magnify

12 klasė

  1. I.                   Magnetinis laukas

 

Nuostatos: Elektriniai, magnetiniai laukai bei elektromagnetiniai reiškiniai yra tarpusavyje

susiję, tradiciškai yra nusistovėjusi nuosekli metodika pirmiausia nagrinėti elektrinius laukus, po to magnetinius laukus ir elektromagnetizmą. Laikantis minėto nuoseklumo 12 klasės ugdymo programoje išlieka tos pačios ugdymo nuostatos.

Esminis ugdomas gebėjimas

Analizuoti magnetizmo reiškinius, pasinaudojant esminėmis sąvokomis ir dėsniais, paaiškinti šių reiškinių praktinį taikymą.

 

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Paaiškinti magnetinių reiškinių kilmę, sieti juos su krūvininkų judėjimu. Spręsti uždavinius taikant magnetinį lauką ir sąveiką apibūdinančius dydžius. 1.1. Apibūdinti nuostoviųjų magnetinių laukų savybes, nurodyti magnetinių reiškinių kilmę.

1.2. Nusakyti elektros srovių sąveiką, magnetinę Ampero jėgą, magnetinę indukciją (magnetinio srauto tankį).

1.3. Nusakyti elektringųjų dalelių judėjimą nuostoviuosiuose elektriniuose ir magnetiniuose laukuose, jėgą veikiančią magnetiniame lauke judančią dalelę. Nurodyti, kur taikomi šie vyksmai.

1.4. Apibūdinti magnetines medžiagų savybes, magnetinę skvarbą, feromagnetines medžiagas ir jų taikymą informacijai saugoti.

1.5. Apibūdinti Žemės ir kitų dangaus kūnų magnetinius laukus.

2. Analizuoti elektromagnetinės indukcijos reiš­kinį, jo universalumą, panaudojimą buityje ir technikoje, taikyti jį aprašančius dėsningumus sprendžiant uždavinius. 2.1. Nusakyti elektromagnetinės indukcijos dėsnį, Lenco taisyklę, pateikti elektromagnetinės indukcijos reiškinio taikymo pavyzdžių.

2.2. Apibūdinti saviindukcijos reiškinį, induktyvumą, ritės magnetinio lauko energiją.

2.3. Apibūdinti elektros variklių veikimo principus, nurodyti, kaip ir kur jie taikomi, išvardinti šių variklių privalumus.

 

Turinio apimtis

 Magnetiniai reiškiniai: magnetinių reiškinių kilmė, elektros srovės magnetinis laukas, magnetinis srautas, magnetinė indukcija. Ampero jėga. Elektringųjų dalelių judėjimas pastoviuose elektriniuose ir magnetiniuose laukuose, taikymai moksle ir technikoje. Magnetinės medžiagų savybės. Medžiagos įmagnetėjimas, magnetinis laukas magnetike, magnetinė skvarba. Feromagnetinės medžiagos ir jų taikymas informacijai saugoti. Dangaus kūnų magnetiniai laukai.

Elektromagnetinė indukcija: Integravimas ir diferencijavimas. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys, dėsnis aprašomas naudojant išvestines. Lenco taisyklė. Induktyvumas. Saviindukcija. Ritės, kuria teka elektros srovė, energija.

 

  1. II.                Kintamoji elektros srovė. Elektomagnetiniai virpesiai ir bangos

 

Esminis ugdomas gebėjimas

Analizuoti ir klasifikuoti periodinius vyksmus elektromagnetinius svyravimus bei bangas, skirti juos gamtoje, buityje ir technikoje, grupuoti įvairius periodinius reiškinius pagal pasirinktus būdingus požymius

 

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Analizuoti paprasčiausias kintamosios srovės grandines. Atlikti kintamosios srovės lyginimo, transformatoriaus konstrukcijos ir veikimo tyrimus. 1.1. Apibūdinti kintamąją srovę, jos stiprio ir įtampos efektines vertes.

1.2. Apibūdinti aktyviąją ir reaktyviąją (induktyviąją ir talpinę) varžas.

1.3. Nusakyti kintamosios srovės generatoriaus, transformatoriaus veikimą, elektros energijos perdavimo principus bei efektyvaus energijos naudojimo būtinybę.

1.4. Išanalizuoti elektrinius virpesius kontūre, pasinaudoti Tompsono formule T = 2p .

1.5. Paaiškinti krūvio, įtampos ir srovės kontūre harmoninius virpesius, energijos kitimą jų metu.

1.6. Apibrėžti elektromagnetinių virpesių rezonanso reiškinį, nusakyti sąlygas, kuriomis jis vyksta, ir pateikti pavyzdžių

2. Paaiškinti elektromagnetinio lauko sklidimą elektromagnetinėmis bangomis ir šių bangų įvairovę. 2.1. Apibūdinti elektromagnetinį lauką, jo sklidimą vakuume ir terpėse.

2.2. Radijo bangas, šiluminius (infraraudonuosius) spindulius, šviesą, ultravioletinius, rentgeno ir gama spindulius apibūdinti kaip elektromagnetines skirtingo dažnio (bangos ilgio) bangas. Nusakyti jų savybes ir savybių kitimą, kintant dažniui (bangos ilgiui).

2.3. Apibūdinti elektromagnetinio ryšio principą, jo taikymą šiuolaikinės telekomunikacijos sistemose, radiolokaciją.

 

Turinio apimtis

Kintamoji elektros srovė: kintamoji srovė kaip atskiras periodinių vyksmų atvejis, jos stiprio ir įtampos amplitudinės bei efektinės vertės. Aktyvioji ir reaktyvioji (induktyvioji ir talpinė) varžos. Kintamosios srovės generatoriaus, transformatoriaus veikimas. Elektros energijos perdavimo principai.. Kintamosios srovės panaudojimas buityje ir technikoje.

Virpesiu kontūras, laisvieji, slopstantys ir priverstiniai virpesiai. Elektromagnetinės bangos: radijo bangos, šiluminiai (infraraudonieji) spinduliai, šviesa, ultravioletiniai spinduliai, rentgeno ir gama spinduliuotė. Radijo ryšio principas. Radijo lokacija. Radijo astronomija.

 

  1. III.             Optika

 

Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai.

Esminis ugdomas gebėjimas – analizuoti šviesos kvantines savybes, atpažinti ir analizuoti fotoelektrinių reiškinių taikymą buityje ir technikoje

 

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Skirti ir paaiškinti geometrinės bei fizikinės optikos dėsningumus, taikyti juos analizuojant reiškinius ir sprendžiant uždavinius. Eksperimentiškai nustatyti optinės terpės lūžio rodiklį.

 

1.1. Apibūdinti šviesos spindulio sąvoką, visiškąjį vidaus atspindį ir lūžį skirtingų optinių terpių sandūroje, optinės terpės lūžio rodiklį.

1.2. Nubrėžti spindulių eigą: prizmėje ir per lęšių sistemas.

1.3. Nusakyti lęšio formulę ir lęšio didinimą.

1.4. Apibūdinti optinių prietaisų (fotoaparato, mikroskopo, teleskopo, šviesolaidžių) veikimą.

1.5. Nusakyti šviesos interferenciją, difrakciją ir dispersiją.

1.6. Pateikti šviesos banginių savybių pasireiškimo gamtoje, taikymo technikoje pavyzdžių, apibūdinti difrakcinės gardelės veikimą.

1.7. Apibūdinti šviesos poliarizaciją.

2. Palyginti šviesos kvantines ir bangines savybes, paaiškinti šviesos emisiją ir sugertį, šiuolaikinių šviesą spinduliuojančių įrenginių fizikinius principus. 2.1. Apibūdinti fotoną, kaip šviesos dalelę, turinčią apibrėžtą energijos kiekį.

2.2. Pateikti mikropasaulio reiškinių, kuriems apibūdinti netinka klasikinės fizikos dėsniai, pavyzdžių.

2.3. Išvardyti ir apibūdinti spinduliavimo ir sugerties spektrų rūšis.

2.4. Apibūdinti spektrinę analizę ir pateikti taikymo pavyzdžių.

2.5. Nurodyti šiuolaikinių šviesą spinduliuojančių įrenginių (lazerio, šviesos diodų ir kt.) savybes, pritaikymą.

2.6. Apibūdinti šviesą kaip bangą – dalelių srautą.

 

Turinio apimtis

Geometrinė optika: pakartojama šviesos spindulio sąvoka, tiesiaeigis šviesos sklidimas, šviesos atspindys ir lūžis, šviesos atspindžio ir lūžio dėsniai išvedami iš Ferma dėsnio, spindulių eiga lęšiuose. Nagrinėjamas visiškasis vidaus atspindys, šviesolaidžiai, optinio ryšio principai, spindulių eiga prizmėje ir lęšių sistemose, lęšių taikymas fotoaparatuose, mikroskopuose, teleskopuose.

Banginės šviesos savybės: interferencija, interferencija plonose plėvelėse, pleišto formos kūnuose, difrakcija, poliarizacija ir jos dėsniai. Šviesos dispersija. Šviesos banginiai reiškiniai gamtoje, jų taikymas. Difrakcinė gardelė, jos pagrindiniai parametrai. Holografija.

Kvantinės fizikos pagrindiniai teiginiai: šviesos kvantai, išorinis ir vidinis fotoefektas, fotoefekto dėsniai, Einšteino lygtis fotoefektui, praktinis fotoefekto taikymas. Šviesos emisija ir sugertis. Ištisinis, juostinis ir linijinis spektrai. Spektrinės analizės pagrindai ir jos taikymai. Šviesos dispersija, lūžio rodiklio priklausomybė nuo dažnio. Šiuolaikinių šviesą spinduliuojančių įrenginių fizikiniai principai ir savybės (lazeris, šviesos diodai ir kt.). Šviesos dualizmas.

 

  1. IV.             Atomo ir branduolio fizika

 

Esminis gebėjimas

Analizuoti radioaktyvumą, branduolines reakcijas pasinaudojant esminėmis sąvokomis ir dėsniais, paaiškinti šių reiškinių taikymo ekologinius aspektus.

 

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Analizuoti atomą kaip mažiausią cheminio elemento dalelę, paaiškinti stabilias medžiagos formas analizuojant mikroskopinį vaizdą.

 

1.1. Apibūdinti atomo struktūrą, subatomines daleles (elektronus, protonus, neutronus), jų tarpusavio sąveiką (branduolines jėgas).

1.2. Remiantis Rezerfordo bandymu apibūdinti planetinį atomo modelį ir nusakyti jo ribotumą. Formuluoti ir aiškinti Boro postulatus.

1.3. Apibūdinti atomo branduolių ryšio energiją, masės defektą, savitosios branduolio ryšio energijos priklausomybę nuo masės skaičiaus.

1.4. Nusakyti masės ir energijos ryšį remiantis Einšteino formule E=mc2.

2. Paaiškinti ir analizuoti radioaktyvumą kaip nestabilių branduolių skilimą, taikyti poslinkio taisyklę ir radioaktyvaus skilimo dėsnį uždaviniams spręsti. 2.1. Apibūdinti radioaktyvumą kaip nestabilių branduolių savybę, nusakyti pusėjimo trukmę, radioaktyvaus skilimo dėsnį.

2.2. Skirti alfa, beta ir gama radioaktyviąją spinduliuotę, nusakyti poslinkio taisyklę.

2.3. Apibūdinti pagrindinius radioaktyvumo matavimo metodus ir prietaisus naudojamus technikoje, aplinkosaugoje.

2.4. Apibūdinti radioaktyviųjų izotopų gavimą ir pateikti jų taikymo medicinoje, geologijoje, archeologijoje pavyzdžių.

2.5. Nusakyti apsaugos nuo radioaktyviosios spinduliuotės būdus.

3. Paaiškinti branduolių dalijimosi ir sintezės reakcijų paplitimą gamtoje, branduolinės energijos kilmę, jos taikymo ekologinius aspektus. 3.1. Apibūdinti ir užrašyti branduolines reakcijas (grandininę, dalijimosi, sintezės).

3.2. Apibūdinti branduolinio reaktoriaus veikimo principą. Nusakyti kritinę masę, neutronų daugėjimo koeficientą.

3.3. Nusakyti branduolinių reaktorių naudą bei galimas grėsmes ir taršą juos taikant.

3.4. Nurodyti branduolių dalijimosi ir sintezės reakcijų paplitimą gamtoje (Žemėje ir Visatoje).

Turinio apimtis

Atomo sandara: subatominės dalelės, atomo struktūra, izotopai, branduolinės jėgos, branduolio ryšio energija. Stabilios medžiagos formos mikroskopinio vaizdo požiūriu. Planetinis atomo modelis ir jo ribotumas. Boro postulatai. Atomo emisiniai ir absorbciniai spektrai. Radioaktyvumas. Pusėjimo trukmė. Alfa, beta ir gama spinduliavimas. Termobranduolinės reakcijos. Jonizuojančiųjų spindulių registravimo metodai. Radioaktyviųjų izotopų gavimas ir taikymas. Apsauga nuo radiacijos.

Branduolinės reakcijos: branduolinės reakcijos, branduolinių reakcijų energijos ištekliai. Branduolių dalijimasis. Grandininė reakcija. Branduolinis reaktorius. Termobranduolinės reakcijos. Branduolinė energetika. Branduolinė tarša. Biologinis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis.

Elementariosios dalelės: keturios dalelių grupės, silpnoji sąveika, dalelės ir jų antidalelės, anihiliacija. Kvarkai. Greitintuvai. Kosminiai spinduliai.

 

  1. V.                Astronomija

 

Nuostatos

Suvokti Visatos kaip atviros begalinės sistemos sudėtingumą ir darną, gyvybės kilmės ir evoliucijos Visatoje problemą, jos pažeidžiamumą.

Esminis ugdomas gebėjimas

Apibūdinti Visatos evoliuciją, kosmoso tyrimo problemas ir reikšmę.

 

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Analizuoti fizikos mokslo laimėjimų taikymą astronomijoje ir kituose moksluose, tiriančiuose Žemę. 1.1. Apibūdinti fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšį.

1.2. Apibūdinti fizikos mokslo įtaką astronomijai, kosmologijai ir kitiems tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams (optiniai ir radijo teleskopai, spektrinė analizė).

1.3. Nusakyti Lietuvos astronomų pasiekimus.

2. Analizuoti planetų judėjimą ir paaiškinti Saulės ir Mėnulio įtaką Žemei. 2.1. Apibūdinti Saulės sistemą, kaip integralų Galaktikos komponentą.

2.2. Apibūdinti planetų judėjimą, nusakyti tris Keplerio dėsnius.

2.3. Apibūdinti visiškus ir dalinius Saulės ir Mėnulio užtemimus.

2.4. Apibūdinti planetas, jų vidaus sandarą ir palydovus.

2.5. Apibūdinti kosminius kūnus: kometas, asteroidus, meteoritus.

3. Skirti žvaigždžių ir Galaktikų tipus, analizuoti žvaigždžių spektrus, paaiškinti Visatos kilmės ir evoliucijos problemas. 3.1. Apibūdinti žvaigždžių vidaus sandarą, energijos šaltinius, evoliuciją, klasifikaciją.

3.2. Apibūdinti Paukščių Tako galaktiką ir kitas galaktikas.

3.3. Nusakyti Visatos kilmės ir evoliucijos problemas.

 

Turinio apimtis

Astronomijos ryšys su kitais mokslais: fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą (geologijos, geografijos, astronomijos, kosmologijos ir kt.), ryšys. Spektrinės analizės taikymas astronomijoje.

Žemė: Žemės vieta Saulės sistemoje ir Visatoje. Pagrindinės fizikinės Žemės charakteristikos, jos gelmių ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Žemės palydovo Mėnulio įtaka Žemei.

Saulės sistema: planetų judėjimas, planetos, jų palydovai, kometos ir kiti kosminiai kūnai. Planetų sandara.

Žvaigždės: žvaigždžių sandara, energijos šaltiniai, evoliucija, žvaigždžių tipai. Žvaigždžių spektrai. Žvaigždynai.

Galaktikos: Paukščių Tako ir kitos galaktikos, jų tipai, sistemos.

Visata: Visatos evoliucija. Gyvybė Visatoje. Kosmoso tyrimai. Kosminės kelionės.