magnify

Infliacija

Šioje temoje mokiniai turėtų mokėti:

  1. Aiškinti, kad infliacijos tempas nustatomas pagal vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygio pasikeitimą.
  2. Suprasti, kad visų prekių ir paslaugų kainų lygio pasikeitimą rodo BVP defliatorius, mokėti jį apskaičiuoti.
  3. Įvertinti infliacijos pasekmes turto perskirstymui.
  4. Nusakyti defliacijos įtaką šalies ūkiui.
  5. Skaičiuoti ir vertinti pinigų perkamosios galios pokytį. 

Infliacijos tempo nustatymas

Vartojimo prekių ir paslaugų, kurios tenkina namų ūkių poreikius, kainų lygio pasikeitimas matuojamas naudojant vartojimo prekių ir paslaugų, dar kitaip vadinamo vartotojų, kainų indeksą VKI (CPI, Consumer Price Index). Vartotojų kainų indeksas (VKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Jam apskaičiuoti reikalingi statistiniai duomenys  apie vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas. Namų ūkiai perka ir vartoja pačias įvairiausias prekes ir paslaugas, tačiau rinkti visų jų kainas praktiškai nėra galimybės. Dėl to kainoms tirti atliekama vartojimo prekių ir paslaugų atranka. Tam sudaromas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias perka vidutiniška šalies šeima, sąrašas (t. y. reprezentatyviosios prekės ir paslaugos), apskaičiuojama jo vertė. Atrenkamos tos prekės ir paslaugos, kurios yra populiarios tarp gyventojų, rinkoje yra gana ilgą laiką.

Kitaip tariant, VKI išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų ,,statistiniu krepšeliu“, apskaičiuotu rinkos kainomis. ,,Statistinis krepšelis“ aprėpia maisto produktus, gėrimus, tabako gaminius, drabužius, avalynę ir įvairias kitas ne maisto prekes bei paslaugas, kurias namų ūkiai įsigyja ir vartoja savo poreikiams patenkinti. Į ,,statistinį krepšelį“ neįtraukiamos prekės ir paslaugos, įsigytos gamybos tikslams, pelnui gauti, investicijoms. 2011 m. Lietuvoje „statistinį krepšelį“ sudarė 889 įvairios prekės (maisto ir ne maisto) ir paslaugos, suskirstytos į 12 skyrių:

  • maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 245;
  • alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 86;
  • drabužiai ir avalynė – 102;
  • būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 33;
  • būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 98;
  • sveikatos priežiūra – 78;
  • transportas – 41;
  • ryšiai – 7;
  • poilsis ir kultūra – 92;
  • švietimas – 9;
  • viešbučiai, kavinės ir restoranai – 38;
  • įvairios prekės ir paslaugos – 60.

Kainų indeksui skaičiuoti vartojimo prekių ir paslaugų „statistinio krepšelio“ sudėtis kasmet atnaujinama, išbraukiant nepaklausias, neimportuojamas, nebegaminamas, įtraukiant išpopuliarėjusias bei naujas namų ūkiams svarbias prekes ir paslaugas. Reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų skaičių „statistiniame krepšelyje“ Lietuvoje nuolat didėja. Skaičiuojant VKI, į ,,krepšelį“ 2001 m. buvo įtrauktos 645, 2002 m. – 661, 2003 m. – 766, 2004 m. – 796, 2005 m. – 811, 2006 m. – 822, 2007 m. – 826, 2008 m. – 837, 2009 m. – 858, 2010 m. – 870 atrinktų vartojimo prekių ir paslaugų.

VKI nustatomas įvertinant kiekvieną prekę ir paslaugą pagal jų lyginamąjį svorį šeimos piniginėse vartojimo išlaidose. Lietuvos statistikos departamentas svorių sistemą, naudojamą VKI skaičiuoti, kasmet peržiūri ir ją atnaujina.

Apskaičiavę vartojimo prekių ir paslaugų ,,statistinio krepšelio“ vertę atskirais laikotarpiais ir jas palyginę, sužinome infliacijos lygį.

VKI = Vartojimo prekių ir paslaugų ,,statistinio krepšelio“ vertė ataskaitiniu laikotarpiu/ Vartojimo prekių ir paslaugų ,,statistinio krepšelio“ vertė baziniu laikotarpiu x 100 %

VKI yra pagrindinis infliacijos rodiklis, kurio tikslas – įvertinti bendrąjį vidutinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytį ir nustatyti kainų kitimo tendenciją šalyje. Remiantis VKI, skaičiuojamas kainų lygio kitimas procentais, arba infliacijos tempas (IT).

IT = VKI1 – VKI0/VKI0  x 100 %

Čia: VKI1 – ataskaitinio laikotarpio vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas

        VKI0 – bazinio laikotarpio vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas

BVP defliatorius

Be vartojimo kainų indekso VKI, plačiai naudojamas ir kitas infliacijos rodiklis – BVP defliatorius (BVP kainų indeksas). BVP defliatorius – tai nominaliojo ir realiojo BVP santykis, išreikštas indekso ar procentine forma, t. y. padaugintas iš 100.

BVP defliatorius = Nominalusis BVP/Realusis BVP x 100 %

BVP defliatorius apima platesnį produktų ratą – jis įvertina visų toje šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vidutinių kainų pokyčius. Vartotojų kainų indeksas VKI apima informaciją tik apie namų ūkių vartojamų prekių ir paslaugų, vartojamų vidutinio vartotojo, kainas. Be to, BVP defliatoriui apskaičiuoti naudojamo krepšelio turinys kinta kasmet, o VKI turinys keičiamas rečiau. Kita vertus, BVP defliatorius neatspindi importuojamų prekių kainų, o VKI atspindi ir importuojamų vartojimo prekių kainų pokytį.

Tačiau kainų indeksai nėra labai tikslūs, nes nepakankamai atsižvelgiama į greitai kintančią prekių bei paslaugų kokybę ir tą naudą, kurią teikia naujos prekės. Taigi VKI nėra tobulas matas nustatyti, kokį poveikį infliacija daro namų ūkiams.

© Bronė Narkevičienė