magnify

Paklausa, pasiūla, rinkos kaina

Gabūs mokiniai turi gebėti:

  1. Skirti sąvokas ,,paklausos kiekis“ ir ,,paklausa“.
  2. Grafiškai vaizduoti prekės ar paslaugos paklausos pokyčius (padidėjimą ir sumažėjimą).
  3. Paaiškinti, kaip pirkėjų pajamos, pomėgiai, mada, vartojimo tradicijos, jų skaičiaus ir kitų veiksnių pokytis keičia paklausą.
  4. Skirti veiksnius, veikiančius prekės ar paslaugos paklausos kiekio ir paklausos pokyčius.
  5. Skirti individualią ir rinkos paklausą. Paaiškinti rinkos paklausos susidarymą, pateikti grafinę jo interpretaciją.

Sąvokos ,,paklausos kiekis“ ir ,,paklausa“

Paklausos kiekis – tai konkrečia kaina perkamas prekės ar paslaugos kiekis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Paklausa – tai konkrečių prekių ar paslaugų kiekiai, kuriuos pirkėjai nori ir gali įsigyti įvairiomis jų kainomis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Tai priklausomybė tarp prekės ar paslaugos kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali nupirkti, ir tos prekės ar paslaugos kainos. Nubrėžus pasirinktos prekės ar paslaugos paklausos kreivę matyti, kad ji iliustruoja atvirkštinę priklausomybę tarp tos prekės ar paslaugos norimo nupirkti kiekio ir jos kainos. Kiekvienas paklausos kreivės taškas rodo paklausos kiekio priklausomybę nuo kainos. Padidėjus prekės ar paslaugos kainai, sumažėja perkamas jos kiekis, o kainai sumažėjus – padidėja. Taigi konkrečios prekės ar paslaugos paklausos kiekį lemia jos kaina. Tai reiškia, kad paklausos kiekis yra prekės ar paslaugos kainos funkcija: QD = f (P).

Paklausos kreivė paprastai yra išgaubta linija, bet, paprastumo dėlei, gali būti vaizduojama ir tiese (5 pav.).

 

pav. Paklausos kreivė

Grafiškas prekės ar paslaugos paklausos pokyčių vaizdavimas (padidėjimas ir sumažėjimas)

Paklausa kinta, kai paklausos kreivė pasislenka į dešinę ar kairę pusę, lyginant su pradine (6 pav.). Padidėjus paklausai, prekės ar paslaugos paklausos kreivė pasislenka į dešinę. Svarbu pastebėti, kad, padidėjus paklausai, išlieka paklausos kiekio ir kainos tarpusavio priklausomybė: padidėjus kainai, jos perkama mažiau. Tačiau dabar, padidėjus paklausai, kiekviena kaina perkama daugiau nei anksčiau. Sumažėjus paklausai, prekės ar paslaugos paklausos kreivė pasislenka į kairę, lyginant su pradine. Paklausa kinta, kai keičiasi pirkėjų skaičius, jų pajamos, pomėgiai, mada, vartojimo tradicijos, kitų prekių ar paslaugų (pakaitalų ir papildomųjų) kainos, tikimasi pajamų ir prekių ar paslaugų kainų pasikeitimo artimiausiu metu ir kt.

 

6 pav. Paklausos pokytis

Įvairių  veiksnių įtaka paklausai

Nagrinėdami kainos poveikį paklausos kiekiui, mes kiek supaprastinome situaciją, mat realiame gyvenime yra kiek kitaip. Mes laikėmės nuostatos, kad kiti veiksniai, turintys įtakos paklausos kiekiui, nesikeitė. Kitaip tariant, ekonomistai, analizuodami paklausą, taiko ,,ceteris paribus“ prielaidą: kai visi kiti veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Kadangi kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikį paklausos kiekiui, paklausos funkciją apibrėžėme QD = f (P). Tačiau kaina nėra vienintelis perkamą prekės ar paslaugos kiekį lemiantis veiksnys. Paklausa keičiasi veikiama ir kitų veiksnių – kitų prekių ir paslaugų – pakeičiančių (pakaitalų) ir papildomųjų (komplektinių) – kainų pasikeitimo, pirkėjų skonio, poreikių, prioritetų, vartojimo tradicijų, pirkėjų pajamų, santaupų, pirkėjų skaičiaus pokyčio, numatomo produktų kainų ir pirkėjų pajamų pasikeitimo ir kitų. Taigi analitiškai paklausos funkcija gali būti išreikšta matematine formule, nusakančia paklausos kiekio priklausomybę nuo ją veikiančių veiksnių:

QD = f (P, Pi, T, V, Y, Z)

Čia: QD – prekės ar paslaugos paklausos kiekis, P – prekės ar paslaugos kaina, Pi – tos prekės ar paslaugos pakaitalų ar papildų kainos, T – vartotojų skoniai, poreikiai, prioritetai, V – vartojimo tradicijos, Y – pirkėjų pajamos ir santaupos, Z – kiti veiksniai. Taigi visus paklausos veiksnius galima suskirstyti į kaininius ir nekaininius.

Nekaininius veiksnius, dėl kurių paklausa padidėja ar sumažėja, o paklausos kreivė, lyginant su pradine, pasislenka į dešinę ar kairę, aptarkime detaliau:

  • paklausa keisis, keičiantis kitų prekių ar paslaugų, susijusių su konkrečiu produktu, kainai. Padidėjus to produkto pakaitalo kainai, produkto paklausa padidės, o jo paklausos kreivė pasislinks į dešinę, sumažėjus – sumažės, o jo paklausos kreivė pasislinks į kairę. Pvz., jei obuolių kaina nesikeičia, o kriaušės brangsta, tai pirkėjų paklausa obuoliams padidėja. Obuolių paklausos kreivė slenka į dešinę. Ir atvirkščiai, jei kriaušės pinga, obuolių perkama mažiau. Todėl obuolių paklausos kreivė slenka į kairę. Padidėjus to produkto papildo kainai, produkto paklausa sumažės, o jo paklausos kreivė pasislinks į kairę, sumažėjus – padidės, o jo paklausos kreivė pasislinks į dešinę. Pvz., sumažėjus benzino kainai, padidėja benzinu varomų automobilių paklausa, todėl tokių automobilių paklausos kreivė pasislenka į dešinę. Jeigu benzino kaina didėja – benzinu varomų automobilių paklausa mažėja, jos paklausos kreivė slenka į kairę;
  • pirkėjų norai, poreikiai, prioritetai: jie keičiasi pakankamai dažnai ir veikiami mados, reklamos, marketingo priemonių, skatinančių pirkti, atsirandančių naujienų, dėl švenčių ar sezono pasikeitimo. Jiems augant, paklausa didėja, o smunkant – prekės ar paslaugos paklausa mažėja;
  • vartojimo tradicijų pokyčiai: stiprėjant tos prekės ar paslaugos vartojimo tradicijai, paklausa didėja, silpnėjant – mažėja;
  • pirkėjų pajamų pokyčiai: padidėjusios pirkėjų pajamos leidžia pirkti daugiau įvairių prekių ir paslaugų, todėl ir mažesnėmis, ir vidutinėmis, ir didesnėmis kainomis jų dabar bus perkama daugiau. Paklausos padidėjimą, padidėjus pirkėjo pajamoms, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, prekių ir paslaugų paklausa taip pat sumažėja, o paklausos kreivė pasislenka į kairę;
  • pirkėjų santaupų pokyčiai: didėjant pirkėjų santaupoms, prekių ir paslaugų paklausa mažėja. Daugiau taupant ir mažiau perkant, prekių ir paslaugų paklausos kreivės pasislenka į kairę. Ir atvirkščiai;
  • pirkėjų skaičiaus pokytis: prekių ir paslaugų paklausa padidės, padidėjus pirkėjų skaičiui. Paklausos kreivė pasislinks į dešinę. Pirkėjų skaičiui sumažėjus, prekių ir paslaugų paklausa sumažės, o jos kreivė pasislinks į kairę;
  • numatomas produktų kainų ir pirkėjų pajamų pasikeitimas. Jei ateinantį mėnesį tikimasi didesnio darbo užmokesčio, tai žmonės jau šiandien ims pirkti daugiau ir mažiau taupys. Prekių ir paslaugų paklausa padidės, jos kreivė pasislinks į dešinę. Tokį patį efektą sukels ir laukiamas produktų kainų padidėjimas. Žmonės stengsis apsirūpinti atsargomis, todėl produktų paklausa padidės, jos kreivė pasislinks į dešinę. Ir atvirkščiai.

Žinoti paklausą ir jos veiksnius svarbu gamintojams, siekiant kuo teisingiau atsakyti į klausimus ką, kaip ir kam gaminti?

Veiksniai, veikiantys prekės ar paslaugos paklausos kiekio ir paklausos pokyčius

Kas lemia paklausos kiekio ir paklausos pokytį? Paklausos kiekis pasikeičia, pasikeitus tik konkrečios prekės ar paslaugos kainai. Tai iliustruojama judėjimu paklausos kreive D. Pvz., judėjimas paklausos kreive nuo A taško iki A1 taško rodo, kad, mažėjant prekės ar paslaugos kainai, didėja jos paklausos kiekis (7 pav., a).

Keičiantis gi paklausai, jai didėjant ar mažėjant, paklausos kreivė pasislenka į dešinę ar kairę pusę, lyginant su pradine (7 pav., b). Tuomet už tą pačią kainą imama pirkti daugiau arba mažiau. Paklausos pokytį lemia kiti, nekaininiai, paklausos veiksniai – pirkėjų skaičiaus, jų pajamų, pomėgių, mados, vartojimo tradicijų, kitų prekių ar paslaugų (pakaitalų ir papildomųjų) kainų pasikeitimas ir kt.

 

7 pav. Paklausos kiekio pokytis (a) ir paklausos pokytis (b)

Skirti individualią ir rinkos paklausą. Paaiškinti rinkos paklausos susidarymą, pateikti grafinę jo interpretaciją 

Individuali paklausa veikiama daugelio veiksnių. Kiekvienas pirkėjas priima sprendimą pirkti produktą ar nepirkti savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų. Todėl atskirų vartotojų paklausos kreivės skiriasi savo forma. Individualių pirkėjų paklausos formuoja rinkos paklausą. Rinkos paklausa – tai maksimalus prekių ir paslaugų kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti visomis esamomis kainomis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Ji gaunama sumuojant individualias paklausas. Konkrečios prekės ar paslaugos rinkos paklausos kiekis esant kiekvienam kainų lygiui yra visų pirkėjų paklausos kiekių suma. Kadangi individualių pirkėjų paklausos kreivės yra besileidžiančios žemyn iš kairės į dešinę, rinkos paklausos kreivės pobūdis yra toks pats (7 pav.). Rinkos paklausos kreivė braižoma taikant horizontalaus sumavimo metodą. Lentelėje pateikta trijų mokinių – Rasos, Vyto ir Tomo apsilankymų krepšinio rungtynėse paklausa. Mokiniai turi skirtingą pinigų kiekį, skiriasi ir jų skoniai. Todėl jų paklausa taip pat skirsis.

Individuali ir rinkos paklausa

 

8 pav. Individualių pirkėjų paklausos ir rinkos paklausos kreivės

8 paveiksle pateiktos kiekvieno mokinio apsilankymo krepšinio rungtynėse paklausos kreivės ir rinkos paklausos kreivė. Iš lentelės aiškiai matyti, kad jei bilietas į rungtynes kainuotų daugiau nei 40 Lt, tai juos pirktų tik Rytis. Jo draugai į rungtynes neina arba todėl, kad bilietai jiems per brangūs, arba todėl, kad jiems ne tiek patinka krepšinis, kad už bilietą taip brangiai mokėtų. Jei bilietas į rungtynes kainuotų 40 Lt, juos pirktų ir Rytis, ir Vytas. Jei bilieto kaina sumažėtų iki 20 Lt, juos pirktų visi trys mokiniai. Sumuojant visų trijų mokinių perkamą bilietų kiekį kiekviena jo kaina, gaunama rinkos paklausa. Pagal lentelės duomenis nubraižoma rinkos paklausos kreivė. Ji slenka į dešinę pusę, rinkoje atsirandant naujiems pirkėjams, be to, yra laužtos formos. Rinkoje didėjant pirkėjų skaičiui, lūžių kreivėje bus vis daugiau. Kai pirkėjų skaičius yra labai didelis, lūžiai tampa nepastebimi ir kreivė išsilygina.

Sąvokos ,,pasiūlos kiekis“ ir ,,pasiūla“

Pasiūlos kiekis – tai už konkrečią kainą parduodamas prekės ar paslaugos kiekis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Pasiūla – tai konkrečių prekių ar paslaugų kiekiai, kuriuos pardavėjai nori ir gali parduoti įvairiomis jų kainomis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Tai priklausomybė tarp prekės ar paslaugos kiekio, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti, ir tos prekės ar paslaugos kainos. Pradėdamas verslą, verslininkas pirmiausiai turi įsitikinti, kad tam yra būtinos sąlygos. Bet kokios prekės gamyba ar paslaugos teikimas verslininkui pirmiausia turi užtikrinti pelną. Tai reiškia, kad, prieš pradėdamas savo verslą, verslininkas turi įsitikinti, kad jo gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos sąnaudos bus mažesnės negu jos kaina. Tik tuomet verslininkas gali tikėtis pelno.

Kaip ir paklausos kiekis, taip ir pasiūlos kiekis priklauso nuo prekės ar paslaugos kainos. Nubrėžus pasirinktos prekės ar paslaugos pasiūlos kreivę matyti, kad tarp tos prekės ar paslaugos norimo parduoti kiekio ir jos kainos yra tiesioginė priklausomybė. Kiekvienas pasiūlos kreivės taškas rodo pasiūlos kiekio priklausomybę nuo kainos. Didėjant prekės ar paslaugos kainai, didėja parduodamas jos kiekis, o kainai mažėjant – mažėja. Taigi konkrečios prekės ar paslaugos pasiūlos kiekį lemia jos kaina. Tai reiškia, kad pasiūlos kiekis yra prekės ar paslaugos kainos funkcija: QS = f (P).

Pasiūlos kreivė paprastai yra išgaubta linija, bet, paprastumo dėlei, gali būti vaizduojama ir tiese (9 pav.).

 

 

9 pav. Pasiūlos kreivė

Grafiškas prekės ar paslaugos pasiūlos pokyčių vaizdavimas

Pasiūla kinta, kai pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę ar kairę pusę, lyginant su pradine (10 pav.) . Padidėjus pasiūlai, prekės ar paslaugos pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę. Svarbu pastebėti, kad, padidėjus pasiūlai, išlieka pasiūlos kiekio ir kainos tarpusavio priklausomybė: didėjant kainai, jos siūloma daugiau. Tačiau dabar, padidėjus pasiūlai, kiekviena kaina siūloma daugiau nei anksčiau. Vadinasi, ne produkto kaina, o kiti veiksniai, veikiantys pasiūlą, lemia pasiūlos padidėjimą, t. y. pasiūlos kreivės postūmį į dešinę pusę, lyginant su pradine. Ir atvirkščiai, sumažėjus pasiūlai, prekės ar paslaugos pasiūlos kreivė pasislenka į kairę, lyginant su pradine. Pasiūla kinta, kai keičiasi gamybos veiksnių kainos, gamintojų skaičius rinkoje, jų mokami mokesčiai, kitų prekių ir paslaugų kainos, naudojamos pažangios technologijos bei kita.

 

10 pav. Paklausos pokytis

Kaip ir paklausos atveju, ekonomistai, analizuodami pasiūlą, taiko ,,ceteris paribus“ prielaidą. Realiame gyvenime pasiūla keičiasi keičiantis ne tik gaminamo produkto kainai. Pasiūla keičiasi veikiama ir kitų veiksnių. Analitiškai pasiūlos funkcija gali būti išreikšta matematine formule, nusakančia pasiūlos kiekio priklausomybę nuo ją veikiančių veiksnių:

QS = f (P, Pg, TN, T, Z)

Čia: QS – prekės ar paslaugos pasiūlos kiekis, P – prekės ar paslaugos kaina, Pg – gamybos veiksnių kainos, TN – pažangių technologijų naudojimas, T – mokesčiai, dotacijos, Z – kiti veiksniai. Pasiūlos veiksnius galima suskirstyti į kaininius ir nekaininius.

Įvairių  veiksnių įtaka pasiūlai

Nekaininius veiksnius, dėl kurių pasiūla padidėja ar sumažėja, o pasiūlos kreivė, lyginant su pradine, pasislenka į dešinę ar kairę, aptarkime detaliau:

  • gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žaliavų ir kt.) kainos. Tarkime, kad gamintojai produktui pagaminti dabar perka žaliavas pigiau. Kadangi tai reikalauja mažiau sąnaudų, tai už tam tikrą pinigų sumą gamintojai jų įsigys daugiau, todėl daugiau ir pagamins. Pagamintus produktus jis parduos rinkoje ta pačia kaina, kaip ir anksčiau, todėl gaus daugiau pelno. Taigi daugiau gaminant, produkto pasiūla padidės, o pasiūlos kreivė, lyginant su pradine, pasislinks į dešinę  pusę. Gamybos veiksniams pabrangus, viskas vyksta atvirkščiai;
  • pažangių technologijų naudojimas. Rankų darbą pakeitus mašinų darbu, naudojant geresnius įrankius, padidėja darbo našumas, todėl padidėja ir prekių bei paslaugų pasiūla, o pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę;
  • mokesčiai ir dotacijos. Padidėjusius mokesčius gamintojai vertina kaip padidėjusius gamybos kaštus, o, pagamintus produktus parduodant rinkoje ta pačia kaina, kaip ir anksčiau, sumažėja pelnas. Tai skatina gamintojus mažiau gaminti, todėl pasiūla sumažėja, o pasiūlos kreivė, lyginant su pradine, pasislenka į kairę. Dotacijos, t. y. finansinė parama, mažina gamybos sąnaudas ir didina pasiūlą. Jomis siekiama suaktyvinti atskirų produktų gamybą ar paskatinti daugiau gaminti tam tikrose vietovėse;
  • kitų prekių ir paslaugų kainos. Dažnai padidėjus vienos prekės ar paslaugos kainai, pasikeičia kitų produktų pasiūla. Pvz., padidėjus jogurto kainai, gamintojai ims mažiau gaminti kefyro ir daugiau – jogurto. Kefyro pasiūla sumažės, jo pasiūlos kreivė pasislinks į kairę;
  • gamintojų skaičius. Įmonių, gaminančių tokias pačias prekes ar teikiančių tokias pat paslaugas, skaičiaus padidėjimas lems tų produktų pasiūlos padidėjimą ir pasiūlos kreivės poslinkį į dešinę. Ir atvirkščiai;
  • gamtinės sąlygos. Jos turi labai didelę įtaką žemės ūkio produktų gamybai. Ypač palankiomis gamtinėmis sąlygomis išauginamas gausus derlius, o nepalankiomis dalis derliaus gali žūti. Palankios gamtinės sąlygos pastumia žemės ūkio produktų pasiūlos kreivę į dešinę, o nepalankios – į kairę;
  • gamintojų lūkesčiai. Gamintojo lūkesčiai dėl kainų ir technologijos pasikeitimo gali pakeisti pasiūlą. Pvz., jeigu automobilių gamintojas žino, kad po pusmečio turi pasikeisti automobilių gamybos technologija, tai jis gali sumažinti dabartines investicijas, todėl sumažės automobilių pasiūla, o jos kreivė pasislinks į kairę. Didėjant produktų kainoms, t. y. augant infliacijai, įmonė gali pasielgti dvejopai. Jei ji jau patyrė sąnaudas produktams pagaminti, žinodama, kad kainos kasdien padidėja, pvz., 0,2 proc., pasistengs palaikyti savo prekes sandėlyje bent 3 dienas, žinodama, kad prekę parduos 0,6 proc. brangiau. Vadinasi, pasiūla sumažėja, ir pasiūlos kreivė pasislenka į kairę. Ilgesniu laikotarpiu nedidelis kainų augimas skatins daugiau gaminti, nes, didėjant produktų kainoms, įmonė uždirbs daugiau pelno. Pasiūlos kreivė pasislinks į dešinę. 

Kas lemia pasiūlos kiekio ir pasiūlos pokytį? Pasiūlos kiekis pasikeičia, pasikeitus tik konkrečios prekės ar paslaugos kainai. Tai iliustruojama judėjimu pasiūlos kreive S (11 pav., a). Pvz., judėjimas pasiūlos kreive nuo A taško iki A1 taško rodo, kad, mažėjant prekės ar paslaugos kainai, mažėja jos pasiūlos kiekis.

Keičiantis gi pasiūlai, jai didėjant ar mažėjant, pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę ar kairę pusę, lyginant su pradine (11 pav., b). Tuomet už tą pačią kainą imama pirkti daugiau arba mažiau. Pasiūla kinta (didėja arba mažėja) dėl kitų, nekaininių, pasiūlos veiksnių – dėl gamybos veiksnių kainų pokyčio, pažangių technologijų naudojimo, gamintojų skaičiaus rinkoje kaitos bei kitų.

 

11 pav. Pasiūlos kiekio pokytis (a) ir pasiūlos pokytis (b)

Kainos informacinė ir skatinamoji funkcijos

Kaina yra labai svarbus rinkos elementas. Svarbiausia jos funkcija – informacinė, ji teikia informaciją rinkos dalyviams (tiek pirkėjams, tiek pardavėjams). Jos dėka jie priima atitinkamus sprendimus. Kaina yra ir veiksnys, lemiantis būklę rinkoje ir rinkos dalyvių elgseną, padedantis atsakyti į pagrindinius ekonomikos klausimus: ką, kiek ir kaip gaminti, ką, kur, kiek ir kada pirkti. Taigi kaina suderina ekonomikos subjektų sprendimus, lemiančius gamybą ir vartojimą. Kaina taip pat apriboja vartojimą ir signalizuoja apie netobulą išteklių paskirstymą.

Rinkoje pusiausvyra yra tuomet, kai joje veikia lygiateisiai ekonomikos subjektai – pirkėjai ir pardavėjai. Tai tokia stabili būsena rinkoje, kai pirkėjų ir pardavėjų dauguma nesuinteresuoti pokyčiais rinkoje, t. y. neturi paskatų pokyčiams. Tačiau pusiausvyros kaina negali ilgą laiką nesikeisti, išlikti tokia pati. Veikiant rinkos jėgoms, keičiantis paklausai ir pasiūlai, nusistovi ir nauja pusiausvyros kaina. Jūs jau žinote, kad daug veiksnių veikia paklausą ir pasiūlą, todėl paklausos ir pasiūlos kreivės pasislenka, lyginant su pradine: arba tik viena iš jų į dešinę ar kairę pusę, arba abi kartu į tą pačią ar priešingas puses. Dėl šių paklausos ir pasiūlos kreivių poslinkių susiformuoja nauja pusiausvyra rinkoje, kartu – ir pusiausvyros kaina.

Paklausos pokytis (pasiūla nesikeičia)

Paklausa padidėja. Paklausos kreivei pasislinkus į dešinę, padidėja tiek pusiausvyros kaina (P2 > P1), tiek ir pusiausvyros kiekis (Q2 > Q1) (12 pav., a).

Paklausa sumažėja. Paklausos kreivei pasislinkus į kairę, sumažėja tiek pusiausvyros kaina (P2 < P1), tiek ir pusiausvyros kiekis (Q2 < Q1) (12 pav., b).

 

12 pav. Paklausos pokytis

Pasiūlos pokytis (paklausa nesikeičia)

Pasiūla padidėja. Pasiūlos kreivei pasislinkus į dešinę, pusiausvyros kaina sumažėja (P2 < P1), tačiau pusiausvyros kiekis padidėja (Q2 > Q1) (13 pav., a).

Pasiūla sumažėja. Pasiūlos kreivei pasislinkus į kairę, pusiausvyros kaina padidėja (P2 > P1), tačiau pusiausvyros kiekis sumažėja (Q2 < Q1) (13 pav., b).

 

13 pav. Pasiūlos pokytis

Nagrinėtuose pavyzdžiuose pasislinko tik viena kreivė – arba paklausos, arba pasiūlos, dėl paklausą ar pasiūlą veikiančių veiksnių. Pirmajame pavyzdyje nauja pusiausvyra rinkoje galėjo susiformuoti, pavyzdžiui, padidėjus ar sumažėjus pirkėjų pajamoms arba padidėjus ar sumažėjus pirkėjų skaičiui. Antrajame pavyzdyje – padidėjus ar sumažėjus gamintojų skaičiui arba atpigus ar pabrangus gamyboje naudojamoms žaliavoms.

Tačiau realiame gyvenime dažni atvejai, kai tuo pat metu veikia veiksniai, keičiantys ir paklausą, ir pasiūlą. Padidėjus muitams, gali sumažėti importinių prekių pasiūla, o padidėjus pirkėjų pajamoms – tuo pat metu padidinti jų paklausą.

Išnagrinėkime pavyzdžius, kai tuo pat metu keičiasi ir paklausa, ir pasiūla.

Paklausa ir pasiūla keičiasi ta pačia kryptimi ir vienoda apimtimi

Paklausa ir pasiūla padidėja vienoda apimtimi. Šiuo atveju padidės tik pusiausvyros kiekis (Q1 > Q0), o pusiausvyros kaina išliks tokia pati (P0 = P1) (14 pav., a).

Paklausa ir pasiūla sumažėja vienoda apimtimi. Šiuo atveju sumažės tik pusiausvyros kiekis (Q1 < Q0), o pusiausvyros kaina išliks tokia pati (P0 = P1) (14 pav., b).

 

   14 pav. Paklausos ir pasiūlos pokytis (ta pačia kryptimi ir vienoda apimtimi)

Paklausa ir pasiūla keičiasi priešingomis kryptimis, tačiau vienoda apimtimi

Paklausa padidėja, o pasiūla sumažėja vienoda apimtimi. Tuo pat metu padidėjus paklausai ir sumažėjus pasiūlai, pusiausvyros kiekis nesikeičia (Q0 = Q1), tačiau padidėja pusiausvyros kaina (P1 > P0) (15 pav., a).

Paklausa sumažėja, o pasiūla padidėja vienoda apimtimi. Tuo pat metu sumažėjus paklausai ir padidėjus pasiūlai, pusiausvyros kiekis nesikeičia (Q0 = Q1), tačiau pusiausvyros kaina sumažėja (P1 < P0) (15 pav., b).

  

15 pav. Paklausos ir pasiūlos pokytis (priešingomis kryptimis ir vienoda apimtimi)

Čia mes nagrinėjome atvejus, kai tuo pat metu keičiasi ir paklausa, ir pasiūla, tačiau abi – vienodu tempu, pavyzdžiui, paklausa ir pasiūla padidėja 3 kartus arba paklausa padidėjo, o pasiūla sumažėjo 2 kartus. Tačiau gyvenime taip atsitinka retai. Dažniausiai paklausa ir pasiūla pasikeičia nevienoda apimtimi, pavyzdžiui, paklausa padidėja 1,5 karto, o pasiūla sumažėja 1,2 karto, arba paklausa padidėja 2,2 karto, o pasiūla – 2,5 karto.    

Paklausa ir pasiūla keičiasi ta pačia kryptimi, tačiau skirtinga apimtimi

Paklausa ir pasiūla padidėja, tačiau skirtinga apimtimi. Jei paklausa padidėja didesne apimtimi (tempu) negu pasiūla, padidėja ir pusiausvyros kiekis (Q1 > Q0), ir pusiausvyros kaina (P1 > P0). Tačiau jei paklausa padidėja mažesne apimtimi (tempu) negu pasiūla, pusiausvyros kiekis padidėja (Q1 > Q0), o pusiausvyros kaina sumažėja (P1 < P0).

Paklausa ir pasiūla sumažėja, tačiau skirtinga apimtimi. Jei paklausa sumažėja didesne apimtimi (tempu) negu pasiūla, sumažėja ir pusiausvyros kiekis (Q1 < Q0), ir pusiausvyros kaina (P1 < P0). Tačiau jei paklausa sumažėja mažesne apimtimi (tempu) negu pasiūla, pusiausvyros kiekis sumažėja (Q1 < Q0), o pusiausvyros kaina padidėja (P1 > P0).

Paklausa ir pasiūla keičiasi priešingomis kryptimis ir skirtinga apimtimi

Paklausa padidėja, o pasiūla sumažėja, tačiau skirtinga apimtimi. Jei paklausos pokytis yra didesnis už pasiūlos pokytį, padidėja ir pusiausvyros kiekis (Q1 > Q0), ir pusiausvyros kaina (P1 > P0). Tačiau jei paklausos pokytis yra mažesnis negu pasiūlos, pusiausvyros kiekis sumažėja (Q1 < Q0), o pusiausvyros kaina padidėja (P1 > P0).

Paklausa sumažėja, o pasiūla padidėja, tačiau skirtinga apimtimi. Jei paklausos pokytis yra didesnis už pasiūlos pokytį, sumažėja ir pusiausvyros kiekis (Q1 < Q0), ir pusiausvyros kaina (P1 < P0). Tačiau jei paklausos pokytis yra mažesnis negu pasiūlos, pusiausvyros kiekis padidėja (Q1 > Q0), o pusiausvyros kaina sumažėja (P1 < P0).

© Bronė Narkevičienė