magnify
Home Ekonomika Teorija 11-12 klasės Orientavimasis rinkoje Vartotojo ir gamintojo perteklius

Vartotojo ir gamintojo perteklius

Programos 1.4 temos „Vertinti, kaip įvairūs paklausos ir pasiūlos veiksniai keis rinkos pusiausvyros kainą ir kiekį. Analizuoti, interpretuoti, vertinti žodinę ir nežodinę (nuotraukos, schemos, lentelės, pranešimai spaudoje, grafikai ir kt.) informaciją“, praplėtimas

Paaiškinti vartotojo ir gamintojo perteklių, mokėti jį apskaičiuoti ir pavaizduoti grafiškai. Aiškinti ir apskaičiuoti visuomenės ekonominės gerovės pokyčius

Pirkėjai visada nori už įsigyjamą prekę ar paslaugą sumokėti kuo mažiau, o gamintojai – parduoti kuo brangiau. Sandoris (mainai) įvyksta tik tada, kai pirkėjas ir pardavėjas susitaria dėl abiems priimtinos kainos. Tačiau ar ši kaina ,,teisinga“ visuomenės požiūriu?

Jūs jau žinote, kad rinkos ekonomikoje paklausos bei pasiūlos sąveika lemia produktų pusiausvyros kainą ir pusiausvyros kiekį. Dėl paklausos ar/ir pasiūlos veiksnių pasikeitus kainai, keičiasi ir pusiausvyros kiekis. Todėl svarbu jį įvertinti, kitaip tariant nustatyti, ar gamintojai pakankamai pagamina produktų, ar vartotojai jų nenorėtų daugiau ar mažiau. Šiuos klausimus nagrinėja gerovės ekonomika.

Išsiaiškinkime sąvokas ,,vartotojo perteklius“ (dar vadinama premija, nauda, perviršis) (CS – consumer surplus) ir ,,gamintojo perteklius“ (PS – producer surplus). Tarkime, kad jūs laimėjote futbolo kamuolį, papuoštą šalies rinktinės futbolininkų parašais. Tačiau jūs nesate futbolo gerbėjas, jums labiau patinka krepšinis, todėl nusprendėte kamuolį parduoti kuo brangiau, surengdamas aukcioną. Pasiūlymu susidomėjo Jonas, Petras, Kazimieras ir Antanas. Jonas pasirengęs už kamuolį sumokėti 350 litų, Petras – 330 litų, Kazimieras – 320 litų, o Antanas – 300 litų. Visi jie norėtų šio kamuolio, tačiau kiekvienas gali sumokėti tik tam tikrą ribotą pinigų sumą. Didžiausia pinigų suma, kurią sumokės kiekvienas pirkėjas už norimą įsigyti prekę, vadinama pasiruošimu sumokėti ir parodo tos prekės vertę (naudingumą) konkrečiam pirkėjui. Suprantama, kad kiekvienas pirkėjas norėtų įsigyti kamuolį pigiau, negu yra pasiruošęs už jį sumokėti. Jei kamuolio kaina būtų didesnė už ketinamą išleisti pinigų sumą, pirkinio tektų atsisakyti.

Paskelbęs pradinę kamuolio kainą 200 litų pastebėjote, kad pirkėjai pasirengę mokėti daugiau, todėl kainą kaskart didinote 5 litais. Prekyba baigėsi, kai Jonas sutiko už kamuolį sumokėti 335 litus. Tuo tarpu Antanas, Kazimieras ir Petras aukcione nebedalyvavo, nes nenorėjo mokėti už kamuolį daugiau nei 330 litų. Kamuolys atiteko Jonui, sumokėjusiam 335 litus, nors jis buvo pasiruošęs už kamuolį sumokėti 350 litų. Jono gauta nauda – 15 litų – vadinama vartotojo pertekliumi. Vartotojo perteklius rodo naudą, kurią pirkėjui atneša rinka. Jonas, dalyvaudamas aukcione, gauna 15 litų naudą, nes už kamuolį sumokėjo mažiau, negu buvo pasirengęs sumokėti. Petras, Kazimieras ir Antanas jokios naudos negauna, nes jie neįsigijo trokštamo kamuolio.

Vartotojo perteklius siejasi su paklausos kreive. Norint sudaryti futbolo kamuolio rinkos paklausos lentelę, naudojami duomenys apie Jono, Petro, Kazimiero ir Antano pasiruošimą už jį sumokėti. Jei kamuolio kaina didesnė negu 350 litų, rinkos paklausos kiekis lygus nuliui, nes nėra nė vieno pirkėjo, pasiruošusio tiek mokėti už kamuolį. Kainos intervale 331 – 350 litų paklausos kiekis lygus vienam, nes tokią pinigų sumą už kamuolį pasiruošęs sumokėti tik Jonas. Kainos intervale 321 – 330 litų paklausos kiekis lygus dviem, nes kamuolį pasiruošę pirkti Jonas ir Petras. Ir t. t.

Futbolo kamuolio rinkos paklausa

Kaina litais

Pirkėjai

Paklausos kiekis

Didesnė negu 350

nėra

0

331 – 350

Jonas

1

321 – 330

Jonas ir Petras

2

301 – 320

Jonas, Petras ir Kazimieras

3

300 ir mažiau

Jonas, Petras, Kazimieras ir Antanas

4

1.1 lentelė

Pagal rinkos paklausos lentelę braižoma laiptinė paklausos kreivė. Paklausos kreivės aukštį lemia pirkėjų pasiruošimas sumokėti už kamuolį. Esant bet kokiam kamuolių kiekiui, kaina paklausos kreivėje rodo papildomo (ribinio) pirkėjo pasiruošimą sumokėti už prekę, t. y. ją įsigyti. Padidėjus kamuolio kainai, jis pirmasis pasitraukia iš rinkos. Pvz., jei būtų siūlomi 4 vienodi kamuoliai, jo kaina būtų 300 litų, t. y. pinigų suma, kurią pasiruošęs už kamuolį sumokėti Antanas (papildomas pirkėjas). Siūlant tik tris kamuolius, jo kaina būtų 320 litų, t. y. pinigų suma, kurią pasiruošęs sumokėti Kazimieras (jis užimtų atsilaisvinusią papildomo pirkėjo, t. y. Antano, vietą, nes toliau aukcione Antanas nebedalyvautų). Siūlant tik du kamuolius, jo kaina būtų 330 litų, t. y. pinigų suma, kurią pasiruošęs sumokėti Petras (Petras užimtų atsilaisvinusią Kazimiero vietą, kuris nemokės daugiau kaip 320 litų). Siūlant tik vieną kamuolį, jo kaina būtų 350 litų, t. y. pinigų suma, kurią pasiruošęs sumokėti Jonas (jis užimtų atsilaisvinusią Petro vietą).

1.1 pav. paklausos kreivė

Kadangi paklausos kreivė rodo pirkėjų pasirengimą sumokėti už prekę, ją galima pasitelkti nustatant vartotojo perteklių. Nagrinėtame pavyzdyje buvo nupirktas vienas kamuolys, jį Jonas įsigijo už 335 litus, nors buvo pasirengęs sumokėti 350 litų. Grafike užspalvintas stačiakampio plotas, esantis virš kainos ir žemiau paklausos kreivės, lygus 15 litų ir atitinka vartotojo perteklių.

1.2 pav. vartotojo perteklius

Taigi, nepriklausomai nuo paklausos kreivės formos, figūros plotas, esantis žemiau paklausos kreivės ir aukščiau produkto kainos, rodo vartotojo perteklių rinkoje. Paklausos kreivės aukštis rodo produkto naudingumą vartotojui, t. y. pinigų sumą (kainą), kurią jis pasiruošęs už jį sumokėti. Skirtumas tarp to, kiek pirkėjas pasiruošęs sumokėti, ir to, kiek jis sumoka, t. y. produkto kainos, yra konkretaus vartotojo perteklius. Visų pirkėjų perteklių suma yra bendrasis vartotojų perteklius.

Vartotojo perteklius susidaro todėl, kad, veikiant mažėjančio ribinio naudingumo dėsniui, pirmasis produkto vienetas vartotojui teikia didžiausią naudingumą, antrasis – mažesnį, trečiasis – dar mažesnį ir t. t. Kitaip tariant, pirmieji produkto vienetai vartotojui teikia didesnį naudingumą nei paskutiniai, o už kiekvieną produkto vienetą jis moka tiek pat. Taigi vartotojas gauna perteklių už visus įsigytus produktus, išskyrus paskutinįjį, t. y. tą, kurio naudingumą vertina tiek pat, kokia yra to produkto rinkos kaina.

Kadangi vartotojai visada nori prekes ir paslaugas pirkti pigiau, tai, mažėjant produktų kainoms, jie gauna naudos, didėja jų ekonominė gerovė. Ją galima išmatuoti pasitelkiant vartotojų pertekliaus koncepciją. Esant prekės kainai P1, vartotojų perteklius yra trikampio ABC plotas, t. y. figūros plotas, esantis aukščiau prekės kainos ir žemiau jos paklausos kreivės (a paveikslas).

 1.3 vartotojų perteklius esant kainai P1

Prekės kainai sumažėjus nuo P1 iki P2 (b paveikslas), dabar vartotojų perteklius yra trikampio ADF plotas. Sumažėjus prekės kainai, vartotojų perteklius padidėja trapecijos BCDF plotu. Šį plotą sudaro dvi dalys. Visų pirma, padidėja gerovė tų pirkėjų, kurie pirko prekės Q1 kiekį, nes jie dabar, įsigydami prekę, už ją moka mažiau. Esamų pirkėjų vartotojų pertekliaus padidėjimą rodo stačiakampio BCDE plotas. Jis iliustruoja, kad šie pirkėjai, pirkdami prekės kiekį Q1 mažesne kaina, išleidžia mažiau pinigų. Be to, rinkoje atsiranda naujų pirkėjų, norinčių ir galinčių pirkti šią prekę mažesne kaina. Prekės paklausos kiekis padidėja nuo Q1 iki Q2. Naujų pirkėjų vartotojų perteklių rodo trikampio CEF plotas.

 

1.4pav. vartotojų perteklius, pasikeitus kainai

Kainos pokyčio poveikis vartotojų pertekliui

Vartotojo perteklius yra ekonominės gerovės rodiklis, nes jis parodo skirtumą tarp to, kiek vartotojai yra pasiruošę mokėti už prekę, ir to, kiek jie faktiškai sumoka. Šis skirtumas rodo naudą, kurią pirkėjai gauna, vartodami konkretų produktą.

Išsiaiškinkime, kaip rinkoje susidaro gamintojų perteklius.Tarkime, kad jūs norite kuo pigiau įsigyti naują sodo pavėsinę. Ją už priimtiną kainą sutiktų pagaminti Julius, Kęstas, Rimas ir Pranas. Kiekvienas stalius sutiktų ją pagaminti, jei gautų didesnę pinigų sumą, nei pavėsinės pagaminimo alternatyvieji kaštai. Skaičiuojant kaštus, svarbu įvertinti ne tik medienos, lako, vinių ir kitų priemonių išlaidas, bet ir laiko sąnaudas, nes tuo metu meistrai galėjo gaminti ne pavėsinę, o kitus baldus. Juliaus pavėsinės gamybos alternatyvieji kaštai yra 1900 litų, Kęsto – 1800 litų, Rimo – 1600 litų, o Prano – 1500 litų. Jie rodo mažiausią pinigų sumą, už kurią meistrai sutiktų dirbti. Suprantama, kad kiekvienas meistras norėtų parduoti pavėsinę brangiau, negu jos pagaminimo kaštai, ir nesutiktų jos parduoti, jei kaina būtų mažesnė už kaštus. Pradinė pavėsinės kaina gali būti gerokai didesnė, nei jūs tikėjotės, bet, vykstant deryboms, ji mažėja, nes kiekvienas stalius nori gauti užsakymą. Galiausiai lieka tik Pranas, sutikęs pagaminti pavėsinę už 1595 litus. Jis džiaugiasi gautu užsakymu, nes jo alternatyvieji gamybos kaštai yra 1500 litų. Kiti meistrai – Julius, Kęstas ir Rimas nenori gaminti pavėsinės už mažiau nei 1600 litų. Kokią naudą gauna Pranas? Jo nauda – 95 litai, nes jis būtų sutikęs pavėsinę gaminti ir už 1500 litų, o pagaminęs ją gaus 1595 litus. Taigi 95 litai yra gamintojo perteklius. Tai pinigų suma, kurią gauna gamintojas, atėmus produkto pagaminimo alternatyviuosius kaštus. Kitaip tariant, gamintojo perteklius rodo naudą, kurią pardavėjui duoda rinka.

Gamintojo perteklius siejasi su pasiūlos kreive. Sudarant lauko pavėsinės rinkos pasiūlos lentelę, naudojami Juliaus, Kęsto, Rimo ir Prano pavėsinės gamybos alternatyviųjų kaštų duomenys. Jei pavėsinės kaina būtų mažesnė negu 1500 litų, rinkos pasiūlos kiekis būtų lygus nuliui, nes nėra nė vieno meistro, norinčio imtis darbo. Kainos intervale 1500 – 1599 litų pasiūlos kiekis lygus vienam, nes už tokią pinigų sumą pavėsinę sutiktų gaminti tik Pranas. Kainos intervale 1600 – 1799 litų pasiūlos kiekis lygus dviem, nes pavėsinę sutiktų gaminti Pranas ir Rimas. Ir t. t.

Sodo pavėsinės rinkos pasiūla

Kaina litais

Pardavėjai

Pasiūlos kiekis

1900 ir daugiau

Pranas, Rimas, Kęstas ir Julius

4

1800 – 1899

Pranas, Rimas ir Kęstas

3

1600 – 1799

Pranas ir Rimas

2

1500 – 1599

Pranas

1

Mažiau negu 1500

nėra

0

 1.2 lentelė

Pagal rinkos pasiūlos lentelę braižoma laiptinė pasiūlos kreivė. Pasiūlos kreivės aukštį lemia alternatyvieji gamybos kaštai. Esant bet kokiam pavėsinių kiekiui, kaina pasiūlos kreivėje rodo papildomo (ribinio) pardavėjo gamybos kaštus. Tas pardavėjas, sumažėjus pavėsinės kainai, pirmasis pasitrauks iš rinkos. Pvz., esant 4 vienodoms pavėsinėms, pasiūlos kreivės aukštis lygus 1900 litų; tai kaštai, kuriuos patirs Julius (ribinis pardavėjas), gamindamas pavėsinę. Esant 3 pavėsinėms, pasiūlos kreivės aukštis lygus 1800 litų, t. y. kaštai, kuriuos patirs Kęstas (jis dabar yra ribinis pardavėjas), gamindamas pavėsinę. Esant tik dviem pavėsinėms, pasiūlos kreivės aukštis lygus 1600 litų, t. y. kaštai, kuriuos patirs Rimas (jis dabar yra ribinis pardavėjas, nes Julius ir Kęstas nesutinka gaminti pigiau negu už 1600 litų), gamindamas pavėsinę. Esant vienai pavėsinei, pasiūlos kreivės aukštis lygus 1500 litų, t. y. kaštai, kuriuos patirs Pranas (jis dabar yra ribinis pardavėjas), gamindamas pavėsinę.

 

 1.5pav.  pasiūlos kreivė

Kadangi pasiūlos kreivė rodo pardavėjų produkto gamybos alternatyviuosius kaštus, ją galima pasitelkti nustatant gamintojo perteklių. Nagrinėtame pavyzdyje pavėsinės kaina yra 1595 litai, už tokią kainą ją sutiko pagaminti Pranas, nors jis būtų sutikęs ją pagaminti ir už 1500 litų. Grafike užspalvintas stačiakampio plotas, esantis virš pasiūlos kreivės ir žemiau kainos, lygus 95 litams ir atitinka gamintojo perteklių.

 

1.6 pav. gamintojo perteklius

Taigi, nepriklausomai nuo pasiūlos kreivės formos, figūros plotas, esantis žemiau produkto kainos ir aukščiau pasiūlos kreivės, rodo gamintojo perteklių rinkoje. Pasiūlos kreivės aukštis rodo produkto gamybos alternatyviuosius kaštus, o skirtumas tarp produkto kainos ir jo pagaminimo alternatyviųjų kaštų – gamintojo perteklių. Visų gamintojų perteklių suma yra bendrasis gamintojų perteklius.

Skirtingų gamintojų produktų gamybos efektyvumas skiriasi, todėl rinkos kaina užtikrina, kad efektyviau dirbantys gamintojai gaus perteklių. Konkretaus produkto gamintojo perteklius yra skirtumas tarp pajamų, gautų pardavus produktą, ir minimalios pinigų sumos, už kurią jis sutiktų tą produktą gaminti ir parduoti. Kitaip tariant, tai skirtumas tarp gamintojo faktiškai gautų pajamų ir kintamųjų gamybos veiksnių alternatyviųjų kaštų, arba skirtumas tarp produkto vieneto rinkos kainos ir jo vieneto pagaminimo ribinių kaštų. Ribiniai kaštai rodo minimalią kainą, kuriai esant gamintojas sutiktų gaminti kiekvieną papildomą produkto vienetą.

Kadangi pardavėjai visada nori prekes ir paslaugas parduoti brangiau, tai, didėjant produktų kainoms, jie gauna naudą, didėja jų ekonominė gerovė. Ją galima išmatuoti pasitelkiant gamintojų pertekliaus koncepciją. Esant prekės kainai P1, gamintojų perteklius yra trikampio ABC plotas, t. y. figūros plotas, esantis žemiau prekės kainos ir aukščiau jos pasiūlos kreivės (a paveikslas).

 

1.7pav. gamintojų perteklius prie kainos P1

Prekės kainai padidėjus nuo P1 iki P2 (b paveikslas), dabar gamintojų perteklius yra trikampio ADF plotas. Padidėjus prekės kainai, gamintojų perteklius padidėja trapecijos BCDF plotu. Šį plotą sudaro dvi dalys. Visų pirma, padidėja gerovė tų gamintojų, kurie parduoda prekės kiekį Q1,nes jie dabar parduoda brangiau. Esamų pardavėjų gamintojų pertekliaus padidėjimą rodo stačiakampio BCDE plotas. Jis iliustruoja, kad šie pardavėjai, parduodami prekės kiekį Q1 didesne kaina, uždirba daugiau pinigų. Be to, rinkoje atsiranda naujų gamintojų, norinčių gaminti šią prekę didesne kaina. Todėl prekės pasiūlos kiekis padidėja nuo Q1 iki Q2. Naujų pardavėjų gamintojų perteklių rodo trikampio CEF plotas.

 

1.8 pav. gamintojų perteklius, pasikeitus kainoms

Gamintojo perteklius taip pat yra ekonominės gerovės rodiklis, nes jis parodo skirtumą tarp to, kiek gamintojams kainuoja pagaminti prekę, ir to, už kiek ją faktiškai parduoda. Šis skirtumas rodo naudą, kurią gamintojai gauna, parduodami konkretų produktą.

Vartotojų ir gamintojų perteklių suma yra bendrasis perteklius. Jau išsiaiškinome, kad vartotojų perteklius apskaičiuojamas iš produkto naudingumo vartotojams (jis rodo jų pasiruošimą sumokėti) atėmus už tą produktą vartotojų sumokėtą pinigų sumą. Gamintojų perteklius apskaičiuojamas iš pardavėjų už parduotą produktą gautos pinigų sumos atėmus gamybos alternatyviuosius kaštus. Pinigų suma, kurią sumoka pirkėjai, lygi pardavėjų už parduotus produktus gautai pinigų sumai. Todėl bendrasis perteklius yra produkto naudingumo vartotojams ir jo gamybos alternatyviųjų kaštų skirtumas. Jo dydį rodo trikampio ABE plotas. Tai figūros plotas, esantis tarp produkto paklausos ir pasiūlos kreivių iki pusiausvyros taško. Bendrasis perteklius yra visuomenės ekonominės gerovės matas.

 

1,9 pav. Bendrasis perteklius, esant pusiausvyrai rinkoje

Kai rinkoje yra pusiausvyra, konkretų produktą įsigyja tie pirkėjai, kurie jį vertina daugiau nei jo rinkos kaina  (tai rodo atkarpa BE paklausos kreivėje D). Pirkėjai, kurie produktą vertina mažiau nei jo rinkos kaina (atkarpa EF paklausos kreivėje D), jo neperka. Gamintojai, kurių konkretaus produkto gamybos alternatyvieji kaštai mažesni už produkto rinkos kainą, jį gamina ir parduoda (atkarpa AE pasiūlos kreivėje S). Jei gamybos kaštai didesni už rinkos kainą (atkarpa EG), to produkto negamina.

Taigi laisva rinka paskirsto produktus vartotojams, kurie juos vertina labiau nei kiti ir pasiruošę už juos sumokėti, o juos gamina ir pateikia rinkai tie gamintojai, kurie sugeba pagaminti pigiau nei kiti.

Vartotojo perteklius rodo, kiek vidutiniškai geriau gyvena atskiri asmenys, nes skirtingi vartotojai skirtingai vertina įvairius produktus, jų teikiamą naudingumą. Taip pat skiriasi ir pinigų suma (kaina), kurią jie gali už tuos produktus sumokėti. Taigi vartotojo perteklius rodo skirtumą tarp didžiausios kainos, kurią vartotojas gali sumokėti už produktą, ir realiai sumokėtos pinigų sumos (produkto rinkos kainos).

Vartotojo ir gamintojo pertekliaus koncepcija naudojama išmatuoti naudai, kurią gauna vartotojai ir gamintojai, rinkoje pirkdami ir parduodami prekes bei paslaugas. Ji taip pat taikoma vertinant daugumos valstybės priimtų ir įgyvendintų sprendimų rezultatus (apmokestinimo, subsidijavimo, tarptautinės politikos srityse).

Esant pusiausvyrai rinkoje, gaunamas įmanomai didžiausias tiek vartotojų, tiek gamintojų perteklius, taigi – ir didžiausias bendrasis perteklius. Jam esant, gaminamas optimalus produktų kiekis, t. y. nei per daug, nei per mažai. A. Smitas, rašęs apie rinkos ,,nematomą ranką“, buvo teisus teigdamas, kad būtent jos vedini pirkėjai ir pardavėjai taip paskirsto išteklius, kad gauna maksimalią bendrąją naudą.

Taigi, esant paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai rinkoje, pirkėjai ir pardavėjai gauna didžiausią bendrąjį perteklių (naudą, premiją, perviršį). Pusiausvyros kaina yra ,,teisingiausia“ kaina, nes jai esant maksimizuojamas konkretaus produkto vartotojų ir gamintojų bendrasis perteklius, t. y. visuomenės ekonominė gerovė.

© Bronė Narkevičienė