10 klasė


Mokslinio pažinimo eiga bei  bendrosios ugdymo gairės  išlieka tos pačios, tačiau atsižvelgiant į gabiu vaiku pasiektus gebėjimus ir žinias, svarbu  siekti jas pritaikyti  nagrinėjant naujus fizikinius reiškinius. Taigi, toliau  įtvirtinami gebėjimai nuosekliai eiti mokslinio pažinimo keliu , stebėti, formuluoti hipotezes, planuoti ir atlikti eksperimentus, koreguoti hipotezes, pateikit rezultatus, formuluoti išvadas.

Pagrindinės nuostatos, įgyjamos žinios ir gebėjimai, ugdymo gairės, turinys

  1. I.                   Energijos ir fizikinių procesų pažinimas

Pagrindinė ugdymo nuostata kaip ir 9 klasėje – jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą ir racionalų išteklių naudojimą. Taip pat ugdoma atsakomybė už save, savo veiksmus, skatinama rūpintis kitais.

Mokinių įgyjami gebėjimai: Mokinių įgyjamos  žinios ir supratimas  Ugdymo gairės
1.Apibūdinti  elektromagnetinės indukcijos, saviindukcijos reiškinius, jų taikymą 1.1.Paaiškinti magnetinio srauto sąvoką.

1.2. Apibūdinti elektromagnetinės indukcijos reiškinį naudojant magnetinio lauko ar magnetinės indukcijos sąvokas.

1.3. Paaiškinti saviindukcija

1.4. Žinoti elektros srovės generatoriaus principą

Mokytojas demonstruodamas elektromagnetinės indukcijos reiškinį  įveda  magnetinio srauto sąvoką, naudodamasis  grafinį magnetinio lauko  linijų vaizdavimą, primena kaip susijusios magnetinio lauko linijų tankis ir magnetinė indukciją.  Saviindukcijos reiškinys aiškinamas  taikant įgytas žinias apie srovės ir magnetinės indukcijos ryšį.
2.  Palyginti kintamąją ir nuolatinę elektros sroves. 2.1. Apibūdinti kintamosios srovės kryptį, stiprį, įtampą.

2.2. Savais žodžiais apibūdinti kintamosios srovės gavimo būdą. Žinoti elektros srovės generatoriaus principą

2.3. Nurodyti, kuo kintamoji srovė pranašesnė už nuolatinę srovę.

Mokiniai, naudodamiesi kompiuterių programomis, aiškinasi kintamosios srovės požymius. Atliekant bandymus nagrinėjama galimybė indukuoti elektros srovę kintant magnetiniam laukui. Pritaikomas elektromagnetinės indukcijos dėsnis elektros srovės generatoriaus veikimui paaiškinti. Lyginamos galimybės keisti ir perduoti kintamąją bei nuolatinę elektros sroves.
3. Žinias apie mechaninius virpesius, elektrinius ir magnetinius laukus, elektromagnetinės indukcijos reiškinį taikyti nagrinėjant elektromagnetinius virpesius. 3.1. Apibūdinti  kintamų elektrinio ir magnetinio lauko sąryšius.

2.2. Apibūdinti kondensatorių kaip prietaisą elektros krūviui kaupti ir pateikti jo taikymo technikoje pavyzdžių.

2.3. Pritaikyti energijos virsmų ir tvermės dėsnius elektromagnetinių virpesių atvejais.

Nauja medžiaga nagrinėjama mokant pritaikyti anksčiau įgytas žinias apie mechaniniųs  virpesius apibūdinančius fizikinius dydžius, energijos virsmus.

Kai mokytojas atlieka bandymus su plokščiuoju oriniu kondensatoriumi, mokiniai išsiaiškina ir padaro išvadas, nuo ko priklauso tai, kokį elektros krūvį gali sukaupti kondensatorius. Nagrinėjant artimiausios aplinkos pavyzdžius aptariamas kondensatorių taikymas.

4. Žinias apie mechanines bangas taikyti nagrinėjant elektromagnetines bangas. Analizuoti, kaip keičiasi elektromagnetinių bangų savybės keičiantis bangų dažniui, aplinkai. 4.1. Apibūdinti skersines elektromagnetines  bangas, apibūdinančių fizikinių dydžių sąryšį, energijos sklidimą bangomis.

4.2. Išvardyti elektromagnetinių bangų rūšis, apibūdinti pagrindines jų savybes ir elektromagnetinių bangų skalę.

4.3 Žinoti elektromagnetinių bangų generatoriaus, siųstuvo ir imtuvo veikimo principus

Nauja medžiaga nagrinėjama mokant pritaikyti anksčiau įgytas žinias apie mechaninių bangų rūšis, bangas apibūdinančius fizikinius dydžius, energijos sklidimą bangomis.

Elektromagnetinių bangų rūšys ir savybės nagrinėjamos atsižvelgiant į bangų sklidimą, sugėrimą ir praktinį naudojimą.

5. Apibūdinti bangines ir kvantines šviesos savybes. 5.1. Paaiškinti ir standartinėse situacijose taikyti  šviesos atspindžio, lūžimo bei visiško atspindžio dėsnius

 5.2 Žinoti tiesiaeigį šviesos sklidimo dėsnį , savais žodžiais paaiškinti Ferma principą.

5.3 Apibūdinti pagrindinius fotometrinius dydžius (šviesos stipriu, šviesos srautu, paviršiaus apšvieta) apskaičiuoti šviesos greitį

Šviesos lūžis, sklidimas ir atvaizdų susidarymas nagrinėjami atliekant bandymus su stikline plokštele, veidrodžiu, glaudžiamuoju ir sklaidomuoju lęšiais, aiškinamasi lūžio rodiklio sąvoka, sprendžiant uždavinius taikomos naujos matematikos žinios apie trigonometrines funkcijas.

Sprendžiant uždavinius ir atliekant matavimus fotometrinius moksleiviai gilinasi į praktinį fotometrijos taikymą

6.Apibūdinti bangines ir kvantines šviesos savybes. 6.1. Įvairiais atvejais nubrėžti spindulių kelią pro glaudžiamąjį ir sklaidomąjį lęšį, taikyti plonojo lęšio formulę,

6.2. Atspindžio formavimasis sferiniuose veidrodžiuose

6.3. Paaiškinti akinių, lupos veikimo principą.

Atvaizdų susidarymas nagrinėjamas pasinaudojant žiniomis apie šviesos lūžį ir atspindį atliekant bandymus su stikline plokštele, veidrodžiu, glaudžiamuoju ir sklaidomuoju lęšiais. Aptariamas spindulių kelias pro lęšius ir mokoma nubrėžti ir apibūdinti daikto atvaizdą.  Mokoma suprasti, kodėl trumparegiai nešioja akinius su sklaidomaisiais lęšiais, o toliaregiai – su glaudžiamaisiais, kaip veikia lupa.
7. Apibūdinti bangines ir kvantines šviesos savybes. 7.1. Pateikiant pavyzdžių apibūdinti bangų dispersiją, interferenciją ir difrakciją, nurodyti, kad šie reiškiniai liudija banginį šviesos pobūdį.

7.2. Pritaikyti interferencijai energijos tvermės dėsnį, atpažinti difrakcijos,  interferencijos reiškinius  aplinkoje .

Šviesos difrakcija ir interferencija nagrinėjama pateikiant pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (pvz., plonų plėvelių spalvos, spalvotas vaizdas žiūrint pro blakstienas ir pan.). 
8. Analizuoti branduolinės energijos ir radioaktyvių medžiagų naudojimo pranašumus ir trūkumus. 8.1. Savais žodžiais apibūdinti fotoefekto reiškinį, nurodyti, kad šis reiškinys atspindi šviesos kaip dalelių (kvantų) savybę.

8.2 Pateikti fotoefekto taikymo technikoje pavyzdžių.

8.3. Apibūdinti radioaktyvumą, jonizuojančiąją spinduliuotę ir apsisaugojimo nuo jų būdus.

8.4. Apibūdinti gamtinės kilmės ir žmonių veikloje naudojamus jonizuojančios spinduliuotės šaltinius.

8.5. Apibūdinti branduolines reakcijas.

8.6. Savais žodžiais, lyginant su šilumine elektrine, apibūdinti atominės elektrinės veikimą.

Naudodamiesi mokomosiomis kompiuterių programomis mokiniai tyrinėja fotoefekto reiškinį. Nagrinėjama fotoefekto atradimo įtaka mokslo ir technologijų plėtrai.

Mokiniai, naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, išsiaiškina gamtinės kilmės ir žmonių veikloje naudojamus jonizuojančios spinduliuotės šaltinius ir apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės būdus.

Naudojantis mokomosiomis kompiuterių programomis nagrinėjamas branduolinio reaktoriaus veikimo principas. Lyginami energijos virsmai šiluminėje ir atominėje elektrinėse. Organizuojama diskusija apie branduolinę energetiką, Ignalinos atominę elektrinę, jos keliamas grėsmes žmonių saugumui. Mokoma vertinti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektu. Diskutuojama apie gyventojų veiksmus avarijos atominėje elektrinėje atveju.

 

Turinio apimtis

Elektromagnetiniai reiškiniai: pakartojama medžiaga apie elektros srovės magnetinį lauką, jo pagrindines savybes, aiškinamasi magnetinio srauto sąvoka, nagrinėjami elektromagnetiniai reiškiniai, nusakomas su elektromagnetinės indukcijos dėsnis (atliekant bandymus), saviindukcija; induktyvumas bei ritės gebėjimas kaupti magnetinė lauką. Supažindinama su kintama elektros srove, įtampas, pagrindinėmis charakteristikomis. Nagrinėjami elektros variklių, generatorių, transformatorių veikimo principai.

Elektromagnetiniai virpesiai, elektromagnetinės bangos, elektromagnetinių bangų skalė: primenamos mechaninių virpesiu ir bangu pagrindinės charakteristikos, akcentuojamas magnetinio ir elektrinio lauko ryšys, ; mokomasi apibūdinti elektrinę talpą, kondensatorius, plokščiojo kondensatoriaus talpą, aiškinama kondensatoriaus savybė kauptu elektrinio lauko energiją; supažįstama su elektromagnetiniais virpesiais, pagrindinėmis charakteristikomis, generavimu; aiškinamas  elektromagnetinių bangų generavimo principas, apibūdinamos elektromagnetinių bangų rūšys (radijo bangos, infraraudonieji, ultravioletiniai, rentgeno spinduliai) ir jų taikymas, šiuolaikinės ryšio priemonės. Aptariamos skaitmeninio ryšio galimybės.

Šviesa, šviesos sklidimo dėsniai, optiniai prietaisai: supažindinama su pagrindinėmis trigonometrijos funkcijomis (be išvedimų), mokomasi apibūdinti šviesos šaltinius; taikyti šviesos sklidimo, atspindžio ir lūžio dėsnius dėsnius, brėžti spindulių kelią pro lęšį ir prizmę, atsispindint nuo sferinio veidrodžio, spręsti uždavinius taikant lęšio formulę, susipažįstama su fotoaparato, mikroskopo, teleskopo veikimo principais.

Šviesos banginės savybės: šviesos banginės savybės nagrinėjamos remiantis artimiausios aplinkos pavyzdžiais.

Fotonas, fotoefektas: mokomasi apibūdinti fotonus, fotoefektą (neaprašant dėsniais), jo taikymą.

Atomas, branduolio sandara, radioaktyvumas, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis, jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai mūsų aplinkoje, branduolinis reaktorius, atominė energetika: remiantis medžiagos sandaros žiniomis apibūdinama atomo ir jo branduolio sandara, izotopai; mokomasi bendrais bruožais apibūdinti radioaktyvumą, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, aptarti jonizuojančios spinduliuotės šaltinius mūsų aplinkoje, nurodyti apsisaugojimo nuo jos būdus, apibūdinti branduolines reakcijas atsižvelgiant į energijos sugėrimą ar išsiskyrimą, argumentuotai diskutuoti apie atominę energetiką ir jos alternatyvas Lietuvoje darnaus vystymosi požiūriu (branduolinis reaktorius nagrinėjamas tik supažindinant).

  1. II.                 Žemės ir Visatos pažinimas

Ugdymo nuostata – suvokti Visatos didybę ir gyvybės trapumą.

Mokinių įgyjami gebėjimai: Mokinių įgyjamos  žinios ir supratimas  Ugdymo gairės
1.Apibūdinti astronomijos mokslo tyrimo metodus.

 

1.1. Paaiškinti, kodėl astronominiai tyrimai yra sudėtingi.

1.2. Paaiškinti, kokią naudą žmonijai duoda kosminiai tyrimai.

1.3. Išvardyti keletą astronomijos mokslo tyrimo metodų ir nurodyti, kokią informaciją apie dangaus kūnus jie teikia.

 

Rekomenduojama, kad mokiniai bent kartą atliktų stebėjimus teleskopu. Taip pat gali būti organizuojama dalykinė išvyka į observatoriją ar planetariumą. Nurodoma astronomijos mokslo problematika, aptariami mokiniams suprantami mokslinės informacijos rinkimo būdai. Apžvelgiamas kosminių zondų, pilotuojamų skrydžių indėlis į mokslo plėtotę, aptariama dirbtinių Žemės palydovų paskirtis.

 

2. Palyginti fizikines Saulės sistemos planetų ypatybes. 2.1. Apibūdinti pagrindinius fizinius Žemės parametrus, jos sandarą.

2.2. Apibūdinti fizines sąlygas Mėnulyje.

2.3. Išvardyti ir apibūdinti Saulės sistemos planetas (sandara, atmosfera, sukimasis, fizinės sąlygos).

Naudojantis kompiuterinėmis pateiktimis ar kitais būdais apibendrinamos mokinių žinios apie Žemę, jos sandarą, Mėnulį. Saulės sistemos planetos nagrinėjamos lyginant fizinius jų parametrus ir paaiškinant galimas skirtumų priežastis. Apžvelgiami mažieji Saulės sistemos kūnai.
3. Bendrais bruožais apibūdinti žvaigždes ir galaktikas. 3.1. Apibūdinti pagrindines fizines Saulės ypatybes.

3.2. Remiantis Saulės pavyzdžiu apibūdinti žvaigždes.

3.3. Paaiškinti, kas yra žvaigždynas.

3.4. Žvaigždėto dangaus vaizdo kitimą paaiškinti Žemės judėjimu.

3.5. Apibūdinti Paukščių Taką ir kitas galaktikas.

3.6. Žinoti, kad Visata plečiasi.

3.7. Bendrais bruožais nusakyti Visatos kilmės problemą.

Nagrinėjant fizines Saulės ypatybes aptariami metodai, kuriais jos nustatomos, aptariama Saulės įtaka Žemei. Nurodoma, kas lemia žvaigždžių ryškio ir spinduliuojamo spektro skirtumus.

Nagrinėjant informaciją apie mūsų Galaktiką padėti mokiniams suvokti astronominių tyrimų svarbą ir problematiką.

 

Turinio apimtis

Saulės sistema, žvaigždės, Paukščių Tako ir kitos galaktikos, Visata: mokomasi bendrais bruožais apibūdinti Saulės sistemos sudėtį; žvaigždes, jų energetiką ir evoliuciją, Paukščių Tako ir kitas galaktikas; nurodoma Visatos kilmės problematika.