magnify
Home Ekonomika Teorija 11-12 klasės Orientavimasis rinkoje Biudžeto apribojimas. Vartotojo pusiausvyra

Biudžeto apribojimas. Vartotojo pusiausvyra

Kiekviena abejingumo kreivė, esanti toliau į dešinę nuo koordinačių sistemos pradžios, iliustruoja didesnį pasitenkinimą (naudingumą) ir vartotojas būtent jai teikia pirmenybę. Tuomet jo įsigyjamo produktų rinkinio bendrasis naudingumas yra didžiausias. Tačiau ne kiekviena abejingumo kreivė, esanti abejingumo kreivių žemėlapyje, yra pasiekiama, nes vartotojo pasirinkimą riboja jo turimos piniginės pajamos, t. y. vartotojo biudžetas. Vartotojo biudžetas – tai piniginės pajamos, skirtos ir išleistos prekėms ir paslaugoms pirkti.

Vartotojo norams analizuoti naudojamos abejingumo kreivės, o jo galimybėms – biudžeto tiesės. Tarkime, kad vartotojas perka produktų rinkinį, susidedantį iš dviejų prekių – A ir B (ledų ir bandelių), ir jis visas turimas pinigines pajamas išleidžia joms įsigyti.

Vartotojo perkamosios galios apribojimas dėl jo piniginių pajamų dydžio yra biudžetinis apribojimas. Jį galima išreikšti matematine funkcija, kuri rodo priklausomybę tarp vartotojo piniginių pajamų dydžio ir dviejų prekių kiekio bei jų kainų sandaugos sumos: M = QA * PA + QB*PB, kur M – vartotojo nominaliosios piniginės pajamos, QA ir QB – perkami A ir B prekių kiekiai, vnt., PA ir PB – A ir B prekių kainos.

Biudžetinis apribojimas dažnai vadinamas biudžeto tiese. Ji rodo visus galimus dviejų prekių (A ir B) kiekio derinius, kuriuos vartotojas gali įsigyti, esant tam tikroms prekių kainoms, išleisdamas turimas ribotas pinigines pajamas. Įsigydamas bet kurį šių dviejų prekių derinį, vartotojas išleidžia vienodą pinigų sumą. Pertvarkę biudžetinio apribojimo funkciją, gauname biudžeto tiesės funkciją:

Tarkime, kad vartotojo piniginės pajamos yra 250 Lt. Jis perka ledus (A prekė) ir bandeles (B prekė). Ledų porcija kainuoja 2 litus, o bandelė – 1 litą. Tuomet biudžeto tiesės funkcija, arba B prekės perkamas kiekis gali būti išreiktas taip:

Nubraižome biudžeto tiesę. Biudžeto tiesė MN riboja erdvę MN0 su daugybe taškų, kurių kiekvienas rodo dviejų prekių rinkinį, kurį gali įpirkti vartotojas. Tačiau tik taškai, esantys biudžeto tiesėje, rodo rinkinius, kai vartotojas, įsigydamas prekes, išleistų visus turimus pinigus. Taškai, esantys už biudžeto tiesės, rodo dviejų prekių rinkinius, kurių vartotojas negali įsigyti dėl per mažo biudžeto – jie vartotojui neįperkami.

Biudžeto tiesės funkcijoje dydžio  M/Pb reikšmė rodo atkarpos OM ilgį. Šis dydis – tai B prekės kiekis, kurį gali nupirkti vartotojas, jei visus pinigus skirtų tik šiai prekei (bandelėms) įsigyti. Tai – realiosios vartotojo pajamos, išreikštos B prekės (bandelių) kiekiu. Atkarpos ON ilgis rodo A prekės kiekį, kurį gali nupirkti vartotojas, jei visus pinigus skirtų tik šiai prekei (ledams) įsigyti. Tai – realiosios vartotojo pajamos, išreikštos A prekės (ledų) kiekiu (M/PA ). Taigi vartotojas už savo turimas nominalias pinigines pajamas gali įsigyti 250 bandelių (250/1 ) arba 125 porcijas ledų (250/2 ), jei visus savo pinigus išleistų vienai iš šių prekių pirkti.

Biudžeto tiesės funkcijoje dydžio ( -PA/PB) reikšmė rodo biudžeto tiesės nuolydį, atspindintį A ir B prekių kainų santykį. Biudžeto tiesės nuolydis rodo prekių mainų santykį rinkoje esamomis kainomis, todėl

Biudžeto tiesės padėtis priklauso nuo vartotojo piniginių pajamų (išlaidų) dydžio ir prekių kainų santykio. Keičiantis šiems dydžiams, biudžeto tiesė keičia savo padėtį. Padidėjus vartotojo piniginėms pajamoms ir nesikeičiant abiejų prekių kainų santykiui, grafike padidėja atkarpų 0M ir 0N ilgiai, tačiau biudžeto tiesės nuolydis nesikeičia. Vadinasi, biudžeto tiesė pasislinks į dešinę pusę lygiagrečiai pradinei biudžeto tiesei. Jei vartotojo piniginės pajamos sumažės, biudžeto tiesė pasislinks į kairę pusę lygiagrečiai pradinei. Pvz., jei vartotojo nominalios piniginės pajamos padidės nuo 250 iki 300 Lt, tai jo realiosios pajamos padidės iki 300 bandelių arba 150 porcijų ledų. Nauja biudžeto tiesės funkcija bus:

Dabar tarkime, kad keičiasi A ir B prekių kainų santykis ir nesikeičia vartotojo nominalios piniginės pajamos. A prekės (ledų) kaina sumažėja, o B prekės (bandelių) kaina nesikeičia. Tuomet sumažės biudžeto tiesės nuolydis, kuris priklauso nuo A ir B prekių kainų santykio, padidės vartotojo realiosios pajamos, išreikštos A prekės kiekiu, o realiosios pajamos, išreikštos B prekės kiekiu, nepasikeis. Pvz., jei vartotojo nominalios piniginės pajamos yra 250 Lt, bandelė kainuoja 1 Lt, o ledų porcijos kaina sumažėja nuo 2 iki 1,25 lito, tai vartotojas galės įsigyti 250 bandelių arba 200 porcijų ledų. Biudžeto tiesė bus MN1. A prekės kainai padidėjus, o B prekės kainai nepasikeitus, viskas vyksta atvirkščiai, o biudžeto tiesė yra MN2. Pvz., jei ledų porcijos kaina padidėja nuo 2 iki 2,5 lito, tai, ceteris paribus, vartotojas galės įsigyti 250 bandelių arba 100 porcijų ledų. Taigi, keičiantis A prekės (ledų) kainai, biudžeto tiesė sukasi apie QB ašį. Jei keistųsi B prekės (bandelių) kaina, o A prekės (ledų) kaina nesikeistų, biudžeto tiesė suktųsi apie QA ašį.

1.13  pav. biudžeto tiesė pokytis

Derinant vartotojo abejingumo kreives ir biudžeto tiesę, vartotojo pusiausvyrą galima pavaizduoti grafiškai. Abejingumo kreivės ir biudžeto tiesės lietimosi taškas, kuriame maksimizuojamas vartotojo naudingumas, vadinamas vartotojo pusiausvyros tašku. Grafike šis E taškas vaizduoja, kad vartodamas A prekės QAE kiekį ir B prekės QBE kiekį vartotojas gauna didžiausią naudingumą, nes šis prekių derinys yra ant labiausiai nuo koordinačių sistemos pradžios nutolusios abejingumo kreivės I2 ir yra biudžeto tiesėje MN.

 1.14  pav. vartotojo abejingumo ir biudžeto kreivių derinimas.

Vartotojo pusiausvyros taške biudžeto tiesės ir abejingumo kreivės nuolydis yra vienodas. Kadangi abejingumo kreivės nuolydis lygus ribinei pakeitimo normai, o biudžeto tiesės nuolydis lygus ( -PA/PB), tai vartotojo pusiausvyros taške MRSA,B=PA/PB . Pusiausvyros sąlygą galima užrašyti ir taip: kadangi MRS = MUA/MUB, tai 

Taigi turėdamas tam tikro dydžio pinigines pajamas, vartotojas renkasi tokius A ir B prekių derinius, kurie leidžia jam gauti vienodą ribinį naudingumą už kiekvieną prekės įsigijimui išleistą piniginį vienetą.

 

© Bronė Narkevičienė