magnify

11 klasė

  1. I.                   Mechanika

 

Pagrindinė ugdymo nuostata – skatinti domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje.

Ugdomas esminis gebėjimas: taikyti pagrindinius judėjimo ir tvermės dėsnius aiškinant įvairių mechanizmų veikimą ir energijos virsmus.

 

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Taikyti žinias apie mechaninį judėjimą ir jo reliatyvumą nagrinėjant judėjimo pavyzdžius, sprendžiant uždavinius, analizuoti judėjimo grafikus. Atlikti tolygiai kintamojo judėjimo ir horizontaliai mesto kūno judėjimo tyrimus. 1.1. Apibūdinti poslinkį, momentinį greitį, greitį, pagreitį, kaip vektorius.

1.2. Apibūdinti tolyginį, tolygiai kintantį slenkamąjį judėjimą, pateikti jų pavyzdžių.

1.3. Užrašyti greičio, poslinkio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtis, pavaizduoti šias priklausomybes grafiškai.

1.4. Apskaičiuoti poslinkį kaip greičio priklausomybės nuo laiko grafiko ribojamą plotą.

1.5. Apibūdinti ir apskaičiuoti netolyginio judėjimo vidutinį greitį.

1.6. Apibūdinti mechaninio judėjimo ir rimties reliatyvumą, paaiškinti Galilėjaus greičių sudėties taisyklę.

1.7. Apibūdinti judėjimą apskritimu pastoviu greičiu ir jį charakterizuojančius dydžius: apsisukimų periodą, apsisukimų dažnį, linijinį ir kampinį greitį, įcentrinį pagreitį.

1.8. Apibūdinti kampu į horizontą mesto kūno judėjimą.

2. Taikyti dinamikos dėsnius nagrinėjant kūnų sąveikos pavyzdžius, sprendžiant uždavinius. Atlikti slydimo trinties jėgos ir kelių jėgų veikiamo kūno pusiausvyros tyrimus. 2.1. Formuluoti I, II, III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius. Apibūdinti inercines ir neinercines sistemas

2.2. Apibūdinti jėgų atstojamąją.

2.3. Nusakyti vertikaliai judančio kūno svorio priklausomybę nuo pagreičio.

2.4. Iliustruoti dinamikos dėsnius kasdienės patirties pavyzdžiais (nuožulnioji plokštuma, skridinys).

2.5 Nusakyti pagrindinius sukamojo judėjimo dinamikos dydžius, pritaikyti pagrindinį sukamojo judėjimo dinamikos dėsnį.

2.6 Taikyti Keplerio dėsnius

2.7 Žinoti ir mokėti taikyti pagrindinius skysčių dinamikos dėsnius.

3. Taikyti tvermės dėsnius analizuojant mechaninės energijos virsmus ir sprendžiant uždavinius. Atlikti energijos tvermės dėsnio tyrimą. 3.1. Apibūdinti potencinę ir kinetinę energiją, mechaninį darbą, galią ir sąryšius tarp jų.

3.2. Nusakyti judesio kiekio tvermės dėsnį ir taikyti jį aiškinant reaktyvųjį judėjimą.

3.3. Nusakyti mechaninės energijos tvermės dėsnį.

3.4 Apibūdinti masės centrą, mokėti jį suskaičiuoti paprastų geometrinių formų kūnams.

3.5. Taikyti tvermės dėsnius tampraus ir netampraus smūgio atvejais, sukamojo judėjimo atvejais.

4. Skirti ir analizuoti laisvuosius ir priverstinius, harmoninius ir neharmoninius svyravimus, paaiškinti rezonanso reiškinį, taikyti harmoninių svyravimų lygtį. Eksperimentiškai nustatyti laisvojo kritimo pagreitį.

 

4.1. Apibūdinti vidines ir išorines jėgas, atsakingas už laisvuosius ir priverstinius svyravimus.

4.2. Apibūdinti harmoninius ir neharmoninius svyravimus ir juos charakterizuojančius parametrus.

4.3. Nusakyti mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių formalius panašumus bei esminius skirtumus.

4.4. Apibūdinti matematinę švytuoklę, nurodyti energijos virsmus laisvųjų svyravimų atveju.

4.5. Nusakyti rezonanso reiškinio atveju svyravimų parametrus.

5 Paaiškinti periodinius mechaninius virsmus, taikant juos charakterizuojančius parametrus. Skirti mechaninius svyravimus ir bangas.

 

 5.2.1. Periodinius vyksmus apibūdinti kaip svyravimus ir bangas, bangos lygtį.

5.2.2. Apibūdinti svyravimus ir bangas charakterizuojančius parametrus: amplitudę, dažnį, periodą, bangos ilgį, sklidimo greitį, fazę, bangos paviršių.

5.2.3. Nusakyti skersines ir išilgines bangas.

5.2.4. Nusakyti mechaninių bangų interferenciją.Stovinčios bangos atvejis

5.3. Skirti, analizuoti ir klasifikuoti akustines bangas.

 

 

5.3.1. Apibūdinti akustines bangas kaip bangas tampriose terpėse: dujose, skysčiuose ir kietajame kūne.

5.3.2. Nusakyti infragarsą, girdimą žmogaus ausimi garsą ir ultragarsą, išvardyti šių bangų savybes.

5.3.3. Apibūdinti garso greitį įvairiose terpėse, garso stiprį ir aukštį.

 

 Turinio apimtis

Vektorinės algebros pagrindai. Judėjimas ir jį apibūdinantys dydžiai: judėjimo įvairovė gamtoje; mechaninis kūnų judėjimas; atskaitos sistema; materialusis taškas, trajektorija, kelias, vidutinis greitis; poslinkis, greitis, momentinis greitis ir pagreitis, kaip vektoriai; tolygiai kintantis slenkamasis judėjimas; judėjimas apskritimu pastoviu greičiu; įcentrinis pagreitis, apsisukimų periodas, dažnis, kampinis greitis ir pagreitis. Galilėjaus reliatyvumo principas, greičių sudėties taisyklė.

Jėga: jėga kaip kūno deformacijos arba judėjimo kitimo priežastis. Keturios fundamentinės jėgos: gravitacinė, elektromagnetinė, silpnoji ir stiprioji. Jėgų klasifikacija pagal jų prigimtį ir pasireiškimą: elektrostatinė, magnetinė, elektromagnetinė, tamprumo, trinties, branduolinė ir kt. Visuotinė (gravitacijos) trauka. Įcentrinė jėga. Dangaus kūnų judėjimas. Nesvarumas.Dinamikos pagrindai: masė kaip kūno inertiškumo matas. Kelių jėgų atstojamoji. Trys Niutono dėsniai, jų taikymas (nuožulnioji plokštuma, skridinys). Sukamojo judėjimo dinamikos dėsniai; inercijos momentas, jėgos momentas; Hidrostatikos ir hidrodinamikos pagrindai.

Tvermės dėsniai: judesio kiekis, II Niutono dėsnio išvedimas naudojant judesio kiekį, jėgos impulsas, judesio kiekio tvermės dėsnis. Kosminių skrydžių mechanikos pradmenys. Mechaninis darbas ir galia. Potencinė ir kinetinė energija. Energijos tvermė mechanikoje. Kintamos masės kūno judėjimas, masės centras, judesio kiekio  ir energijos tvermės dėsniai tampriam ir netampriam smūgiui, judesio kiekio momento tvermės dėsnis sukamajame judėjime, sukamojo judėjimo energija.

Periodiniai vyksmai kaip svyravimai ir bangos: mechaniniai svyravimai ir bangos tampriose terpėse – skysčiuose, dujose ir kietuosiuose kūnuose. Harmoniniai svyravimai. Svyravimus ir bangas apibūdinantys dydžiai. Bangos lygtis. Bangų interferencija. Stovinčios bangos susidarymas.. Garsas. Ultragarsas ir jo taikymas.

 

  1. II.                Molekulinė fizika ir šiluma

 

Ugdymo nuostata – efektyviai vartoti energijos išteklius siekiant saugoti gamtą.

Esminis gebėjimas – taikyti makrosistemose vykstančius procesus apibūdinančius dėsnius, analizuojant buityje ir technikoje stebimus reiškinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Analizuoti reiškinius, remiantis pagrindiniais molekulinės kinetinės teorijos teiginiais. 1.1.Nusakyti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius.

1.2. Pateikti reiškinių pavyzdžių, kuriuos aiškiname remiantis molekulinės kinetinės energijos teorijos teiginiais.

2. Taikyti idealiųjų dujų dėsnius sprendžiant uždavinius; braižyti ir analizuoti izoprocesų grafikus. Atlikti izoprocesų tyrimą. 2.1. Apibūdinti idealiąsias dujas, kaip realiųjų dujų modelį.

2.2. Nusakyti temperatūrą kaip molekulių vidutinės kinetinės energijos matą.

2.3. Nusakyti dujų slėgio į indo sieneles atsiradimo priežastis ir užrašyti pagrindinę molekulinės kinetinės idealiųjų dujų teorijos lygtį.

2.4. Nusakyti dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšius ir idealiųjų dujų būsenos lygtį.

2.5. Apibūdinti izoprocesus, pateikti jų pavyzdžių ir užrašyti juos aprašančias lygtis.

3. Palyginti dujų ir garų savybes. Išmatuoti ir apskaičiuoti oro santykinę drėgmę. 3.1. Nusakyti dujų ir garų panašumus ir skirtumus.

3.2. Pateikti garų ir suskystintų dujų naudojimo buityje ir technikoje pavyzdžių.

3.3. Apibūdinti sočiuosius ir nesočiuosius garus, oro drėgmę, ją nusakančius dydžius: absoliutinę drėgmę, santykinę drėgmę, rasos tašką.

3.4. Nusakyti oro drėgmės reikšmę žmogui ir jo aplinkai.

4. Apskaičiuoti skysčio paviršiaus įtempimo jėgą ir skysčio pakilimo aukštį kapiliaruose. Eksperimentiškai nustatyti skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą. 4.1. Apibūdinti skysčių paviršiaus įtempimo, drėkinimo ir kapiliarumo reiškinius ir paaiškinti jų reikšmę gamtai ir žmogui.

4.2. Pateikti drėkinimo, skysčių paviršiaus įtempimo ir kapiliarinių reiškinių pasireiškimo pavyzdžių gamtoje, buityje ir technikoje.

 

5. Analizuoti mechanines kietų kūnų savybes, taikant jas apibūdinančius fizikinius dydžius ir jų tarpusavio sąryšius. Eksperimentiškai nustatyti spyruoklės standumą ir gumos tamprumo modulį. 5.1. Apibūdinti kristalinius, amorfinius kūnus, skystuosius kristalus, jų savybes.

5.2. Formuluoti Huko dėsnį, sieti mechanines kietų kūnų savybes apibūdinančius fizikinius dydžius: absoliutinį pailgėjimą, santykinį pailgėjimą, mechaninį įtempimą, Jungo modulį, tamprumo ir stiprumo ribas.

5.3. Nusakyti kietųjų kūnų deformacijų rūšis.

5.4. Apibūdinti kūnų šiluminį plėtimąsi.

5.5. Pateikti skystųjų kristalų pritaikymo pavyzdžių.

5.6. Apibūdinti nanotechnologijas. Pateikti nanotechnologijų taikymo pavyzdžių.

 

Turinio apimtis

Molekulinės kinetinės teorijos pradmenys: didelio dalelių skaičiaus sistemos. Temperatūros, slėgio ryšys su dujų tankiu, dalelių greičiu, kinetine energija. Molekulių laisvasis kelias. Susidūrimų dažnis. Molekulių laisvės laipsniai ir energijos pasiskirstymas

Idealiųjų dujų modelis: idealiųjų dujų (Mendelejevo ir Klapeirono) lygtis. Izoprocesai.

Faziniai virsmai: pakartojama lydymasis-kristalizacija, garavimas-kondensacija, virsmų temperatūros, savitosios šilumos. Virimas. Sotieji ir nesotieji garai. Oro drėgmė. Kriziniai parametrai

Molekulių sąveikos jėgų ir energijų sąlygoti fizikiniai vyksmai: Brauno judėjimas, difuzija drėkinimas, skysčių paviršiaus įtempimas, kapiliariniai reiškiniai, kūnų plėtimasis. Huko dėsnis, jo pasireiškimas gamtoje ir taikymas.

Naujos technologijos: skystieji kristalai, jų rūšys ir taikymas, nanotechnologijos ir jų taikymas.

Vidinė energija: vidinė kūnų energija ir jos kitimo būdai, šilumos perdavimo dėsningumai, jų svarba technikoje ir buityje..Absoliutinė temperatūra

Darbas termodinamikoje. Termodinaminė pusiausvyra. Pirmasis ir antrasis termodinamikos dėsniai.

Šiluminiai varikliai: šiluminio variklio veikimo principas ir taikymas, naudingumo koeficientas. Įvairūs energijos šaltiniai, jų naudojimo pranašumai ir trūkumai.

 

  1. III.             Elektra

 

Nuostatos : pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti.

Esminis gebėjimas: analizuoti elektros reiškinius, pasinaudojant esminėmis sąvokomis ir dėsniais, paaiškinti šių reiškinių praktinį taikymą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Analizuoti elektros krūvių sąveiką per elektrinį lauką, taikyti įelektrintus kūnus ir elektrinį lauką apibūdinančius dydžius sprendžiant uždavinius, skaičiuoti įelektrintų kondensatorių talpą ir energiją.

 

1.1. Paaiškinti elektrinio lauko ir krūvio sąvokas, krūvio tvermės bei Kulono dėsnius.

1.2. Apibūdinti elektrinio lauko stiprį bei potencialą, nusakyti šių dydžių ryšį.

1.3. Nusakyti darbą elektriniame lauke.

1.4. Apibūdinti laidininkus ir dielektrikus elektriniame lauke, nusakyti medžiagos dielektrinę skvarbą.

1.5. Nusakyti elektrinę talpą, kondensatorius, jų taikymą, skaičiuoti įelektrinto kondensatoriaus energiją.

1.6. Nusakyti nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų kondensatorių talpas.

2. Analizuoti ir taikyti nuolatinės srovės dėsningumus įvairiose terpėse. Atlikti srovės skirtingose terpėse tyrimus. Eksperimentiškai nustatyti šaltinio elektrovarą ir vidinę varžą. 2.1. Nusakyti srovės stiprį, įtampą, laidininkų varžą, Omo dėsnį grandinės daliai, srovės darbą ir galią.

2.2. Apibūdinti šaltinio elektrovarą, jo vidaus varžą, nusakyti Omo dėsnį uždarosioms grandinėms.

2.3. Apibūdinti srovę įvairiose terpėse: metaluose, vakuume, puslaidininkiuose, elektrolitų tirpaluose ir dujose.

2.4. Pateikti elektros srovės tekėjimo skirtingose terpėse (metaluose, vakuume, dujose, skysčiuose, puslaidininkiuose) taikymo pavyzdžių.

3. Pagrįsti svarbiausių elektros prietaisų jungimą grandinėse ir matuoti pagrindinius grandinių parametrus. 3.1. Paprasčiausiose grandinėse išmatuoti srovės stiprį ir įtampą.

3.2. Nurodyti matavimo prietaisų paklaidas ir svarbiausias srovės stiprio ir įtampos matavimo paklaidų priežastis.

 

Turinio apimtis

Elektrostatikos sąvokos ir dėsniai: elementarusis krūvis ir elektronas, elektrinis laukas, elektrinio lauko stipris ir potencialas, jų tarpusavio ryšys, dielektrinė skvarba, elektrinė talpa. Krūvio tvermės ir Kulono dėsniai. Elektrinis dipolis. Elektrinio lauko darbas. Laidininkai ir dielektrikai elektriniame lauke. Klasikinė metalų laidumo teorija. Kondensatoriai, jų jungimo būdai. Įelektrinto kondensatoriaus energija.

Nuolatinė srovė, ją nusakantys dydžiai ir dėsningumai: įtampa, srovės stipris ir elektrinė varža, jų aiškinimas elektroniniu požiūriu. Laidininkų jungimo būdai. Srovės darbas ir galia. Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovė. Įtampos dalikliai. Elektros grandinių matavimo prietaisai. Srovės ir įtampos matavimai. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Elektrovara. Omo ir Kirkhofo dėsniai uždarosioms grandinėms.