11-12 klasės


5.4.2. Išplėstinis kursas

5.4.2.1. Mokinių pasiekimai

Išplėstinis istorijos kursas turinio apimtimi yra kiek platesnis už bendrąjį istorijos kursą. Jis apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, atspindinčią kiek platesnę praktinę istorijos mokymosi patirtį. Kursas sudaro sąlygas gerinti savarankiško mokymosi gebėjimus, plėtoti kritinį mąstymą, svarstyti ir spręsti aktualias šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemas.

Siekiant pagilinti, praplėsti istorijos žinias ir suteikti galimybę istoriją mokyti ir mokytis problemiškai gabiems mokiniams, nutarta praplėsti išplėstinį istorijos kursą tematiniu ir probleminiu požiūriais. Plečiant tematiką išskirtinis dėmesys buvo kreipiamas į nagrinėjamų kraštų ir laikotarpių socialinę ir kultūros istoriją, plečiant problematiką atsižvelgta į pastarųjų dviejų dešimtmečių istoriografijos pasiekimus. Nauji praplėtimai išskirti kita spalva. Panašia tvarka išdėstyti ir reikalavimai gabiems mokiniams. 

Lentelėje pateikiami išplėstinio kurso 1112 klasių mokinių pasiekimai, orientuoti į kompetencijų ugdymą. Kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma. Pirmiausia nurodomos nuostatos ir esminiai gebėjimai, paskui – gebėjimai, žinios ir supratimas. Tik išplėstiniam kursui keliami žinių ir supratimo, gebėjimų reikalavimai pateikiami kiekvienos turinio temos pabaigoje išskiriant kursyvu. Remdamasis lentelėje pateiktais aprašais mokytojas planuoja ugdomąją veiklą.

 

 

I. Istorinės raidos supratimas
Mokinių pasiekimai
Nuostatos: Vertinti istorijos pažinimą kaip savęs ir visuomenės pažinimo būdą, teikiantį galimybių plėsti akiratį, formuotis pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą. Siekti saugoti ir puoselėti savo tautos, valstybės tradicijas ir kultūros paveldą. Esminiai gebėjimai: Susidaryti Lietuvos visuomenės istorijos raidos visumos vaizdą. Suprasti Lietuvos visuomenės raidą ir ją veikusių Europos, pasaulio ekonominių, socialinių politinių veiksnių įtaką praeityje.
Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)
1.1. Daryti išvadas apie antikos politines, teisines idėjas ir institucijas, turėjusias įtakos vėlesnių laikų politikai ir teisei. 1.1.1. Nurodyti, kurios antikoje atsiradusios valstybės valdymo formų, režimų, romėnų teisės idėjos ir institucijos turėjo tęstinumą vėlesniais laikais.1.1.2. Atpažinti antikos laikais atsiradusių politinių ir teisinių idėjų naudojimą vėlesnių laikų panašiuose reiškiniuose.1.1.3. Išsiaiškinti antikinės demokratijos  trūkumus ir skirtumus nuo šiuolaikinės demokratijos.1.1.4. Svarbiausiųjų romėnų teisės aktų analizė ir palyginimas su senovės Rytų šalių teise.
1.2. Pagrįsti teiginį, jog krikščionybė tapo viduramžių Europos visuomenės gyvenimo pagrindu. 1.2.1. Nustatyti kelius ir būdus, kurių pagalba krikščionybė plito Europoje nuo jos pripažinimo iki tapimo viešpataujančia viduramžių Europos religija.1.2.2. Paaiškinti Romos popiežiaus statusą ir įtaką Europos politiniame gyvenime viduramžiais.1.2.3. Apibūdinti vienuolynų veiklą ir vietą viduramžių Europos visuomenių gyvenime.1.2.4. Aptarti religijos tolerancijos/netolerancijos fenomeno raišką viduramžių katalikiškoje Europoje.1.2.5. Apibūdinti katalikų bažnyčios kultūrinės veiklos privalumus ir trūkumus viduramžių visuomenėje.
1.3. Įvertinti feodalizmo ir luomų įtaką visuomenės gyvenime viduramžiais. 1.3.1. Paaiškinti feodalizmo bruožus Vakarų Europoje viduramžiais.1.3.2. Apibūdinti luominės viduramžių Vakarų Europos visuomenės modelį.1.3.3. Nustatyti feodalizmo skirtumus Vakarų ir Rytų Europos regionuose.
1.4. Analizuoti Lietuvos visuomenės ypatumus valstybės susidarymo išvakarėse. 1.4.1. Apibrėžti ikivalstybinio laikotarpio baltų žemių teritorinę – politinę organizaciją.1.4.2. Aprašyti baltų ryšių su kitomis tautomis pobūdį Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse.1.4.3. Apibūdinti baltų genčių, vėliau įėjusių į lietuvių tautos sudėtį, socialinę struktūrą.1.4.4. Analizuoti legendines lietuvių kilmės teorijas ir jų istorinį pagrįstumą. 1.4.5. Nustatyti baltų istorinius ryšius su germanų ir slavų tautomis ir jų mokslinį pagrįstumą.
1.5. Palyginti Lietuvos visuomenės struktūros kaitą XIII–XV a. su vienalaikiais procesais, vykusiais Vakarų Europoje. 1.5.1. Aprašyti Lietuvos visuomenės struktūrą XIII–XV a.1.5.2. Paaiškinti Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. priežastis.1.5.3. Atskleisti bajorų luomo formavimosi tendencijas XIV-XV a.
1.6. Palyginti feodalizmą XIII–XV a. Lietuvoje su feodalizmu Vakarų Europoje. 1.6.1. Atpažinti feodalizmo elementus XIII-XV a. LDK visuomenėje.1.6.2. Nurodyti feodalizmo Lietuvoje skirtumus nuo to paties proceso Vakarų Europoje.1.6.3. Apsvarstyti  grynojo feodalizmo nebuvimo LDK istoriografinę koncepciją ir jos pagrįstumą.
1.7. Įvertinti Lietuvos visuomenės pokyčius, susijusius su dinastinės unijos sudarymu ir krikščionybės įvedimu. 1.7.1. Paaiškinti Lietuvos ir Lenkijos dinastinės unijos priežastis ir esmę.1.7.2. Apibūdinti naujus reiškinius Lietuvos visuomenėje, susijusius su dinastinės unijos sudarymu ir krikščionybės įvedimu.1.7.3. Paaiškinti XIV–XV a. privilegijų reikšmę ir atskirų visuomenės grupių dalyvavimo valdžioje galimybes.1.7.4. Išryškinti polonizacijos proceso Lietuvoje kelius ir būdus. XIV-XV a. 1.7.5. Analizuoti XIV-XV a. kronikas ir metraščius kaip socialinės istorijos šaltinius.
1.8. Apibendrinti LDK visuomenės etninės ir religinės sudėties pokyčius XIII–XV a. 1.8.1. Nusakyti LDK etninę ir religinę visuomenės sudėtį XIII–XV a.1.8.2. Paaiškinti LDK etninės ir religinės visuomenės sudėties kaitos XIII–XV a. priežastis.1.8.3. Įvardinti žydų, karaimų ir totorių integracijos į krikščionišką LDK visuomenę būdus XIV-XV a. LDK.
1.9. Daryti išvadas apie antikos kultūros ir vėlesnių laikų panašių reiškinių tarpusavio ryšį ir skirtumus. 1.9.1. Nurodyti pagrindinius antikos kultūros (literatūra, menas, filosofija, teatras) pasiekimus, turėjusius tęstinumą vėlesniais laikais,1.9.2. Atpažinti antikos kultūros idėjų naudojimą vėlesnių laikų kūryboje.1.9.3. Paaiškinti antikos istorines sąsajas su Lietuva (ūkio raida; antikinių kalbų plėtra; antikinių tekstų recepcija ir kt.)
1.10. Apibendrinti Europos viduramžių kultūros bruožus. 1.10.1. Paaiškinti ir pavyzdžiais iliustruoti viduramžiuose viešpatavusių bažnytinės, vienuolynų (katedrų), riterių, universitetinės kultūrų sritis.1.10.2. Apibūdinti romaninę ir gotikinę kultūras viduramžiais.
1.11. Įvertinti kaimyninių civilizacijų (bizantiškosios, islamo) poveikį Europos kultūrai. 1.11.1. Apibūdinti pagrindinius Bizantijos ir arabų kultūros pasiekimus viduramžiais.1.11.2. Nurodyti kelius, kuriais Bizantijos ir arabų kultūros pasiekimai viduramžiais pasiekė Europą.1.11.3. Nagrinėti viduramžių arabų rašytinius ir kartografinius šaltinius, atskleidžiančius LDK istoriją.
1.12. Įvertinti Lietuvos kultūros bruožus bendrame Europos viduramžių kultūros kontekste. 1.12.1. Apibrėžti sąlygas (pagonybė, militarinis visuomenės pobūdis …) trukdžiusias skleistis vakarietiškai viduramžių kultūrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.1.12.2. Nustatyti pokyčius LDK kultūroje, įvykusius su krikšto priėmimu.1.12.3. Apibrėžti gotikinės kultūros bruožus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
2. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI – XVII a. vid.
2.1. Įvertinti kapitalizmo poveikį Europos visuomenės kaitai. 2.1.1. Apibrėžti reiškinius ir procesus, kurie skatino kapitalizmo formavimąsi Vakarų Europoje.2.1.2. Nurodyti ryšį tarp XV a. pab. – XVII a. vid. didžiųjų geografinių atradimų, mokslo, technikos laimėjimų ir permainų tuometinėje Vakarų Europos visuomenėje.2.1.3. Įrodyti prielaidas, paaiškinančias kapitalizmo atsiradimą Anglijoje ir Olandijoje.
2.2. Įvertinti reformacijos ir kontrreformacijos poveikį visuomenės raidai. 2.2.1. Apibrėžti reiškinius ir procesus, kurie laikomi reformacijos ir kontrreformacijos pasireiškimu Vakarų Europoje.2.2.2. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti reformacijos ir kontrreformacijos poveikį valstybei ir visuomenei.2.2.3. Apibūdinti reformacijos ir kontrreformacijos apraiškas XVI a. LDK visuomenėje.2.2.4. Analizuoti XVI-XVII a. Europos visuomenės religijos tolerancijos lygį, klasifikuojant valstybes į netolerantiškas, inkvizicines, tolerantiškas ir pliuralistines.2.2.5. Reformacijos ir katalikų reformos suvokimas per amžininkų tekstus. A. Kulvietis. S. Rapolionis. M. Radvila Juodasis. A. Volanas. S. Budnas. P. Skarga. M. Daukša ir kt.
2.3. Daryti išvadas apie visuomenės socialinės struktūros kaitą Europoje ir Lietuvoje XVI-XVII a. 2.3.1. Nustatyti kapitalizmo įtaką naujos visuomenės socialinės struktūros formavimuisi Europoje.2.3.2. Nurodyti LDK socialinės struktūros kaitą XVI-XVII a. lėmusius pagrindinius įvykius, reiškinius, procesus.2.3.3. Apibūdinti LDK luomų, kitų socialinių sluoksnių XVI-XVII a. pagrindines teises ir prievoles.2.2.4. Charakterizuoti neluominių visuomenės struktūrų (ne katalikų dvasininkijos,karininkijos, tautinių mažumų, marginalinių sluoksnių, svetimšalių) gyvensenos ypatumus LDK XVI-XVII a.
2.4. Palyginti Lietuvos valdymo ypatumus LDK ir susikūrus ATR. 2.4.1. Paaiškinti Liublino unijos tarp LDK ir Lenkijos karalystės priežastis ir esmę.2.4.2. Apibūdinti svarbiausiųjų LDK pareigūnų funkcijas susikūrus ATR.2.4.3. Paaiškinti esminius ATR valdymo savitumus XVI–XVII a.2.4.4. Įvardinti Liublino unijos akto turinį ir nustatyti, kurie akto punktai de facto buvo pažeidinėjami praktikoje.2.4.5. Analizuoti Liublino uniją Krėvos, Horodlės, melniko unijų kontekste. Tekstologinis tyrimas.
2.5. Apibendrinti pokyčius LDK miestuose ir kaimuose, įvykusius XVI-XVII a. 2.5.1. Nustatyti LDK miestuose ir kaimuose XVI-XVII a. įvykusių pokyčių priežastis (valakų reforma, karai).2.5.2. Aprašyti gyvenimo LDK miestuose ir kaimuose pokyčius XVI-XVII a.2.5.3.  Apibūdinti svarbiausias LDK visuomenės komunikacijos vietas XVI-XVII a. (turgus, bažnyčia, dvaras, karčema, malūnas, mokykla ir kt.).
2.6. Palyginti LDK ir Vakarų Europos valstybes XVI–XVII a. vid. religinės ir etninės tolerancijos aspektu. 2.6.1. Apibūdinti LDK etninių (žydai, totoriai, karaimai) ir konfesinių (stačiatikiai, unitai, reformatai) grupių padėtį.2.6.2. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti religinės tolerancijos ir netolerancijos apraiškas LDK XVI–XVII a. vid., išryškinant skirtingas jų formas (religinė polemika; teisminiai procesai; politinės valdžios įtakojimas; fiziniai pogromai ir kt.)
2.7. Įvertinti Lietuvos Statutų reikšmę Lietuvos visuomenei. 2.7.1. Apibūdinti Lietuvos Statutus kaip rašytinės teisės paminklą.2.7.2. Apibūdinti Lietuvos Statutus kaip visuomenės raidą liudijantį šaltinį.2.7.3. Atlikti I, II, III LS lyginamąją analizę pagal įvairius probleminius aspektus (bajorų luomo teisių raida; romėnų teisės ir paprotinės teisės santykis; terminijos ypatumai ir kt.)
2.8. Daryti išvadas apie XVI – XVII a. pirmos pusės LDK politinės tautos savimonę. 2.8.1. Paaiškinti LDK pilietiškumo sampratą XVI a. pab. – XVII a. vid.2.8.2. Apibrėžti „politinės tautos“ sąvoką LDK XVI-XVII a. kontekste.2.8.3. Nustatyti LDK istorinės savimonės raidą XVI-XVII a. A. Rotundas. M. Strijkovskis. A. Vijūkas Kojelavičius.
2.9. Daryti išvadas apie renesanso laikotarpio kultūros ryšius su antikos pasauliu. 2.9.1. Atpažinti antikos laikų idėjas ir simbolius renesanso laikų kūryboje.2.9.2. Nurodyti ir pavyzdžiais iliustruoti antikos laikų formų perėmimą renesanso laikų kūryboje.2.9.3. Nustatyti kelius, kuriais renesanso menas ir humanizmo idėjos atkeliavo į Lietuvą.2.9.4. Išryškinti literatūros diskursą Lietuvos Renesanse kaip pagrindinį, pranokstantį mokslo ir meno diskursus. Visuomenės situacija ir jos kaitos siūlymai žymiausių humanistų tekstuose.
2.10. Apibendrinti renesanso ir reformacijos sukeltus pokyčius žmogaus pasaulėžiūroje ir gyvensenoje. 2.10.1. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti humanizmo idėjų poveikį to meto visuomenei.2.10.2. Atpažinti humanizmo propaguojamas individualizmo ir subjektyvizmo idėjas reformacijos judėjime.2.10.3. Paaiškinti, kokie pokyčiai kasdieniniame gyvenime įvyko renesanso ir reformacijos laikais.2.10.4. Nagrinėti  reformacijos ir kapitalizmo reiškinių tarpusavio įtakas. 2.10.5. Rekonstruoti humanizmo ir reformacijos tarpusavio nesutarimus ir koegzistenciją. M. Liuterio ir E. Roterdamiečio ginčo apie laisvą valią paraštėje.
2.11. Vertinti LDK visuomenės edukacijos galimybes. 2.11.1.Nurodyti pagrindinius kelius ir būdus, kuriais jaunimas įgydavo išsilavinimą iki Vilniaus universiteto įkūrimo.2.11.2. Nustatyti pozityvų Vilniaus universiteto vaidmenį keliant visuomenės išsilavinimo lygį.2.11.3. Atskleisti destruktyvųVilniaus universiteto ir jo jėzuitiškos bendruomenės vaidmenį naikinant reformaciją ir jos atneštas kultūrines naujoves.
2.12. Apibendrinti baroko laikų visuomenės dvasinius idealus. 2.12.1. Aprašyti barokinės architektūros ypatybes, iliustruojant konkrečiais Europos ir LDK pavyzdžiais.2.12.2. Nurodyti barokinės kultūros apraiškas kasdieniniame gyvenime (knygos, baldai, rūbai …).2.12.3. Apibūdinti elito ir liaudies gyvenimo skirtumus barokinėje epochoje.2.13.4. nagrinėti kontrreformaciją ir absoliutizmą kaip svarbiausius baroko epochos variklius.
3. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai
3.1. Daryti išvadas apie XVII a. antros pusės – XVIII a. vidurio karų socialines ir politines pasekmes LDK visuomenės raidai. 3.1.1. Nustatyti LDK politinius, demografinius, ekonominius pokyčius nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. viduryje.3.1.2. Paaiškinti, kaip XVII a. antros pusės – XVIII a. vidurio karai veikė LDK valstybės ir visuomenės raidą.
3.2. Įrodyti, kad Apšvietos idėjos ir jų sklaida prisidėjo prie luominės visuomenės irimo. 3.2.1. Aprašyti Apšvietos idėjų apie žmogaus, valstybės ir visuomenės santykius kilmės priežastis.3.2.2. Nurodyti Apšvietos idėjas, kurios turėjo įtakos Europos valstybių ir visuomenės raidai.
3.3. Įvertinti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įtaką Europos visuomenėse vykusiems pokyčiams. 3.3.1. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiu atpažinti Apšvietos ideologų idėjų taikymą praktikoje.3.3.2. Atpažinti Apšvietos idėjų realizavimą Napoleono vidaus ir užsienio politikoje3.3.3. Paaiškinti, kokius visuomenės pokyčius sukėlė Didžioji Prancūzijos revoliucija ir Napoleono epocha.
3.4. Įrodyti, kad XVIII a. antros pusės pertvarkymais LDK buvo siekiama įgyvendinti Apšvietos idėjas 3.4.1. Paaiškinti LDK pilietiškumo sampratą XVII a. vid. – XVIII a.3.4.2. Nurodyti Ketverių metų seimo siekius reformuoti ATR.3.4.3. Apibrėžti 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos nuostatas apie valstybės valdymą ir visuomenės grupes.
3.5. Įvertinti ATR bandymų gelbėti valstybę rezultatus. 3.5.1. Nurodyti faktorius, lėmusius užsienio valstybių kišimąsi į ATR vidaus politiką ir valstybingumo praradimą.3.5.2. Apibūdinti ATR bandymus atsispirti Rusijos, Prūsijos ir Austrijos siekiams sunaikinti valstybę.3.5.3. Pavyzdžiais iliustruoti atskirų LDK visuomenės grupių pozicijas padalijimų ir valstybės žlugimo metu.3.5.4. Nurodyti valstybingumo praradimo pasekmes Lietuvos visuomenei.
3.6. Nagrinėti pagrindinius klasicizmo kultūros bruožus. 3.6.1. Literatūros, dailės, architektūros paminklų pavyzdžiais iliustruoti klasicizmo kūrybos ypatybes.3.6.2. Atpažinti antikos laikų idėjas ir formas klasicizmo laikų kūriniuose.
3.7. Palyginti pagrindinius klasicizmo kultūros pasiekimus Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 3.7.1. Nustatyti kelius, kuriais klasicizmo idėjos atkeliavo į Lietuvą.3.7.2. Nurodyti pagrindinius klasicizmo kultūros paminklus (literatūros, dailės, architektūros) Lietuvoje.
II. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje
Mokinių pasiekimai
Nuostata: Vertinti orientavimosi istoriniame laike ir istorinėje erdvėje naudą aiškinantis praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Esminis gebėjimas: Orientuotis istoriniame laike ir erdvėje.
Gebėjimai Žinios ir supratimas
8.1. Atskirti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius ir pagrįsti jų ribas. 8.1.1. Nurodyti pagrindinius nagrinėtus Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius, pvz. viduriniai amžiai, naujieji amžiai, naujausieji laikai, Renesansas, Apšvieta.8.1.2. Paaiškinti, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis, reiškinys yra laikomas istorijos laikotarpio skiriamąja riba (pvz.: Vakarų Romos imperijos subyrėjimas – viduramžių pradžia, o Amerikos atradimas, Martyno Liuterio tezių paskelbimas, ir pan. – viduramžių pabaiga).8.1.3. Atpažinti ir aprašyti vienus ar kitus svarbius praeities įvykius ar reiškinius kaip konkrečios epochos atspindžius (pvz. fabrikinės gamybos atsiradimą kaip pramoninės revoliucijos, Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir pan.).
8.2. Susieti svarbiausius įvykius ir reiškinius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijoje. 8.2.1. Pavyzdžiais iliustruoti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorinės raidos tarpusavio ryšius.8.2.2. Atpažinti vienalaikius Lietuvos ir pasaulio (Europos) istorinės raidos įvykius, reiškinius.8.2.3. Nustatyti vienos ar kitos epochos visuomenės palikimą vėlesnėje visuomenėje ir įvertinti jų poveikį tos visuomenės raidai.
8.3. Įvertinti istorijos žemėlapį kaip žinių apie praeitį šaltinį. 8.3.1. Nurodyti, kokią tiesioginę ir netiesioginę informaciją gali teikti istorijos žemėlapis.8.3.2. Apibrėžti visuomenės raidos pažinimui istorijos žemėlapio teikiamą naudą.
8.4. Nagrinėti, vertinti ir apibendrinti istorijos žemėlapio teikiamą informaciją. 8.4.1. Atpažinti nagrinėjamus objektus istorijos žemėlapyje.8.4.2. Skirtinguose istorijos žemėlapiuose nustatyti to paties vaizduojamo objekto pokyčius laike.8.4.3. Pagal istorijos žemėlapį paaiškinti įvykių priežastis ir pasekmes, aplinkos sąlygų poveikį visuomenės raidai.
III. Istorijos tyrimas ir interpretavimas
Mokinių pasiekimai
Nuostata: Vertinti istorijos šaltinių teikiamą naudą istorijos pažinimui. Esminis gebėjimas: Argumentuotai ir kritiškai vertinti istorijos šaltiniuose pateikiamą informaciją.
Gebėjimai Žinios ir supratimas
9.1. Įvertinti istorinio šaltinio tinkamumą atsakant į klausimus apie praeitį. 9.1.1. Paaiškinti, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį.9.1.2. Nurodyti, kokią tiesioginę ir netiesioginę informaciją gali teikti istorijos ar kitas informacijos šaltinis.9.1.3. Apibrėžti istorinio šaltinio teikiamą naudą visuomenės raidos rekonstrukcijai.
9.2. Nagrinėti, vertinti ir interpretuoti informaciją, gautą iš įvairių informacijos šaltinių (pirminių istorijos šaltinių, istorikų tekstų, medijų). 9.2.1. Paaiškinti, kaip istorijos šaltinio ir teksto teikiama informacija priklauso nuo autoriaus pažiūrų, įsitikinimų.9.2.2. Nurodyti faktorius, lemiančius skirtingas to paties praeities įvykio, reiškinio bei proceso interpretacijas.9.2.3. Atpažinti skirtingus to paties įvykio, reiškinio bei proceso aprašymus informacijos šaltinyje.9.2.4. Atpažinti šališkumą istorijos šaltiniuose ir tekstuose.
IV. Istorijos supratimo raiška
Mokinių pasiekimai
Nuostata: Siekti įvairiais būdais ir naudojantis įvairiomis priemonėmis perteikti savo supratimą apie praeitį. Esminis gebėjimas: Pateikti savo istorinio žinojimo rezultatus įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine.
Gebėjimai Žinios ir supratimas
10.1. Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrinti informaciją apie visuomenės raidą praeityje. 10.1.1. Aprašyti svarbiausius nagrinėjamų istorijos laikotarpių įvykius, reiškinius ir procesus.10.1.2. Pavyzdžiais iliustruoti svarbiausius nagrinėjamų istorijos laikotarpių reiškinius ir procesus.
10.2. Sukurti korektišką praeities raidos pasakojimą ar kitokios formos pristatymą. 10.2.1. Apibrėžti svarbiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas.10.2.2. Paaiškinti, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius.

 

5.4.2.2. Turinio apimtis

5.4.2.2.1. Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.). Europos visuomenių antikinės ištakos: politinių (valstybių valdymo formų, režimų) ir teisinių (romėnų teisės) idėjų naudojimas vėlesniais laikais. Europos krikščioniškasis pagrindas. Pagrindiniai viduramžių feodalizmo elementai ir bruožai. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Religijos vaidmuo visuomenės gyvenime: Bažnyčios statusas, vienuolynų vaidmuo visuomenės religiniame, ekonominiame gyvenime.Lietuvos visuomenė valstybės susidarymo laikotarpiu. Feodalinių santykių klostymasis. Lietuvos ir Lenkijos dinastinės unijos ir krikšto poveikis visuomenės raidai. Bajorų luomas. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas. Miestiečiai ir miestų savivaldos teisės. Katalikų Bažnyčios statuso įtvirtinimas. Tautinė Lietuvos luominės visuomenės įvairovė – lietuviai, rusai, lenkai, žydai, totoriai, karaimai.

Europos civilizacijos antikinės ištakos: kultūros idėjų reikšmė vėlesniems laikams. Europos viduramžių kultūros (menas, literatūra, švietimas) bruožai. Kaimyninių Bizantijos ir islamo civilizacijų poveikis. Lietuvos kultūros bruožai Europos viduramžių kultūros kontekste.

5.4.2.2.2. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI – XVII a. vid. Naujieji amžiai Europoje (didžiųjų geografinių atradimų sukelti pokyčiai, mokslo ir technikos raida). Reformacijos ir kontrreformacijos įtaka visuomenės kaitai. LDK luomai. Bajorija ir jos prievolės. Dvasininkija. Lietuvos miestai ir miestiečiai. Valakų reforma ir jos padariniai. Teisė ir visuomenė XVI amžiuje (Lietuvos Statutai). Tautybės ir religijos LDK. Abiejų Tautų Respublikos visuomenės savitumai po Liublino unijos.  Renesanso ir reformacijos poveikis Europoje ir LDK žmogaus pasaulėžiūros kaitai. LDK visuomenės edukacija. Baroko laikų kultūra LDK. LDK politinės tautos savimonė.

5.4.2.2.3. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai. Apšvietos filosofijos ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos poveikis Europos visuomenei. XVII a. antros pusės – XVIII a. pradžios visuomenės gyvenimas Abiejų Tautų Respublikoje. Karų socialinės ir politinės pasekmės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė Apšvietos epochoje. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a. antroje pusėje. Valstybės padalijimų padariniai to meto visuomenei. Klasicizmo kultūros bruožai Europoje ir LDK.

 

I. Istorinės raidos supratimas

Mokinių pasiekimai

Nuostatos: Vertinti istorijos pažinimą kaip savęs ir visuomenės pažinimo būdą, teikiantį galimybių plėsti akiratį, formuotis pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą. Siekti saugoti ir puoselėti savo tautos, valstybės tradicijas ir kultūros paveldą. Esminiai gebėjimai: Susidaryti Lietuvos visuomenės istorijos raidos visumos vaizdą. Suprasti Lietuvos visuomenės raidą ir ją veikusių Europos, pasaulio ekonominių, socialinių politinių veiksnių įtaką praeityje.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

4. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX – XX a. pr. Aplinkoje

4.1. Įvertinti pramonės perversmą kaip visuomenės kaitą XIX a. Europoje lėmusį pagrindinį faktorių. 4.1.1. Apibūdinti prielaidas kilti pramones perversmui.4.1.2. Aprašyti pramonės perversmo sukeltus pokyčius technologinėje, ekonominėje, socialinėje sferose.4.1.3. Paaiškinti pramonės perversmo įtaką Europos visuomenės kaitai.4.1.4. Palyginti buržuazijos ir darbininkijos padėtį visuomenėje.4.1.5. Nustatyti industrializacijos Europoje teigiamus ir neigiamus padarinius.
4.2. Atskleisti luomų padėtį Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje. 4.2.1. Nurodyti Lietuvos luomų – bajorijos, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių, – padėtį visuomenėje. 4.2.2. Paaiškinti Lietuvos luomų sąstingio priežastis.
4.2. Analizuoti baudžiavos panaikinimo įtaką visuomenės kaitai Rusijoje ir Lietuvoje. 4.2.1. Nurodyti baudžiavos panaikinimo Rusijoje ir Lietuvoje priežastis.4.2.2. Aprašyti ir konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti pramonės perversmo pradžią Lietuvoje.4.2.3. Paaiškinti baudžiavos panaikinimo padarinius pagrindinėms socialinėms ir tautinėms visuomenės grupėms Lietuvoje.4.3.4. Nurodyti moterų padėtį Europoje ir Lietuvoje.
4.3. Ištirti Lietuvos visuomenės kaitą Lietuvoje XIX a. antroje pusėje. 4.3.1. Paaiškinti, kaip keitėsi Lietuvos gyventojų socialinės struktūra. 4.3.2. Nurodyti tautinių grupių kaitą ir vietą Lietuvos visuomenėje. 4.3.3. Paaiškinti religinę Lietuvos gyventojų struktūrą. 4.3.4. Apibūdinti šeimos, moteris šeimoje ir visuomenėje padėtį.
4.3. Įvertinti pramonės perversmą kaip naujų politinių socialinių ir tautinių doktrinų atsiradimą lėmusį faktorių. 4.3.1. Nurodyti pagrindines liberalizmo, konservatizmo ir socializmo idėjas.4.3.2. Paaiškinti tautinių sąjūdžių ir konfliktų XIX a. Europoje priežastis ir pasekmes, poveikį naujų valstybių susidarymui ir demokratizavimui.4.3.3. Įvardyti tautinės inteligentijos atsiradimo aplinkybes ir vaidmenį Europos pavergtoms siekiant sukurti savo nacionalinę valstybę.
4.4. Analizuoti lietuvių tautinio sąjūdžio raidą XIX amžiuje ir daryti išvadas apie jo įtaką Lietuvos visuomenei. 4.4.1. Apibūdinti Rusijos valdžios politiką Lietuvoje XIX amžiuje.4.4.2. Aprašyti XIX a. sukilimus Lietuvoje kaip visuomenės atsaką į Rusijos vykdomą politiką.4.4.3. Nurodyti lietuvių tautinio sąjūdžio siekius ir priemones tautinei savimonei skatinti4.4.4. Apibrėžti Katalikų Bažnyčios veiklą carų okupacijos metais Lietuvoje.4.4.5. Aptarti Katalikų bažnyčios atsinaujinimą Europoje ir vyskupo Motiejaus Valančiaus epochos įtaką lietuvių visuomenei.

4.4.6. Paaiškinti pirmųjų politinių partijų programinių nuostatų, Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų reikšmę atgimstančiai lietuvių tautai.

4.5. Įvertinti žemaičių lituanistinio sąjūdžio ir lietuvių tautinio atgimimo veikėjų veiklą ir indelį į atgimstančią lietuvių visuomenę. 4.5.1. Paaiškinti, kuo skyrėsi žemaičių lituanistinis sąjūdis ir lietuvių tautinis atgimimas.4.5.2. Nurodyti iš Žemaitijos ir Suvalkijos kilusių žymiausių lietuvių inteligentų (S. Daukanto, D. Poškos, J. Basanavičiaus, V. Kudirkos) veiklos poveikį lietuvių visuomenei. 4.5.3. Nagrinėti Mažosios Lietuvos vaidmenį lietuvių tautiniam atgimimui ir kultūriniam gyvenimui.
4.5. Įvertinti pramonės perversmą kaip naujus tarptautinius santykius lėmusį faktorių. 4.5.1. Apibūdinti didžiųjų valstybių imperinę užsienio politiką XIX a. pab. – XX a. pr.4.5.2. Paaiškinti priežastis, atvedusias į karinių politinių blokų kūrimą ir į Pirmąjį pasaulinį karą.4.5.3. Nurodyti, kodėl 1914 – 1918(1919) m. vykęs karas vadinamas pasauliniu.
4.6. Įvertinti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo reikšmę lietuvių tautai. 4.6.1. Aprašyti Lietuvos politinės situacijos kaitą Pirmojo pasaulinio karo metais.4.6.2. Nurodyti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes ir sąlygas.4.6.3. Aptarti Vilniaus miesto vaidmenį lietuvių tautai politiniu, kultūriniu ir demografiniu požūriu XX a. pradžioje.
4.7. Įvertinti pramonės perversmą kaip prielaidą atsirasti masinei kultūrai. 4.7.1. Apibūdinti sąvoką „elito ir masinė“ kultūra.4.7.2. Paaiškinti urbanizacijos, industrializacijos poveikį kultūros raidai.4.7.3. Nustatyti naujų technikos išradimų įtaką kultūros raidai.4.7.4. Aptarti romantizmo idėjų ir jo atstovų įtaką pavertų Europos tautų tautiniam atgimimui.
4.8. Lietuvos XIX a. kultūros pasiekimus vertinti europiniame (pasauliniame) kontekste. 4.8.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos XIX a. – XX a. pradžios kultūros pasiekimus.4.8.2. Paaiškinti kultūrinės veiklos sąlygas (laisvė kalbėti ir mokytis sava kalba, puoselėti savo kultūrą) Lietuvoje XIX amžiuje.4.8.3. Iliustruoti pavyzdžiais romantizmo ir istorizmo apraiškas Lietuvos XIX a. kultūroje.4.8.3. Apibūdinti žymiausių Europos ir Lietuvos kultūros veikėjų darbų reikšmę lietuvių visuomenei.

5. Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje (1919 – 1945)

5.1. Įvertinti Pirmojo pasaulinio karo įtaką visuomenės kaitai. 5.1.1. Nustatyti Pirmojo pasaulinio karo poveikį pasaulio politinio žemėlapio kaitai.5.1.2. Paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis Klaipėdos krašto klausimas buvo sprendžiamas pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. 5.1.3. Nurodyti pagrindines visuomenės ekonominės ir socialinės raidos ypatybes tarpukario Europoje.5.1.4. Paaiškinti ryšį tarp Pirmojo pasaulinio karo rezultatų ir naujų visuomenės raidos sąlygų.5.1.5. Aptarti atskirų Europos valstybių ir Lietuvos demografinę padėtį pirmaisiais pokario metais.
5.2. Įvertinti Pirmojo pasaulinio karo įtaką visuomenės kaitai Lietuvoje. 5.2.1. Paaiškinti, kodėl 1918-1920 m. kovos Lietuvoje vadinamos Nepriklausomybės kovomis.5.2.2. Remiantis konkrečiais Nepriklausomybės kovų laikotarpio pavyzdžiais apibūdinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje.5.2.3. Paaiškinti, kodėl nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei pavyko apginti savo valstybingumą.
5.3. Analizuoti demokratijos ir diktatūros idėjų plitimo ir jų realizavimo priežastis Europoje tarp dviejų pasaulinių karų. 5.3.1. Pavyzdžiais iliustruoti demokratijos idėjų augimą Europoje po Pirmojo pasaulinio karo.5.3.2. Paaiškinti kokiais argumentais remiama nuomonė apie demokratinio režimo krizę.5.3.3. Nurodyti autoritarinių ir totalitarinių režimų Europoje įvedimo priežastis.
5.4. Įvertinti Steigiamojo Seimo reformų poveikį besikuriančiai Lietuvos valstybei.

5.4.1. Aprašyti Steigiamojo Seimo reformas Lietuvoje.

5.4.2. Paaiškinti, kaip Lietuvoje buvo naikinama luomai ir likviduojama stambioji žemėvalda.

5.4.3. Steigiamojo Seimo 1922 m. priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją apibūdinti kaip demokratijos idėjų realizavimą praktikoje.

5.4.4. Paaiškinti, kokią įtaką Lietuvos socialinio gyvenimo raidai turėjo Steigiamojo Seimo pradėtos reformos.

5.4.5. Palyginti moters padėtį Europoje ir lietuvių visuomenėje tarpukariu.

5.5. Palyginti Vokietijos ir Sovietų Sąjungos visuomenes totalitarizmo sąlygomis. 5.5.1. Apibūdinti Sovietų Sąjungos ir Vokietijos visuomenių gyvenimą totalitarinio režimo sąlygomis.5.5.2. Paaiškinti priežastis, kodėl Sovietų Sąjungoje ir Vokietijoje visuomenė skirtingai vertino jų šalyse įsitvirtinusius režimus.5.5.3. Įvardyti svarbiausius komunizmo, fašizmo ir nacizmo ideologijų skirtumus ir panašumus.5.5.4. Apibūdinti žmogaus teises ir valdžios veiksmus prieš opoziciją Sovietų Sąjungoje, fašistinėje Italijoje ir nacistinėje Vokietijoje.
5.6. Daryti išvadas apie Lietuvos visuomenės kaitą demokratiniu ir autoritariniu laikotarpiu. 5.6.1. Apibūdinti skirtingų Lietuvos visuomenės grupių gyvenimą demokratijos (parlamentinio) ir autoritarinio (prezidentinio) režimo sąlygomis.5.6.2. Nustatyti ir paaiškinti skirtingų Lietuvos visuomenės sluoksnių pozicijas egzistavusių režimų atžvilgiu.5.6.3. Apibrėžti tautinių mažumų statusą pirmojoje Lietuvos Respublikoje.5.6.4. Palyginti visuomenės ir valdžios santykius pasirinktoje Europos valstybėje ir Lietuvoje autoritarinio valdymo laikotarpiu.5.6.5. Apibūdinti tautinio herojaus ir „Vado kulto“ atsiradimą ir vertinimą visuomenėje A. Smetonos valdomoje Lietuvoje.

5.6.6. Palyginti žydų padėtį tarpukario Europoje ir Lietuvoje.

5.6.7. Paaiškinti Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaitą tarpukariu.

5.7. Įvertinti tarptautinę situaciją Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. 5.7.1. Aprašyti tarptautinių santykių XX a.  4-ajame dešimtmetyje ypatybes (Vokietijos revanšizmo politiką, SSRS ekspansionistinius siekius ir Vakarų valstybių poziciją) siejant su Antrojo pasaulinio karo priežastimis.5.7.2. Paaiškinti pirmosios Lietuvos Respublikos vykdytos užsienio politikos pagrindinius bruožus.5.7.3. Aptarti Vilniaus krašto praradimo aplinkybes ir įtaką Lietuvos užsienio politikai.  5.7.4. Apibūdinti spalio 9 d. reikšmę Lietuvos visuomenėje tarpukariu ir žymiausias lietuvių visuomenės akcijas siekiant iš Lenkijos išvaduoti Vilniaus kraštą.5.7.5. Nurodyti kokiomis aplinkybėmis Lietuva iš Sovietų Sąjungos atgavo Vilniaus kraštą.

5.7.6. Nurodyti Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybes ir sąlygas.

5.7.7. Paaiškinti, kaip įvairių Lietuvos visuomenės grupių atstovai vertino valstybingumo praradimą.

5.8. Analizuoti Antrojo pasaulinio karo poveikį valstybėms ir visuomenei. 5.8.1. Įvardyti ir apibūdinti pagrindinius Antrojo pasaulinio karo etapus.5.8.2. Nurodyti, kodėl 1939 – 1945 m. vykęs karas vadinamas pasauliniu.5.8.3. Antrojo pasaulinio karo metų pavyzdžiais iliustruoti pasipriešinimo ir bendradarbiavimo su okupantais reiškinius.5.8.4. Apibūdinti Liaudies vyriausybių ir Liaudies Seimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsiradimo prielaidas ir priimtų sprendimų poveikį tų šalių visuomenėms.5.8.5. Nurodyti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus, ypač – civilių gyventojų naikinimą, Holokaustą.

5.8.6. Nurodyti Europos ir Lietuvos gyventojų demografinius ir karo nuostolius.

5.8.7. Aptarti Potsdamo konferencijos sprendimą dėl Mažosios Lietuvos likimo.

5.9. Vertinti sovietų ir nacių okupacinę politiką Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. 5.9.1. Nurodyti sovietų okupacinės valdžios Lietuvoje 1940-1941 metais įvykdytus pertvarkymus politinėje, ekonominėje, socialinėje srityse ir nusikaltimus žmogiškumui.5.9.2. Apibūdinti įvairių socialinių grupių ir žydų padėtį Lietuvoje pirmuoju sovietmečiu.5.9.3. Aprašyti nacių okupacijos Lietuvoje ypatybes, siejant jas su Lietuvos visuomenės pasipriešinimu ir bendradarbiavimu su okupantais.5.9.4. Paaiškinti, kodėl Lietuvių aktyvistų frontas ir 1941 m. birželio 23 d. antisovietinis sukilimas vertinamas prieštaringai.5.9.5. Pateikti pavyzdžių, liudijančių antihumanišką nacistinės okupacinės politikos pobūdį Lietuvoje.

5.9.6. Aprašyti holokausto tragedijos prielaidas, mastą, poveikį Lietuvos visuomenei ir prietaringus vertinimus.

5.9.7. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti Lietuvos visuomenės bendradarbiavimą su okupacinėmis valdžiomis ir pasipriešinimą joms.

5.10. Išanalizuoti svarbiausius Lietuvos XX a. pirmos pusės kultūros ir mokslo pasiekimus. 5.10.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos XX a. pirmosios pusės kultūros ir mokslo pasiekimus.5.10.2. Apibūdinti kultūros kūrėjų ir mokslininkų veiklos sąlygas pirmosios Lietuvos respublikos laikais.5.10.3. Aptarti bandymus sukurti tautinę kultūrą Lietuvoje autoritarinio valdymo metais.5.10.4. Apibūdinti kultūros finansavim1 ir Lietuvos valdžios prioritetus kultūros srityje, valdžios politik1 politikuojančių kultūrininkų atžvilgiu tarpukariu. 5.10.5. Aprašyti Nepriklausomos Lietuvos kultūrinį palikimą lietuvių kultūrinėje atmintyje.

5.10.6. Nustatyti svarbiausių valstybinių ir religinių švenčių reikšmę Nepriklausomos Lietuvos visuomenei.

5.11. Įvertinti Lietuvos XX a. pirmos pusės kultūros ir mokslo pasiekimus visuomenės raidos kontekste. 5.11.1. Pateikti pavyzdžių, liudijančių tautinės lietuvių kultūros pagrindų susiformavimą pirmoje Lietuvos respublikoje.5.11.2. Nustatyti Lietuvos tautinių mažumų atstovų indėlį į šalies ir pasaulio kultūros ir mokslo raidą.
5.12. Daryti išvadas apie okupacijų žalą Lietuvos kultūros ir mokslo raidai. 5.12.1. Pavyzdžiais iliustruoti Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų padarytą žalą Lietuvos kultūros paminklams. 5.12.2. Paaiškinti, kaip Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos sumažino kūrybos galimybes Lietuvoje.

6. Visuomenė šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais

6.1. Apibendrinti Šaltojo karo poveikį valstybėms ir visuomenei. 6.1.1. Paaiškinti, kodėl laikotarpis nuo 1945 m. iki X-o dešimtmečio pradžios vadinamas Šaltuoju karu.6.1.2. Įvardyti ir apibūdinti pagrindinius Šaltojo karo tarptautinius įvykius.6.1.3. Šaltojo karo laikotarpio pavyzdžiais iliustruoti valstybių politikos įtaką kasdieniniam žmonių gyvenimui.
6.2. Analizuoti Europos gyventojų socialinės struktūros pokyčius po Antrojo pasaulinio karo. 6.2.1. Apibūdinti Europos kapitalistinio ir socialistinio ūkių raidos ypatumus po Antrojo pasaulinio karo.6.2.2. Paaiškinti Vakarų Europos gyventojų socialinės struktūros pokyčius.6.2.3. Paaiškinti, kaip prievartinė sovietizacija socialinėje ir ūkio srityse keitė Lietuvos visuomenę.6.2.4. Nurodyti pagrindinius sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę.6.2.5. Paaiškinti, kuo skyrėsi visuomenės teisės ir pareigos pasirinktoje Europos demokratinėje valstybėje ir komunistinėje santvarkoje.

6.2.6. Apibūdinti Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje.

6.3. Įvertinti Lietuvos visuomenės pasipriešinimo komunistinei santvarkai judėjimą Rytų ir Vidurio Europos tautų kontekste. 6.3.1. Aprašyti žymiausius antikomunistinio pasipriešinimo, neginkluoto pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo pavyzdžius Vidurio ir Rytų Europos šalyse.6.3.2. Nurodyti partizaninio lietuvių tautos pasipriešinimo sovietams mastą, pasiektus rezultatus.6.3.3. Apibūdinti, kodėl prieštaringai vertinamas Lietuvoje vykęs partizaninis karas. 6.3.4. Paaiškinti būdinguosius disidentinio judėjimo Lietuvoje bruožus.6.3.5. Apibūdinti lietuvių pasipriešinimą sovietiniam režimui už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų, lageriuose ir tremčių vietose.
6.4. Palyginti sovietinės santvarkos stiprinimo būdus ir priemones. 6.4.1. Nurodyti ir apibūdinti pagrindinius sovietinės santvarkos kaitos etapus (stalinizmas, „atšilimas“, „sąstingis“) šaltojo karo epochoje.6.4.2. Apibūdinti Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaitą sovietinės okupacijos metais.6.4.3. Aptarti moterų padėtį Europoje ir sovietų okupuotoje Lietuvoje.6.4.4. Aprašyti urbanizacijos poveikį socialinei raidai ir paaiškinti, kodėl sovietinės okupacijos metais vyko miestų lietuvėjimas. 6.4.5. Apibūdinti Vilniaus ir Klaipėdos kraštų demografinę sudėtį pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kraštų apgyvendino problemas ir demografinę padėtį XX a. antroje pusėje.

6.4.6. Paaiškinti M. Gorbačiovo pastangas reformuoti sovietinę santvarką.

6.5. Nagrinėti Lietuvos visuomenės siekio gyventi nepriklausomoje valstybėje įgyvendinimą. 6.5.1. Nurodyti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio susikūrimo aplinkybes  Lietuvoje.6.5.2. Aprašyti sąjūdžio ištakas, įtaką visuomenei, ir vaidmenį šalies valstybingumo atkūrime. 6.5.3. Paaiškinti kaip kokie svarbiausi pokyčiai įvyko Lietuvos visuomenėje lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu.6.5.4. Paaiškinti skirtingų požiūrių į Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvos visuomenėje priežastis.6.5.5. Apibūdinti priemones, kuriomis buvo siekiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
6.6. Analizuoti svarbiausius Lietuvos XX a. antros pusės kultūros ir mokslo pasiekimus. 6.6.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos XX a. antros pusės kultūros ir mokslo pasiekimus.6.6.2. Paaiškinti mokslo ir technikos poveikį Lietuvos kultūros raidai XX a. antroje pusėje.6.6.3. Aprašyti istorijos, lietuvių literatūros ir tautinės kultūros reikšmę lietuvių tautiniam atgimimui.
6.7. Daryti išvadas apie mokslo ir kūrybos sąlygas Lietuvoje XX a. antroje pusėje. 6.7.1. Pavyzdžiais iliustruoti oficialiosios kultūros ir mokslo pasiekimus Lietuvoje sovietiniais laikais.6.7.2. Nurodyti sąlygas, kuriomis buvo kuriama neoficialioji kultūra Lietuvoje sovietiniais laikais.6.7.3. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti kaip okupuotos Lietuvos visuomenė minėjo svarbiausias valstybines (primestas okupacinės valdžios), tautines ir religines šventes.  6.7.4. Aprašyti pasaulio lietuvių bendruomenės pastangas puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą.

7. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje

7.1. Daryti išvadas apie Europos politinio žemėlapio kaitą po 1990 metų. 7.1.1. Aprašyti naujų valstybių ir/ar naujais pagrindais atsikūrusių visuomenių Europoje po 1990 metų procesą.7.1.2. Nustatyti pagrindines naujų valstybių politinės raidos tendencijas.7.1.3. Nurodyti pagrindinius naujų valstybių tarpusavio santykių konfliktus ir jų sprendimo būdus.7.1.4. Iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais, kaip vyko postkomunistinės visuomenės laisvėjimas.
7.2. Apibendrinti politines sąlygas, kurios veikė visuomenės raidą atsikūrusioje Lietuvos Respublikoje. 7.2.1. Aprašyti atsikūrusios Lietuvos Respublikos politinės raidos ypatumus.7.2.2. Apibūdinti, kaip visuomenė dalyvavo valstybės valdyme. 7.2.3. Nurodyti pagrindinius atsikūrusios Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus.
7.3. Įvertinti globalizacijos įtaką visuomenės gyvenime. 7.3.1. Apibrėžti globalizacijos sąvoką.7.3.2. Nustatyti, kurias šiuolaikinio pasaulio visuomenių gyvenimo sritis veikia globalizacijos procesas.7.3.3. Pavyzdžiais iliustruoti teigiamus ir neigiamus globalizacijos sukeliamus padarinius.7.3.4. Aprašyti priemones ir būdus, kuriais Europos Sąjungos valstybės bando kurti daugiakultūrę visuomenę.
7.4. Įvertinti Lietuvos visuomenės kaitą lemiančius veiksnius. 7.4.1. Nustatyti, kurias šiuolaikinės Lietuvos visuomenės gyvenimo sritis veikia globalizacijos reiškiniai.7.4.2. Paaiškinti pilietinės visuomenės kūrimą Lietuvos Respublikoje skatinančius ir stabdančius veiksnius.7.4.3. Aprašyti visuomenės socialinės ir etninės kaitos Lietuvos Respublikoje priežastis.7.4.4. Apibrėžti gyventojų teises ir pareigas 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucijoje. 7.4.5. Nusakyti tautinių mažumų vietą valstybės gyvenime.

7.4.6. Paaiškinti migracijos poveikį Lietuvos gyventojų demografinei raidai.

7.5. Analizuoti demokratinio valdymo modelių kaitą. 7.5.1. Apibrėžti demokratijos kaip visuomenių tvarkymosi principo ir politinio režimo esmę.7.5.2. Apibūdinti pagrindinius demokratinio valdymo modelius.
7.6. Daryti išvadas apie šiuolaikinėse valstybėse egzistuojančių partinių ir rinkimų sistemų įtaką visuomenių politiniam gyvenimui. 7.6.1. Apibūdinti šiuolaikinėse valstybėse egzistuojančias partines ir rinkimų sistemas.7.6.2. Nustatyti šiuolaikinėse valstybėse egzistuojančių partinių ir rinkimų sistemų pranašumus ir trūkumus.
7.7. Nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos vaidmenį valstybės ir visuomenės gyvenime. 7.7.1. Paaiškinti pagrindines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias valstybės, jos institucijų, visuomenės ir piliečių gyvenimą.7.7.2. Aprašyti piliečių dalyvavimą renkant svarbiausias Lietuvos institucijas (seimą, prezidentą, vietos savivaldą). 7.7.3. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų veikimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime.7.7.4. Aptarti visuomenės ir valdžios santykius nepriklausmoje Lietuvoje.
7.8. Susieti pokyčius visuomenės gyvenime Lietuvoje su dalyvavimu kuriant vieningą Europą. 7.8.1. Aprašyti Lietuvos Respublikos integravimąsi į Europos ūkines ir politines struktūras.7.8.2. Pavyzdžiais iliustruoti pokyčius, kuriuos Lietuvos visuomenė patyrė ir patiria įstojus į ES ir NATO.7.8.3. Apibūdinti Lietuvos gyventojų padėtį Sovietų Sąjungoje ir Europos Sąjungoje.
7.9. Nagrinėti pokyčius Lietuvos kultūros ir švietimo sistemose po Nepriklausomybės atstatymo. 7.9.1. Apibūdinti pokyčius bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sistemose, įvykusius po Nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.7.9.2. Nurodyti Lietuvos valdžios prioritetus kultūros srityje. 7.9.3. Paaiškinti po Nepriklausomybės atstatymo 1990 metais susidariusias naujas sąlygas mokslininkams ir meno kūrėjams. 7.9.4. Apibūdinti svarbiausių valstybinių ir religinių švenčių reikšmę Nepriklausomos Lietuvos visuomenei.
7.10. Apibendrinti Lietuvos Respublikos meno ir mokslo pasiekimus po Nepriklausomybės atstatymo. 7.10.1. Pavyzdžiais iliustruoti svarbiausius Lietuvos Respublikos meno ir mokslo pasiekimus po Nepriklausomybės atstatymo.

II. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje

Mokinių pasiekimai

Nuostata: Vertinti orientavimosi istoriniame laike ir istorinėje erdvėje naudą aiškinantis praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Esminis gebėjimas: Orientuotis istoriniame laike ir erdvėje.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

8.1. Atskirti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius ir pagrįsti jų ribas. 8.1.1. Nurodyti pagrindinius nagrinėtus Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius, pvz. viduriniai amžiai, naujieji amžiai, naujausieji laikai, Renesansas, Apšvieta.8.1.2. Paaiškinti, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis, reiškinys yra laikomas istorijos laikotarpio skiriamąja riba (pvz.: Vakarų Romos imperijos subyrėjimas – viduramžių pradžia, o Amerikos atradimas, Martyno Liuterio tezių paskelbimas, ir pan. – viduramžių pabaiga).8.1.3. Atpažinti ir aprašyti vienus ar kitus svarbius praeities įvykius ar reiškinius kaip konkrečios epochos atspindžius (pvz. fabrikinės gamybos atsiradimą kaip pramoninės revoliucijos, Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir pan.).
8.2. Susieti svarbiausius įvykius ir reiškinius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijoje. 8.2.1. Pavyzdžiais iliustruoti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorinės raidos tarpusavio ryšius.8.2.2. Atpažinti vienalaikius Lietuvos ir pasaulio (Europos) istorinės raidos įvykius, reiškinius.8.2.3. Nustatyti vienos ar kitos epochos visuomenės palikimą vėlesnėje visuomenėje ir įvertinti jų poveikį tos visuomenės raidai.
8.3. Įvertinti istorijos žemėlapį kaip žinių apie praeitį šaltinį. 8.3.1. Nurodyti, kokią tiesioginę ir netiesioginę informaciją gali teikti istorijos žemėlapis.8.3.2. Apibrėžti visuomenės raidos pažinimui istorijos žemėlapio teikiamą naudą.
8.4. Nagrinėti, vertinti ir apibendrinti istorijos žemėlapio teikiamą informaciją. 8.4.1. Atpažinti nagrinėjamus objektus istorijos žemėlapyje.8.4.2. Skirtinguose istorijos žemėlapiuose nustatyti to paties vaizduojamo objekto pokyčius laike.8.4.3. Pagal istorijos žemėlapį paaiškinti įvykių priežastis ir pasekmes, aplinkos sąlygų poveikį visuomenės raidai.

III. Istorijos tyrimas ir interpretavimas

Mokinių pasiekimai

Nuostata: Vertinti istorijos šaltinių teikiamą naudą istorijos pažinimui. Esminis gebėjimas: Argumentuotai ir kritiškai vertinti istorijos šaltiniuose pateikiamą informaciją. Ugdant gabius moksleivius teiktinas išskirtinis dėmesys rašytinių šaltinių analizės principų diegimui. Pastarieji mokykloje neturėtų nutolti nuo tų principų, kurių pagrindu profesionalūs istorikai ieško, šifruoja, interpretuoja, publikuoja istorinius šaltinius. Darbas su šaltiniu mokinį „priartina“ prie istoriko amato. Jis susipažįsta su to darbo specifika. Nuo konkretaus mokinio intelektinių galių ir motyvacijos priklauso kiek daug ir kiek giliai mokytojas gali suteikti jam šaltinotyros pagrindų. Gabieji, dirbdami su istoriniais šaltiniais turėtų sugebėti formuluoti ir kelti probleminius, ne visiškai istoristinius klausimus (kas būtų buvę, jeigu… ?); analizuoti šaltinio turinio informaciją, atsižvelgdamas į epochos istorinį kontekstą; naudoti lyginamosios ir kritinės analizės metodus; atskirti publikuotame istoriniame dokumente tikrą faktą nuo legendos; sieti pasaulio istoriją su lokaliosios (vietos) istorijos problematika; atskirti skirtingus šaltinių žanrus; apibendrinti istorinius faktus ir naratyviai perduoti informaciją, esančią šaltinyje; surasti ryšius tarp faktų, priklausančių skirtingoms socialinio gyvenimo sritims.  Tam, kad būtų įmanoma „kurti“ mokinyje šias kompetencijas, pirmiausia reikalinga atlikti tam tikrą pradinį darbą, t. y. suformuoti mokinio sąmonėje pakankamą istorinės faktografijos pažinimą ir terminologinį išprusimą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

9.1. Įvertinti istorinio šaltinio tinkamumą atsakant į klausimus apie praeitį. 9.1.1. Paaiškinti, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį.9.1.2. Nurodyti, kokią tiesioginę ir netiesioginę informaciją gali teikti istorijos ar kitas informacijos šaltinis.9.1.3. Apibrėžti istorinio šaltinio teikiamą naudą visuomenės raidos rekonstrukcijai.
9.2. Nagrinėti, vertinti ir interpretuoti informaciją, gautą iš įvairių informacijos šaltinių (pirminių istorijos šaltinių, istorikų tekstų, medijų). 9.2.1. Paaiškinti, kaip istorijos šaltinio ir teksto teikiama informacija priklauso nuo autoriaus pažiūrų, įsitikinimų.9.2.2. Nurodyti faktorius, lemiančius skirtingas to paties praeities įvykio, reiškinio bei proceso interpretacijas.9.2.3. Atpažinti skirtingus to paties įvykio, reiškinio bei proceso aprašymus informacijos šaltinyje.9.2.4. Atpažinti šališkumą istorijos šaltiniuose ir tekstuose.

IV. Istorijos supratimo raiška

Mokinių pasiekimai

Nuostata: Siekti įvairiais būdais ir naudojantis įvairiomis priemonėmis perteikti savo supratimą apie praeitį. Esminis gebėjimas: Pateikti savo istorinio žinojimo rezultatus įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

10.1. Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrinti informaciją apie visuomenės raidą praeityje. 10.1.1. Aprašyti svarbiausius nagrinėjamų istorijos laikotarpių įvykius, reiškinius ir procesus.10.1.2. Pavyzdžiais iliustruoti svarbiausius nagrinėjamų istorijos laikotarpių reiškinius ir procesus.
10.2. Sukurti korektišką praeities raidos pasakojimą ar kitokios formos pristatymą. 10.2.1. Apibrėžti svarbiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas.10.2.2. Paaiškinti, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius.

5.4.2.2. Turinio apimtis

5.4.2.2.4. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje. Pramonės perversmo sukelti pokyčiai pasaulyje ir jų raiška Lietuvoje. Feodalinės visuomenės irimas Europoje ir naujų visuomenės sluoksnių – buržuazija, darbininkija -, atsiradimas. Industrializacijos Europoje teigiami ir neigiami padariniai. Luomų sąstingis: bajorija, dvasininkai, miestiečiai ir valstiečiai. Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaita XIX a. Religinė Lietuvos gyventojų struktūra. Moterų padėtis Europoje ir Lietuvoje. Šeima, moteris šeimoje ir visuomenėje. Rusijos valdžios politika Lietuvoje ir visuomenės atsakai: XIX a. sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje, tautinis žemaičių sąjūdis bei lietuvių tautinis atgimimas. Bažnyčios vaidmuo tarp pasaulietinės valdžios ir visuomenės. Katalikų bažnyčios atsinaujinimas ir vyskupo Motiejaus Valančiaus epocha. Tautiniai sąjūdžiai Europoje ir lietuvių moderniosios tautos formavimasis XIX a. idėjinių politinių srovių kontekste. Tautinės inteligentijos atsiradimas. Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos vaidmuo lietuvių tautiniam atgimimui ir kultūriniame gyvenime. Didžiųjų valstybių imperinė užsienio politika ir visuomenės kaita Europoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Autonomijos siekiai ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Vilnius svarba lietuvių visuomenei politiniu, kultūriniu ir demografiniu požūriu XX a. pradžioje. XIX amžiaus kultūros svarbiausieji bruožai. Romantizmo idėjų ir jo atstovų įtaka pavertų Europos tautų, tarp jų, lietuvių tautiniam atgimimui. Masinės kultūros formavimosi ištakos. Lietuvos XIX a. kultūros raida Europos kontekste. Žymiausi Europos ir Lietuvos kultūros veikėjai ir jų darbų reikšmė.

5.4.2.2.5. Visuomenė demokratijų ir diktatūrų varžybų, antrojo pasaulinio karo epochoje (1919 – 1945 m.). Pirmojo pasaulinio karo poveikis Europos ir Lietuvos raidai. Atskirų Europos valstybių ir Lietuvos demografinė padėtis pirmaisiais pokario metais. Demokratijos tendencijų klostymasis Europos valstybėse po Pirmojo pasaulinio karo. 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos skirtingos versijos ir šio krašto demografinė padėtis tarpukariu. Steigiamojo Seimo reformų Lietuvoje įtaka visuomenės raidai. Gyventojų teisių sulyginimas. Moters padėtis Europoje ir lietuvių visuomenėje. Diktatūrų augimas Europoje. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos visuomenės totalitarizmo sąlygomis. Komunizmo, fašizmo ir nacizmo ideologijų skirtumai ir panašumai. Piliečių ir valdžios santykiai Lietuvoje demokratiniu ir autoritariniu laikotarpiu. Visuomenės ir valdžios santykiai pasirinktoje Europos valstybėje ir Lietuvoje autoritarinio valdymo laikotarpiu. Tautinio herojaus ir „Vado kultas“ A. Smetonos valdomoje Lietuvoje. Tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje. Žydų padėtis tarpukario Europoje ir Lietuvoje. Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaita tarpukariu. Antrojo pasaulinio karo priežastys ir Molotovo – Ribentropo pakto įgyvendinimas. „Mes be Vilniaus nenurimsim!”: spalio 9 d. reikšmė Lietuvos visuomenėje tarpukariu ir žymiausios lietuvių visuomenės akcijos siekiant iš Lenkijos išvaduoti Vilniaus kraštą. Vilniaus krašto demografinė padėtis. „Vilnius – mūsų, o mes – rusų!”. Lietuvos nepriklausomybės praradimas. Liaudies vyriausybių ir Liaudies Seimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsiradimo prielaidos ir priimtų sprendimų poveikis tų šalių visuomenėms. Lietuvos gyvenimo sovietizavimas 1940-1941 metais. Įvairių socialinių grupių ir žydų padėtis pirmuoju sovietmečiu. Nacių administracinė, ekonominė, kolonizacinė politika Lietuvoje. Pasipriešinimas ir bendradarbiavimas su okupantais Europoje ir Lietuvoje. Lietuvių aktyvistų fronto veiklos ir 1941 m. birželio 23 d. antisovietinio sukilimo prieštaringas vertinimas. Holokaustas Lietuvoje: tragedijos prielaidos ir poveikis Lietuvos visuomenei, holokausto prieštaringi vertinimai. Antrojo pasaulinio karo padariniai. Europos ir Lietuvos gyventojų demografiniai ir karo nuostoliai. Potsdamo konferencijos nutarimai ir Mažosios Lietuvos klausimas. Lietuvos pirmosios XX amžiaus pusės kultūros raida Europos kontekste: laimėjimai ir nepanaudotos galimybės. Bandymai sukurti tautinę kultūrą Lietuvoje autoritarinio valdymo metais. Kultūros finansavimas ir Lietuvos valdžios prioritetai kultūros srityje, valdžios politika politikuojančių kultūrininkų atžvilgiu. Nepriklausomos Lietuvos kultūrinis palikimas lietuvių kultūrinėje atmintyje. Svarbiausių valstybinių ir religinių švenčių reikšmė Nepriklausomos Lietuvos visuomenei.

5.4.2.2.6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais. Pagrindiniai Šaltojo karo bruožai. Rytų ir Vakarų konflikto poveikis visuomenės raidai pasaulyje ir Lietuvoje. Visuomenės teisės ir pareigos pasirinktoje Europos demokratinėje valstybėje ir komunistinėje santvarkoje. Lietuva Vidurio ir Rytų Europos tautų kovoje su komunistiniu režimu. Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimas sovietų valdžiai. Partizaninio karo vertinimo problema. Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų padėtis sovietų okupuotoje Lietuvoje. Lietuvos ūkio ir visuomenės sovietizacija. Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaita sovietinės okupacijos metais. Moterų padėtis Europoje ir sovietų okupuotoje Lietuvoje. Urbanizacijos poveikis socialinei raidai ir Lietyvos miestų lietuvėjimas. Vilniaus ir Klaipėdos kraštų gyventojų demografinė padėtis pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šių kraštų apgyvendinimo problemos ir demografinė padėtis XX a. antroje pusėje. Bendradarbiavimas su režimu ir prisitaikymas prie jo. Sovietų Sąjungos irimas ir komunizmo sistemos Europoje žlugimas. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas: sąjūdžio ištakos, įtaka visuomenei ir vaidmuo šalies valstybingumą atkūrime. Pokyčiai Lietuvos visuomenėje lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu. Mokslo ir technikos revoliucijos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai. Lietuvos kultūra: kūrybos sąlygos ir reikšmingieji pasiekimai. Istorijos, lietuvių literatūros ir tautinės kultūros reikšmė lietuvių tautiniam atgimimui. Okupuotos Lietuvos visuomenė tarp svarbiausių okupacinės valdžios primestų  valstybinių ir tautinių bei religinių švenčių.   

5.4.2.2.7. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje. Naujos valstybių ir visuomenių egzistavimo sąlygos ir nauji iššūkiai po Šaltojo karo: santvarkų, ūkio modelių, tarpvalstybinių santykių kaita. Postkomunistinės visuomenės laisvėjimas. Lietuvos politinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę. Visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme. Lietuvos visuomenės kaita Nepriklausomybės metais: sovietizacijos padarinių likvidavimas, piliečių tautos formavimasis, visuomenės socialinės, tautinės struktūros kaita, emigracija ir imigracija. Migracijos poveikis Lietuvos gyventojų demografinei raidai. Gyventojų teisės ir pareigos 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucijoje. Tautinių mažumų vieta valstybės gyvenime. Lietuvos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras. Lietuvos gyventojų padėtis Sovietų Sąjungoje ir Europos Sąjungoje: teorija ir praktika. Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai. Piliečių dalyvavimas renkant svarbiausias Lietuvos institucijas (seimą, prezidentą, vietos savivaldą). Politinės partijos. Rinkimų sistemos, jų pranašumai ir trūkumai. Visuomenės ir valdžios santykiai nepriklausmoje Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Konstitucija apie valstybės funkcionavimą, institucijas (seimas, vyriausybė, prezidentas) ir visuomenę. Konstitucijos nuostatų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos kultūra ir švietimas – kaitos priežastys, sąlygos ir pokyčiai. Lietuvos valdžios prioritetai kultūros srityje. Svarbiausių valstybinių ir religinių švenčių reikšmė Nepriklausomos Lietuvos visuomenei.

5.4.2.3. Vertinimas

Skyrelyje pateikiami mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai. Jie padeda mokytojui stebėti, apibendrinti, fiksuoti individualius mokinių pasiekimus, ir pagal tai – diferencijuoti užduotis. Patenkinamojo, pagrindinio ir aukštesniojo lygių požymiai – ne kiekybiniai, o kokybiniai. Jais siekiama ne tik vertinti mokinių pasiekimus lygiais, vertinti balais. Taip pat siekiama, kad šie kriterijai padėtų mokytojams įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus ir planuoti, kaip juos ugdyti siekiant geresnių mokymo (-si) rezultatų.

 

5.4.2.3.1. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai.

 

Lygiai

Pasiekimų sritys

Patenkinamas

Pagrindinis

Aukštesnysis

1. Žinios ir supratimas

Remdamiesi žiniomis, apibūdina tik pačius pagrindinius nagrinėtus Lietuvos, Europos ir pasaulio praeities įvykius, reiškinius ir procesus.

Remdamiesi žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus.

Remdamiesi žiniomis tiksliai ir nuosekliai apibūdina nagrinėtus Lietuvos, Europos ir pasaulio praeities įvykius, reiškinius ir procesus.

2. Taikymas

Palygina istorijos laikotarpius tik pagal kelis akivaizdžius kriterijus. Žemėlapyje lokalizuoja tik pagrindinius įvykius ir reiškinius, nenuosekliai aiškina jų vystymąsi.

Nekritiškai vertina istorijos šaltinius ir jų teikiamą informaciją.

Vadovaudamiesi pasirinktais kriterijais, lygina svarbiausius istorijos laikotarpius.

Žemėlapyje lokalizuoja įvykius, reiškinius, aiškina jų vystymąsi.

Kritiškai vertina istorijos šaltinius, jų teikiamą informaciją, apibendrina ir daro išvadas.

Vadovaudamiesi pasirinktais kriterijais, palygina svarbiausius istorijos laikotarpius.

Žemėlapyje lokalizuoja įvykius ir reiškinius, aiškina jų vystymąsi, nurodo vienokius ar kitokius rezultatus lėmusius veiksnius.

Kritiškai vertina istorijos šaltinius, jų teikiamą informaciją, savarankiškai apibendrina ir daro išvadas.

3. Problemų sprendimas

Išskiria keletą visuomenės kaitos bruožų ir pateikia jų vertinimus.

Paaiškina pačias svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais.

Nepilnai nustato įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes to meto visuomenei.

Pagal pasirinktus kriterijus aiškina istorinės visuomenės kaitos bruožus, jų sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais.

Paaiškina svarbiausias problemas tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais.

Nustato tik pagrindines įvykių ir reiškinių priežastis bei pasekmes to meto visuomenei.

Pagal savo suformuluotus kriterijus išskiria ir vertina istorines visuomenės kaitos priežastis. Pateikia nagrinėjamų istorijos laikotarpių savitumo pavyzdžių.

Paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais, pagrindžia jų pamokų aktualumą dabarčiai.

Nustato įvykių ir reiškinių priežastis, įvertina jų poveikį to meto visuomenei ir tolesnei istorinei kaitai.

4. Komunikavimas

Ne visada suprantamai išreiškia savo istorijos supratimą, vartoja tik svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas.

Pakankamai aiškiai išreiškia savo istorijos supratimą, tiksliai vartoja svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas.

Tiksliai ir aiškiai išreiškia savo istorijos supratimą, tinkamai vartoja visas istorijos sąvokas, kurių mokėsi.

5. Mokėjimas mokytis

Mokytojo padedami, kelia mokymosi uždavinius, pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Vertina savo mokymąsi.

Savarankiškai pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Planuoja ir vertina savo mokymąsi.

Savarankiškai kelia mokymosi uždavinius, pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį.

Planuoja ir vertina savo mokymąsi. Nurodytu būdu stebi savo mokymosi procesą.