magnify
Home Fizika Mokinių ugdymo gairės

Mokinių ugdymo gairės

Pagrindiniai siekiai ir tikslai

Fizikos mokymasis pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje – tai viena iš gamtamokslinio ugdymo dalių, skirtų ugdyti mokinių gamtamokslinę kompetenciją – gebėjimą ir nusiteikimą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis  fizikos žiniomis ir tyrimų metodais siekiant atsakyti į iškylančius klausimus, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų, suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje, imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą. Atsižvelgiant į gabių vaikų poreikius ir gebėjimus jau pagrindinės mokyklos ugdymo programoje siekiama praplėsti/pagilinti fizikos mokslų turinį, pradėti lavinti mokinių gebėjimus kritiškai ir kūrybiškai operuoti gamtos mokslų idėjomis, dėsniais ir metodais, spręsti teorines ir praktines problemas, formuoti vientisą supančio pasaulio vaizdą, parodyti glaudų gamtos ir žmogaus ryšį. Į programą įtraukiamos temos ar uždaviniai nereikalauja papildomų sudėtingų matematikos žinių. Siekiant nuosekliai gilinti gabių mokinių žinias ir gebėjimų, vidurinės mokyklos mokymosi programos temos nagrinėjamos plačiau, atsižvelgiant į pagrindinėje mokykloje įgytas žinias ir gebėjimus mokantis pagal pagilintą mokimosi programą. Taip įtraukiamos naujų teorinių fizikos žinių reikalaujančios tematikos, ugdomi fizikos sudėtingesnių uždavinių sprendimo įgūdžiai, skatinama projektinė veikla siekiant susipažindinti moksleivius su fizikos moksliniais tyrimais, perspektyviomis tyrimų sritimis, naujausiais pasiekimais, fizikinėmis aukštosiomis technologijomis ir jų panaudojimu, sąryšį su kitais mokslais, taip plečiant jų fizikinių žinių akiratį ne vien tik aiškinant fizikos dėsnius, lygtis ir sąvokas.

Tikslai:

  1. Ugdyti fizikai gabius mokinius;
  2. Teikti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems įvairaus lygio fizikos olimpiadoms ir konkursams;
  3. Skatinti jaunuolius rinktis su fizika susijusias disciplinas tolimesnėse universitetinėse studijose;
  4. Formuoti ateinančiai kartai teigiamą visuomeninę nuomonę apie fizikos mokslo svarbą pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse.

Uždaviniai:

  1. Suteikti gilesnių ir išsamesnių fizikos žinių nagrinėjant tematikas, įeinančias į tradicines fizikos programas;
  2. Suteikti papildomų teorinių fizikos žinių nagrinėjant tematikas, neįeinančias į tradicines fizikos programas;
  3. Ugdyti fizikos uždavinių sprendimo įgūdžius;
  4. Ugdyti gebėjimą taikyti fizikos žinias sprendžiant praktines užduotis;
  5. Ugdyti naudojimosi fizikos eksperimentine ir matavimų įranga įgūdžius;
  6. Ugdyti fizikinių matavimų ir paklaidų įvertinimo įgūdžius;
  7. Mokyti eksperimentuoti ir praktiškai patikrinti teorines prielaidas, naudojantis nesudėtingais instrumentais;
  8. Suteikti žinių apie naujausius fizikos pasiekimus, naujas aukštąsias fizikines technologijas ir jų panaudojimą.

 

10-12 klasės Fizikos mokymo programos siekis ugdyti vertybines nuostatas imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą. Programoje daug sąlyčio taškų yra tarp fizikos mokslo ir matematikos bei informacinių technologijų, todėl rekomenduojama taikytini matematikos ir informacinių technologijų pamokose išsiugdytus gebėjimus. Kadangi paprastas matematikos kursas jau 11 klasėje neatitinka fizikos mokslo reikalavimų, rekomenduojama gabius moksleivius supažindinti su vektorinės algebros, funkcijų analizės, statistikos  pradmenimis, o 12 –oje klasėje įvesti diferencijavimo ir integravimo funkcijas. Patartina daugiau laiko skirti mokinių praktinei gamtamokslinei veiklai, projektams, ugdyti eksperimento planavimo ir atlikimo, rezultatų analizės, pateikimo ir apibendrinimo gebėjimus. Svarbu, kad būtų ugdomas mokinių kūrybiškumas ir kritinis mąstymas, gebėjimas įžvelgti ir spręsti problemas, mokėjimas aiškiai ir nuosekliai dėstyti mintis, argumentuotai diskutuoti, interpretuoti mokslinius faktus.

Mokymo programos turi tenkinti pagrindinius Fizikos mokymosi tikslus: pažinti ir suprasti fizikinę gamtos ir jos reiškinių prigimtį; įgyti mokslinio mąstymo ir tyrimo įgūdžių; pasirengti tolesnėms studijoms ir praktinei veiklai.

 

Dirbant su gabiais mokiniais būtina palaipsniui pereiti prie personalizuoto mokymosi ir ugdymo turinio. Planuojant mokymo procesą, būtina atsižvelgti į gabių mokinių poreikius ir galimybes, įvertinti jau turimą patirtį ir pasiekimų lygį, todėl veiklą reikia diferencijuoti ir individualizuoti. Mokymasis turi būti glaudžiai siejamas su pagrindinio mokymo metu įgyta kompetencija, žiniomis ir gebėjimais, tiriamosios veiklos patirtimi. Didelį dėmesį reikia atkreipti į moksleivio gebėjimus mokytis savarankiškai, gebėjimą suvokti sudėtingesnius fizikinius reiškinius. Būtina išnaudoti jau įgytų žinių potencialą rekomenduojant domėtis fizikos mokslo naujovėmis ir atradimais. Kuriant gabiems moksleiviams mokymuisi palankią aplinką būtina maksimaliai išnaudoti galimybes bendradarbiauti su universitetais, neformalaus gabių vaikų ugdymo įstaigomis. Rekomenduotina moksleiviams dalyvauti fizikos olimpiadose, tarptautiniuose turnyruose. Mokymasis taip glaudžiai siejamas su tiriamąja mokinių veikla, trumpalaikiais ir ilgalaikiais tiriamaisiais darbais, projektais. Gabiems mokiniams skiriamos užduotys turėtų skatinti kūrybiškai mąstyti, tyrinėti, pritaikyti žinias naujose situacijose, priimti sprendimus, susiformuoti nuomonę, įsitraukti į projektavimą ar kūrybą. Mokiniai skatinami mąstyti, kelti klausimus, siūlyti savo idėjas ir gali abejoti žinių teisingumu. Mokymosi pagrindas yra sąmoningas, giluminis pagrindinių sąvokų, dėsnių ir principų suvokimas. Toks mokymasis skatins bendradarbiavimą ir lavins kalbą, struktūruojant problemas darysis aiškesnis mąstymas ir bus plėtojamas prasmingas supratimas.