magnify

9 klasė

Pagrindinio ugdymo fizikos mokymo 9 klasėje programos  praplėtimo gairės

 

Gairėse nurodomi reikalavimai 9 klasių mokinių pasiekimams (nuostatoms, gebėjimams, žinioms) ir aprašomos ugdymo gairės; smulkiau nurodoma turinio apimtis, išskiriamos temos, kurias atsižvelgiant į vaikų gebėjimus gali būti nagrinėjamos savarankiškai ar padedant fizikos mokytojui. Programos turinys nuosekliai plečiamas ar pagilinamas neatitrūkstant nuo bendrosios programos. Mokymo schema pavaizduota 1 paveikslėlyje.

 

1 pav.

Pagrindinės nuostatos, įgyjamos žinios ir gebėjimai, ugdymo gairės, turinys

  1. I.                   Energijos ir fizikinių procesų pažinimas

Pagrindinė ugdymo nuostata – jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą ir racionalų išteklių naudojimą.

 

Mokinių įgyjami gebėjimai: Mokinių įgyjamos  žinios ir supratimas  Ugdymo gairės
1. Analizuoti šiluminius procesus . 1.1. Apibūdinti vidinę kūnų energiją, jos kitimo būdus, temperatūrą, šilumos kiekį kaip vidinės energijos pokyčio matą.

1.2. Paaiškinti šilumos perdavimo būdus.

1.3. Apibūdinti savitąją šilumą.

1.4. Paprasčiausiais (įvairiais) atvejais apskaičiuoti šilumos kiekius.

Mokiniai, atlikdami bandymus su buitinėmis priemonėmis (pvz., įvairiomis monetomis, plastmasiniu, aliumininiu šaukšteliais ar vielos gabalėliais, degtukais, žvakute, įvairiais popierėliais ir kt.), aiškinasi šilumos perdavimo būdus, šilumos kiekio ir temperatūros  sąvoką
2. Taikyti žinias apie medžiagos sandarą, jos agregatinę būseną, fazinius virsmus. 2.1. Apibūdinti molekulinę (atominę) medžiagos sandarą.

2.2 . Apibūdinti medžiagos  agregatines būsenas.

2.3. Apibūdinti  medžiagos būsenų kitimą atsižvelgiant į medžiagos sandarą.

2.4 Apibūdinti medžiagos savitąsias  lydymosi, kietėjimo,  garavimo ir kondensacijos šilumas, terminį plėtimąsi.

Nauja medžiaga nagrinėjama sudarant sąlygas pritaikyti anksčiau įgytas žinias apie molekulinę (atominę) medžiagos sandarą, nuosekliai jas papildant naujai įgytomis žiniomis apie  vidinę energiją, šilumos kiekį, temperatūrą. Buitinių bandymų metu aiškinami medžiagų faziniai virsmai ,  šilumines medžiagų savybes ir jas apibūdinančius fizikinius dydžius.
3. Aiškinant energijos virsmus gamtoje, buityje ir technikoje, remtis energijos tvermės dėsniu. Apibūdinti šiluminių reiškinių reikšmę ekologijai. Pagrįsti energijos išteklių tausojimo būtinybę. 3.1.Savais žodžiais suformuluoti energijos tvermės dėsnį, pabrėžiant jo fundamentalumą pateikti šio dėsnio pasireiškimo gamtoje, buityje ir technikoje pavyzdžių.

3.2. Išvardyti pagrindinius šiluminius variklius, nurodyti, kur jie taikomi.

3.3.Apibūdinti šiluminių variklių naudojimo įtaką aplinkai.

3.4.Skirti atsinaujinančiuosius ir neatsinaujinančiuosius energijos išteklius.

3.5.Nurodyti ir pagrįsti keletą energijos taupymo nebloginant gyvenimo kokybės būdų.

Mokiniai, atlikdami bandymus, mokosi suprasti, kad gautas energijos kiekis negali būti didesnis už atiduotą, kad dažniausiai gautas energijos kiekis būna mažesnis dėl perduodant atsirandančių energijos nuostolių. Pritaiko energijos virsmus, naudingumo koeficientą naujoje situacijoje.Taip išsiaiškinamas energijos tvermės dėsnis šiluminiuose procesuose, parodoma jo suvokimo svarba technologijoms plėtoti, atskleidžiamas jo fundamentalumas ir universalumas.Šiluminiai varikliai nagrinėjami remiantis praktiniais pavyzdžiais.
4. Apibūdinti elektros krūvių pasiskirstymą įelektrintuose kūnuose. 4.1. Apibūdinti elektros krūvio sąvoka, suformuluoti krūvio tvermės  dėsnį. Paaiškinti, kad statinį elektros krūvį galima dalyti ir kad yra mažiausias nedalomas (elektrono) krūvis.

4.2. Kūnų įsielektrinimą aiškinti elektronų perėjimu iš vieno kūno į kitą

4.3.Apibūdinti elektros krūvių sąveiką per elektrinį lauką. Suformuluoti  ir taikyti Kulono dėsnį.

4.4. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip įgyjamo statinio elektros krūvio dydis pasikirsto  konkrečiame kūno paviršiaus plote, ilgyje ir tūryje.

4.5 Paaiškinti įžeminimą.

Mokytojas, atlikdamas demonstracinius bandymus, aiškina elektrinio lauko sąvoką, parodo, kad statinį elektros krūvį galima dalyti ir kaip dalijantis įgyto elektros krūvio dydis priklauso nuo kūno paviršiaus ploto. Pabrėžiama, kad yra mažiausias nedalomas (elektrono) krūvis. Aiškinamasi kaip įelektrinti kūnai veikia vienas kita. Spręsdami uždavinius bei stebėdami bandymus mokiniai išsiaiškina elektrinio lauko jėgasRemdamiesi bandymų išvadomis mokiniai paaiškina įžeminimą
9.5. Taikyti Omo dėsnį grandinės daliai ir uždarai grandinei , matuoti srovės stiprį ir įtampą. 5.1. Apibūdinti kas yra elektros srovė, jos matavimo vienetai, kokios yra srovės tekėjimo sąlygos.

5.2 Apibūdinti kas yra įtampa, jos matavimo vienetai.

5.3. Apibūdinti ir paprasčiausiais atvejais mokėti išmatuoti ir apskaičiuoti srovės stiprį bei įtampą.

5.4. Paaiškinti, kokiais prietaisais matuojamas elektros srovės stipris ir įtampa, kaip prietaisai jungiami į grandinę.

5.5. Apibūdinti, kas yra laidininko elektrinė varža ir kaip ji priklauso nuo laidininko savybių, paprasčiausiais atvejais mokėti ją apskaičiuoti.

9.5.6. Suformuluoti,  paaiškinti ir pritaikyti Omo  dėsnį.

Mokiniai, naudodamiesi kompiuterių programomis ar realiais prietaisais, mokosi jungti ampermetrą ir voltmetrą į elektrinę grandinę, aiškinasi ryšį tarp srovės stiprio, įtampos ir laidininko savybių. Atlikdami bandymą mokiniai patikrina Omo dėsnio galiojimą grandinės daliai ir uždarai grandinei. Laidininko varža nagrinėjama remiantis atomų sandara.
6. Atpažinti mišriai sujungtose grandinėse nuoseklųjį ir lygiagretųjį jungimus, apskaičiuoti paprasčiausių elektros grandinių parametrus.Taikyti Kirkofo dėsnius 6.1. Apibūdinti nuoseklųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais.

6.2. Apibūdinti lygiagretųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais.

6.3. Pateikti nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo taikymo pavyzdžių.

6.4  Suformuluoti,  paaiškinti ir pritaikyti  Kirkofo  dėsnius uždaroms grandinėms

Mokiniai, atlikdami bandymus ir naudodamiesi kompiuterių programomis, mokosi nuosekliai ir lygiagrečiai jungti laidininkus, aiškinasi, kaip srovės stipris ir įtampa priklauso nuo laidininkų skaičiaus ir jungimo būdo. Spręsdami  realias užduotis  taiko  Omo  ir Kirchofo dėsnius. Nagrinėjami nuosekliojo ir lygiagrečiojo laidininkų jungimo taikymo pavyzdžiai, pagrindžiama, kodėl taip jungiama.
7. Apibūdinti energijos kitimus elektros grandinėse, įvairių elektros energijos gamybos technologijų įtaką aplinkai. 7.1. Nurodyti, kuri energija gali virsti elektros srovės energija. Pateikti pavyzdžių.

7.2. Apibūdinti energijos nuostolius elektros grandinėje.

7.3. Paaiškinti elektros srovės darbo ir galios sąvokas, nurodyti jų skirtumus.

7.4. Nurodyti, kaip apskaičiuojama ir standartiniais atvejais apskaičiuoti elektros srovės darbą ir galią, žinoti jų vienetus.

7.5. Apibūdinti elektros energijos šaltinius.

Nagrinėjami energijos virsmai elektrinėse grandinėse. Aiškinamasi, ką parodo elektros srovės galia, kodėl perkant elektros prietaisus būtina į ją atkreipti dėmesį. Mokiniai mokosi apskaičiuoti elektros energijos suvartojimą pagal elektros grandinių matavimus ir buitinių prietaisų techninius duomenis. Elektros energijos gamybos technologijų nagrinėjimas siejamas su energijos šaltinių naudojimu, taip pat mokomasi atsižvelgti ne tik į aplinkosaugą, bet ir į ekonominius bei socialinius aspektus.
7. Aiškinti paprasčiausių  elektros srovės tekėjimą įvairiose terpėse 7.1. Paaiškinti, kokiomis sąlygomis elektros srovė teka dujose, skysčiuose, vakuume puslaidininkiuose.

7.2. Paaiškinti vakuuminio diodo ir triodo veikimą.

7.3. Apibūdinti  puslaidininkius, jų elektrinį laidumą medžiagos sandaros teorijos pagrindu. Pateikti prietaisų, kuriose naudojami puslaidininkiai, pavyzdžių. Elementariai paaiškinti jų veikimo principą.

Mokiniai panaudodami chemijos pamokose įgytas žinias apie elektrolitus, elektrolize, teigiamus ir neigiamus jonus aiškinasi srovės tekėjimo galimybes įvairiose terpėse. Mokytojas aiškindamas elektrinius išlydžius akcentuoja krūvininkų smūginės jonizacijos ir rekombinacijos, bei lavininio proceso formavimo principus, akcentuoja elektros srovės tekėjimo sąlygas. Naudodamas e- demonstracijas mokytojas aiškina vakuuminio diodo ir triodo veikimo principą, lygina su puslaidinkinio diodo ir tranzistoriaus veikimu.
8. Aiškinti paprasčiausių elektros prietaisų veikimą. 8.1. Paaiškinti, kokiomis sąlygomis elektros srovės šiluminis veikimas pasireiškia labiausiai. Pateikti prietaisų, kuriuose jis pritaikomas, pavyzdžių.

8.2. Paaiškinti bimetalinės plokštelės veikimą.

8.3. Apibūdinti saugiklio paskirtį elektros grandinėje, paaiškinti lydžiųjų ir automatinių saugiklių veikimą.

Elektros srovės šiluminis veikimas nagrinėjamas siejant laidininko varžą, atomo sandarą ir energijos virsmus grandinėje. Laidynės ar kito elektros prietaiso pavyzdžiu nagrinėjamas automatinis temperatūros reguliavimas elektros prietaisuose. Mokiniai, naudodamiesi kompiuterių programomis, mokosi suprasti, kaip saugikliai apsaugo elektros grandines, kodėl svarbu parinkti tinkamus saugiklius.
9. Apibūdinti magnetinį lauką. 9.1. Paaiškinti magnetinio lauko kilmę.

9.2.Remiantis atomo sandara paaiškinti nuolatinių magnetų buvimą.

9.3.Magnetinę jėgą aiškinti vartojant lauko sąvoką.

Paaiškinti magnetinio lauko pagrindinę charakteristiką (magnetinę indukciją) ir ampero jėga

9.4.Savais žodžiais paaiškinti Žemės magnetinio lauko reikšmę gyvybei Žemėje.

9.5.Paaiškinti elektromagneto veikimą, pateikti jo taikymo pavyzdžių.

Aiškinant magnetinį lauką remiamasi mokinių žiniomis apie elektros srovės magnetinį veikimą, nuolatinius magnetus, atomo sandarą ir medžiagų struktūrą. Atlikdami paprasčiausius bandymus (pvz., ant vinies užvynioti laidą ir leisti juo srovę) mokiniai aiškinasi elektromagneto veikimą. Demonstruojant kaip laidininkais tekant srovei jie veikia vienas kita, išaiškint magnetinės indukcijos sąvoką, matavimo vienetus.

Turinio apimtis

Temperatūrų skalės – susipažįstama su keletu temperatūros skalių, pagal jas mokomasi nustatyti kūnų temperatūras, temperatūra apibūdinama kaip pagrindinis energijos matas.

Medžiagos agregatinės būsenos ir virsmai: mokomasi apibūdinti medžiagos agregatines būsenas ir virsmus molekulinės sandaros požiūriu.

Vidinė kūnų energija ir jos kitimas: aiškinamasi, kas yra vidinė energija, kokiais būdais ją galima keisti, mokomasi apskaičiuoti šilumos kiekį, reikalingą kūnui sušildyti, išlydyti, išgarinti, išsiskiriantį degant kurui. Įvedama terminio plėtimosi sąvoka, mokomasi paskaičiuoti kūnų linijinį, tūrinį kūno terminį plėtimąsi. Aiškinama kūnų termodinaminė pusiausvyra, įvedamas nulinis termodinamikos dėsnis, įvedama šiluminio laidumo sąvoka.

Šiluminiai varikliai, šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos: mokomasi apibūdinti šiluminius variklius, aiškinamas jų veikimo principas remiantis slėgio ir tūrio diagramomis. Akcentuojama, kokias ekologines problemas sukelia iškastinio kuro deginimas, lyginamas šiluminės energijos naudojimo efektyvumas su kitais energijos šaltiniais.

Elektrinis laukas, elektringosios dalelės, krūvio pasiskirstymas kūnuose, krūvio tvermes dėsnis, elektringujų dalelių sąveika, Kulono dėsnis: aiškinamasi, kaip įrodyti elektrinio lauko egzistavimą; kaip nusakomos elektrinio lauko jėgos, mokomasi paaiškinti kūnų įsielektrinimą remiantis atomo sandara.

Elektros srovė: mokomasi, kokie yra srovės šaltiniai, aiškinamasi, ką rodo srovės stipris, įtampa, varža, taikomas Omo dėsnis grandinės daliai ir uždarai grandinei; nagrinėjami laidininkų jungimo būdai, taikomos Kirkhofo taisyklės, mokomasi apskaičiuoti elektros srovės darbą ir galią.

Elektros srovė įvairiose terpėse: aiškinamasi, kad elektros srovė gali tekėti skysčiuose, dujose, vakuume ir įvairiuose puslaidininkiuose; nagrinėjama smūginė jonizacija ir rekombinacija, lavininis procesas; metalų elektroninis laidumas, elektros srovės tekėjimo įvairiose terpėse taikymas.

Elektromagnetiniai reiškiniai: mokomasi apibūdinti elektros srovės magnetinį lauką, nuolatinius magnetus, nusakyti magnetinio lauko kryptį. Mokomasi apibūdinti magnetinio lauko jėgas, magnetinę indukciją, Ampero jėgą, aiškinamasi nuo ko jos priklauso. Apibūdinamas Žemes magnetinis laukas.