalus, ją užteršė. Dėl to užduso ten gyvenusios žuvys, maudęsi poilsiautojai susirgo įvairiomis odos ligomis, išnyko dalis augmenijos. Susikūrusi miesto gyventojų iniciatyvinė grupė pasiryžo šią problemą išspręsti. Ji pateikė ekonomiškai pagrįstą upės vandens valymo projektą ir miesto savivaldybės prašo skirti 590 tūkst. Lt.

Projekto techninis ekonominis pagrindimas

Miesto savivaldybė paprašė nepriklausomų ekspertų išanalizuoti projekto pagrįstumą ir pateikti išvadas. Kodėl iniciatyvinė grupė projekto įgyvendinimui prašo skirti 580 tūkst. Lt? Nustatykite optimalią upės vandens valymo apimtį, efektyviausiai panaudojant turimus pinigus.

Iniciatyvinė grupė prašo skirti projekto įgyvendinimui 590 tūkst. Lt, nes 4 km upės vandens išvalymas yra ekonomiškai pagrįstas. Tai nustatoma, palyginus upės vandens valymo sąnaudas ir naudą. Išvalius 4 km upės, nauda dar viršija sąnaudas. Tačiau ekspertai išvadas turi pateikti lygindami ribines sąnaudas ir ribinę naudą.

Projekto techninis ekonominis pagrindimas

Palyginę ribines sąnaudas ir ribinę naudą ekspertai nustatė, kad upės vandens valymui reikėtų skirti tik 230 tūkst. Lt. Tuomet, efektyviausiai panaudojus skirtas lėšas, būtų išvalyta 2 km upės. Panagrinėkime gautus rezultatus detaliau. Išvalius 1 km upės, ribinė nauda viršija ribines sąnaudas, todėl tą veiklą tikslinga plėsti. Išvalius 2 km, ribinė nauda būtų 220 tūkst. Lt, o ribinės sąnaudos – 130 tūkst. Lt. Valant 3 km upės, ribinės sąnaudos būtų 160 tūkst. Lt, o ribinė nauda – tik 150 tūkst. Lt. 4 ir 5 km upės vandens valymas taip pat duotų mažiau papildomos naudos, lyginant su papildomomis sąnaudomis. Taigi pinigų panaudojimo efektyvumas mažėja. Vadinasi, kai ribinės sąnaudos pranoksta ribinę naudą, geriau tos veiklos apimtį sumažinti, t. y. šiuo atveju valyti tik 2 km upės. Sutaupytus šio projekto pinigus – 360 tūkst. Lt (buvo prašoma skirti 590 tūkst. Lt, tačiau, ekspertų nuomone, reikėtų skirti tik 230 tūkst. Lt) reikėtų skirti kitoms problemoms spręsti, pvz., išnykusios augmenijos, žuvies išteklių atkūrimui ir pan. Taikant ribinės analizės metodą, reikėtų įvertinti ir šiems projektams skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.
Nustačius optimalią upės vandens valymo apimtį, gaunamas maksimalus bendrasis pelnas (t. y. skirtumas tarp naudos ir sąnaudų), t. y. 280 tūkst. Lt.