9-10 klasės


Mokinių pasiekimai Ugdymo gairės
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Istorinės raidos supratimas
Suvokti, kad istorijos pažinimas yra svarbus norint suprasti dabartį ir  numatyti visuomenės kaitos perspektyvas.Vengti stereotipų  vertinant Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę praeitį.Siekti saugoti ir puoselėti savo tautos, valstybės tradicijas irkultūros paveldą. Vertinti kitų tautų, religijų ir kultūrų palikimą ir prisidėti prie jo išsaugojimo. Puoselėti savo ir visuomenės gyvenime praeityje susiformavusias, o šiandienos gyvenime tokias svarbias vertybes, kaip demokratija, humaniškumas, tolerancija ir kt. 1.1. Nustatyti istorijos ryšius su dabartimi. 1.1.1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių  istorijos ryšius su dabartimi. Mokiniai, remdamiesi turimomis istorijos žiniomis ir įvairiais istorijos šaltiniais, mokosi paaiškinti, kodėl šiandienio pasaulio ir dabarties problemų ištakos glūdi praeities įvykiuose ir reiškiniuose.
1.2. Įvertinti istorinių asmenybių vaidmenį XVII a. antrosios pusės – XXI a.  pradžios pasaulio ir Lietuvos istorijoje. 1.2.1. Apibūdinti žymiausiųXVII a. antrosios pusės – XXI a.  pradžios pasaulio ir Lietuvos istorijos asmenybių veiklą. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi XVII a. antrojoje pusėje – XX a. gyvenusių istorinių asmenybių poveikį to meto istoriniams įvykiams ir reiškiniams.
1.3. Kaip pavyzdį pateikiant Anglijos ir Prancūzijos valstybes, palyginti parlamentarizmo ir absoliutizmo raidą. 1.3.1. Pateikti  parlamentarizmo  ir absoliutizmo raidos Vakarų Europoje pavyzdžių.1.3.2. Apibūdinti Anglijos revoliucijos poveikį parlamentarizmo formavimuisi.1.3.3. Paaiškinti parlamentarizmo viduramžiais ir naujaisiais amžiais skirtumus.1.3.4. Nurodyti Anglijos revoliucijos įvykių poveikį švietėjų idėjų genezei Europoje.1.3.5. Aptarti 1707 m. anglų-škotų unijos aplinkybes ir palyginti ją su 1569 m. Lenkijos-Lietuvos unija. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai, kaip pavyzdį pasirinkę Europos valstybes (pvz., Angliją ir Prancūziją), nagrinėja parlamentarizmo ir absoliutizmo formavimosi priežastis ir požymius. Dirbdami grupėse, vadovaudamiesi mokytojo pateiktais kriterijais, lygina parlamentarizmą ir absoliutizmą.Mokiniai diskutuoja apie Anglijos revoliucijos įtaką parlamentarizmo ir modernios visuomenės formavimuisi.
1.4. Analizuoti Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus, santykius su kaimyninėmis valstybėmis. 1.4.1. Nurodyti svarbiausius Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus.1.4.2. Palyginti monarcho valdžios galias ATR ir Vakarų Europos šalyse.1.4.3. Nustatyti LDK bajorijos vaidmenį bendruose ATR seimuose.1.4.4. Apibūdinti Jogailaičių, Vazų, Vetinų dinastijų valdymo ATR bruožus.1.4.5. Išanalizuoti Ž.Ruso veikalo „Pastabos apie Lenkijos valdymą“ ypatumus, atskleidžiančius vakarų požiūrį į ATR silpnėjimo prielaidas. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos valdymą (pvz., karaliaus valdžią, bajorų demokratiją ir kt.), santykius su kaimyninėmis valstybėmis (pvz., santykius su Švedija, Maskvos valstybe ir kt.). Aiškinasi, kokie pokyčiai įvyko Abiejų Tautų Respublikos ūkiniame (pvz., Valakų reforma) ir kultūriniame (pvz., barokas) gyvenime.
1.5. Išskirti Abiejų Tautų Respublikos kultūrinio gyvenimo bruožus. 1.5.1. Pateikti Abiejų Tautų Respublikos santykių su kaimyninėmis valstybėmis pavyzdžių.1.5.2. Pateikti pavyzdžių iš Abiejų Tautų Respublikos kultūrinio gyvenimo.1.5.3. Apibūdinti fiziokratų idėjų sklaidą Lietuvoje.1.5.4. Analizuoti šviečiamojo laikotarpio Lietuvos grožinius, istorinius ir religinius tekstus. K. Donelaitis. K. Lukauskas. M. Karpavičius.
1.6. Analizuoti Abiejų Tautų Respublikos ūkio bruožus. 1.6.1. Pateikti keletą pavyzdžių, iliustruojančių Abiejų Tautų Respublikos ūkį.1.6.2. Nagrinėti kapitalizmo pirmųjų apraiškų Lietuvoje tematiką (Pavlovo respublika, Tyzenhauzo reformos ir kt.).1.6.3. Analizuoti baudžiavos irimo prielaidas ir tendencijas LDK XVIII a.  
1.7. Rasti Švietimo epochos idėjų atspindžių JAV nepriklausomybės kare ir Prancūzijos revoliucijos idėjose.   1.7.1. Apibūdinti svarbiausias Švietimo epochos idėjas.1.7.2. Nurodyti JAV nepriklausomybės karo ir  Prancūzijos revoliucijos poveikį modernių valstybių kūrimuisi.1.7.3. Mokėti atskirti XVI a. humanistų ir XVIII a. švietėjų idėjas, remiantis minėtų epochų amžininkų tekstais. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja žymiausių švietėjų iškeltas idėjas ir poveikį to meto visuomenei. Aiškinasi JAV nepriklausomybės karo ir Prancūzijosrevoliucijos priežastis, svarbiausius jų eigos momentus. Ieško žmogaus teisių plėtros ir pilietinės visuomenės formavimosi prielaidų JAV nepriklausomybės deklaracijoje, Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje.
1.8. Nustatyti Švietimo epochos idėjų sklaidos ir poveikio Lietuvos visuomenei ryšį. 1.8.1. Pateikti  Švietimo epochos idėjų sklaidos ir poveikio Lietuvos visuomenei pavyzdžių.1.8.2. Atlikti 1791 m. gegužės 3 d. ATR konstitucijos, 1794 m. Poloneco universalo tekstologinę analizę, siekiant išsiaiškinti apšvietos ideologijos įtaką vietos sąlygomis. Dirbdami grupėse, nagrinėja Švietimo epochos idėjų sklaidą ir poveikį Lietuvos visuomenei (pvz., Edukacinės komisijos įsteigimo tikslus ir jos veiklą, 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir kt.). Lygina pirmąsias rašytines konstitucijas (1787 m. JAV konstituciją, 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstituciją  ir 1791 m. Prancūzijos konstituciją). Lygina  Švietimo epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Europos visuomenei.
1.9. Susieti Abiejų Tautų Respublikoje vykdytų reformų nesėkmes su  kaimyninių šalių įtaka. 1.9.1. Pateikti pavyzdžių, kaip buvo bandoma reformuoti Abiejų Tautų Respubliką.1.9.2. Atlikti lyginamąją S. Poniatovskio ir Keturmečio seimo reformų analizę.1.9.3. Nustatyti vidines ir išorines ATR silpnėjimo ir žlugimo priežastis ir klasifikuoti jas pagal svarbą. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai įvardija priežastis, kurios lėmė reformų nesėkmę Abiejų Tautų Respublikoje (pvz., užsienio valstybių įtaka, silpna karaliaus valdžia ir kt.).
1.10. Nustatyti Abiejų Tautų Respublikos padalijimų priežastis. 1.10.1. Pateikti Abiejų Tautų Respublikos kaimyninių valstybių kišimosi į Abiejų Tautų Respubliką faktų.
1.11. Atskleisti Napoleono epochos poveikį Europos socialinei ir politinei raidai. 1.11.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių  Napoleono karų pobūdį ir jų sukeltus pokyčius Europoje.1.11.2. Aptarti Napoleono kodekso reikšmė Prancūzijai ir jos okupuotų valstybių visuomenėms.1.11.3. Paaiškinti, kodėl skyrėsi valstiečių padėties carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje ir Varšuvos kunigaikštystėje. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi Napoleono iškilimo aplinkybes, pagrindinius vidaus ir užsienio politikos bruožus. Daro išvadas apie  Napoleono epochos poveikį Europos plotinei ir socialinei raidai. Naudodamiesi žemėlapiais ir istorijos šaltiniais, nustato, kokios permainos vyko Europoje po Vienos kongreso.
1.12. Įvertinti Rusijos imperijos vykdytos politikos pasekmes  Lietuvai. 1.12.1. Apibūdinti Rusijos imperijos politiką Lietuvoje.1.12.2. Pateikti pavyzdžių apie skirtingų Lietuvos visuomenės sluoksnių padėtį Rusijos imperijos okupacijos metais.1.12.3. Apibūdinti tautinės kultūros Lietuvoje slopinimą ir naikinimą.1.12.4. Paaiškina Vilniaus universiteto – Lietuvos mokslo ir kultūros centro vaidmenį lietuvių -lenkų visuomenėje uždarymo aplinkybes (1832 m.) ir poveikį okupuotos Lietuvos visuomenei. Mokiniai nagrinėja Rusijos imperijos  valdymo ypatumus Lietuvoje, svarbiausius rusifikacijos būdus. Diskutuoja apie rusifikacijos padarinius lietuvių tautai.
1.13. Nustatyti pramonės perversmo priežastis. 1.13.1. Nurodyti svarbiausias priežastis, lėmusius pramonės perversmą. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi, kodėl pramonės perversmas pirmiausia prasidėjo Didžiojoje Britanijoje.Nagrinėja svarbiausių  technikos išradimų poveikį pramonės perversmo plėtrai.Mokiniai aiškinasi kapitalistinio ūkio raidos bruožus (pvz., išradimų, naujų technologijų ir energijos šaltinių pritaikymą žemės ūkyje ir pramonėje, masinės gamybos atsiradimą, kapitalo investicijų ir pramonės augimą, gamybos koncentraciją ir monopolizaciją, vidaus ir tarptautinės rinkos plėtrą ir kt.). Nagrinėja industrializacijos nevienalaikiškumo priežastis įvairiuose pasaulio regionuose.Mokiniai aiškinasi kapitalizmo plėtros Lietuvoje priežastis. Lygina kapitalizmo raidą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse.
1.14. Nustatyti būdingiausius kapitalizmo raidos bruožus pasaulyje ir Lietuvoje. 1.14.1. Apibūdinti  kapitalizmo formavimąsi pasaulyje ir Lietuvoje.1.14.2.  Nurodyti naujos visuomenės pagrindines grupes ir jų vietą valstybės gyvenime.1.14.3. Paaiškinti baudžiavos panaikinimo svarbą Rusijos gyventojams.
1.15. Paaiškinti, kodėl pramonės perversmas keitė visuomenės struktūrą iržmonių gyvenamąją aplinką. 1.15.1. Pateikti  pavyzdžių apie pramonės perversmo poveikį visuomenei, ūkiui ir gamtinei aplinkai.1.15.2. Apibūdinti  carinės Rusijos okupuotos Lietuvos gyventojų migracijos priežastis, mastą ir poveikį visuomenei. Remdamiesi statistikos duomenimis, schemomis ir kitais istorijos šaltiniais, nagrinėja pramonės perversmo poveikį visuomenės struktūrai, šeimai, moterų padėčiai. Mokiniai mokomi susieti  baudžiavos panaikinimą ir visuomenės struktūros pokyčius Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje.Mokiniai aiškinasi Lietuvos gyventojų emigracijos priežastis, kryptis. Dirbdami grupėse, mokosi nustatyti Lietuvos gyventojų migracijos teigiamus ir neigiamus padarinius.Mokiniai nusako urbanizacijos ir kraštovaizdžio kaitos ryšį XIX a.
1.16. Nustatyti XIX a. revoliucijų ir tautinių sąjūdžių atsiradimo priežastis ir jų įtaką tautinių valstybių  kūrimuisi. 1.16.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių tautinių valstybių kūrimąsi. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja XIX a. vykusių revoliucijų ir tautinių sąjūdžių atsiradimo priežastis, jų įtaką tautinių valstybių ir modernios visuomenės kūrimuisi.
1.17. Nurodyti pagrindiniųpolitinių,  socialinių ideologijų skirtumus ir panašumus. 1.17.1. Nurodyti pagrindinių politinių, socialinių ideologijų bruožus.1.17.2. Nurodyti socialinių reformų įgyvendinimo politiką pasirinktoje Europos valstybėje XIX a. antroje pusėje. Vadovaudamiesi mokytojo pateiktais kriterijais, lygina pagrindines politines, socialines ideologijas (konservatizmą, liberalizmą, socializmą).
1.18. Atskleisti lietuvių tautinio atgimimo siekius ir jų reikšmę moderniosios lietuvių tautos formavimuisi. 1.18.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip kito tautinė ir valstybinė lietuvių savimonė XIX a. – XX amžiaus pradžioje.1.18.2.  Nurodyti žymiausius žemaičių tautinio sąjūdžio atstovus ir jų svarbiausius darbus.1.18.3. Paaiškinti slaptųjų lietuviškų mokyklų, nelegalios lietuviškos spaudos atsiradimo aplinkybes ir reikšmę lietuvių tautiniam atgimimui.1.18.4. Apibūdinti Mažosios Lietuvos ir JAV svarbą leidžiant lietuviškus leidinius.1.18.5. Nurodoa žymiausių knygnešių ir jų organizacijų vaidmenį lietuvių tautiniame atgimime.1.18.6. Aptarti Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos indelį į lietuvių tautinį atgimimą ir lietuvių kultūrą. Mokiniai aiškinasi lietuvių tautinio atgimimo priežastis ir siekius. Nagrinėja Mažosios Lietuvos  visuomenės ir kultūros veikėjų indėlį į lietuvių tautinį atgimimą.
1.19. Paaiškinti, kokią įtaką Europos imperializmas ir kolonijinė ekspansija turėjo pasaulio raidai. 1.19.1. PateiktiEuropos kolonijinės  ekspansijos pasaulyje pavyzdžių.1.19.2. Apibūdinti imperializmo padarinius imperialistinių valstybių ir kolonizuotų valdų gyventojams. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi imperializmo ištakas.Remdamiesi istorikų darbų ir istorijos šaltinių ištraukomis, žemėlapiais, nagrinėja Europos ir JAV kolonijinę ekspansiją pasaulyje, nurodo teigiamus ir neigiamus imperializmo padarinius.
1.20. Paaiškinti, kodėl keitėsi JAV ir kurios nors pasirinktos Europos valstybės politinė sistema XIX a. – XX a. pradžioje. 1.20.1. Pateikti  JAV ir kurios nors pasirinktos Europos valstybės politinės sistemos kaitos bruožus  XIX a. – XX a. pradžioje pavyzdžių. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja JAV, kurios nors pasirinktos Vakarų Europos valstybės ir vienos Vidurio ar Rytų Europos valstybės politinės sistemos kaitos bruožus XIX a. – XX a. pradžioje.
1.21. Atskleisti veiksnius, keitusius  žmogaus pasaulėžiūrą ir kultūrą  XIX a. – XX a. pradžioje. 1.21.1. Pateikti žmogaus pasaulėžiūros pokyčių XIX a.  – XX a. pradžioje pavyzdžių. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja, kokių pokyčių įvyko XIX a. žmogaus pasaulėžiūroje. Mokiniai ieško informacijos apie mokslo ir technikoje pokyčius XIX a. – XX a. pradžioje.Pasirinktinai, vadovaudamiesi mokytojo pateiktais kriterijais, lygina svarbiausias XIX a. – XX a. pradžios meno kryptis. Aiškinasi, kodėl XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pradėjo formuotis masinė kultūra. Mokiniai nusako veiksnius, dariusios įtaką mokslo ir kultūros raidos savitumams Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo ypatumus Europoje ir Lietuvoje XIX –XX a. pradžioje.
1.22. Paaiškinti masinės kultūros atsiradimo priežastis. 1.22.1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių kultūros permainas XIX a. pab. – XX a. pradžioje.
1.23. Palyginti pokyčius kasdieniame žmonių gyvenime Europoje ir Lietuvoje. 1.23.1. Apibūdinti kasdienį žmonių gyvenimą Europoje ir Lietuvoje.
1.24. Nustatyti Pirmojo pasaulinio karo kilimo priežastis ir būdingiausius jo bruožus. 1.24.1–1.25.1. Nurodyti  Pirmojo pasaulinio karo priežastis, svarbiausius jo eigos momentus ir padarinius. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir žemėlapiais, mokiniai nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo priežastis ir svarbiausius jo eigos momentus.Nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo poveikį visuomenei, ūkiui ir kultūrai. Remdamiesi žemėlapiais, nustato teritorinius pokyčius Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Mokiniai nagrinėja svarbiausius įvykius (pvz., 1917 m. lemtingus pokyčius Rusijoje, JAV įstojimą į karą, V. Vilsono 14 punktų taikos programą, Paryžiaus taikos konferenciją), lėmusius Pirmojo pasaulinio karo baigtį.
1.25. Paaiškinti Pirmojo pasaulinio karo padarinių ir pokyčių pokario  Europoje ir Lietuvoje ryšį.
 
1.26. Nustatyti išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis. 1.26.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių  Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes.1.26.2. Apibūdinti pilietinės visuomenės atsiradimą Baltijos valstybėse ginant savo valstybių nepriklausomybes. Mokiniai nagrinėja Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes (pvz., teritorines problemas, kovas dėl nepriklausomybės ir kt.).
1.27. Paaiškinti, kodėl tarpukario laikotarpiu daugelis Europos valstybių pasuko nuo demokratijos totalitarizmo link. 1.27.1. Pateikti demokratijų žlugimo tarpukario laikotarpiu pavyzdžių.1.27.2. Paaiškinti didžiosios ekonominės krizės poveikį JAV, pasirinktos Europos valstybės ir Lietuvos visuomenėms. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja gyvenimą Europoje tarpukario laikotarpiu (pvz., Didžiąją  ekonominę krizę, demokratijos sklaidos problemas, komunistinių idėjų plėtrą, pasaulėžiūros pokyčius ir kt.).
1.28. Įvertinti Tautų sąjungos veiklą siekiant išsaugoti taiką. 1.28.1. Pateikti Tautų sąjungos veiklos pavyzdžių. Mokiniai nagrinėja Tautų Sąjungos veiklą, nesėkmių priežastis mėginant išsaugoti taiką pasaulyje.
1.29. Palyginti  žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėje. 1.29.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių  žmogaus padėtį demokratinėje ir  totalitarinėje  visuomenėje.1.29.2. Apibūdinti gyventojų padėtį Sovietų Rusijoje, fašistinėje Italijoje ir nacistinėje Vokietijoje.1.29.3. Paaiškinti antisemitizmo apraiškas pasirinktoje Europos valstybėje ir Lietuvoje: priežastis, mastą, antisemitizmo pagrindinius vykdytojus, valdžios ir visuomenės požiūrį į antisemitizmą. Nagrinėja tarpukario laikotarpio demokratinės Vakarų Europos (pvz., Prancūzijos ar Anglijos) ir pasirinktos Vidurio ar Rytų Europos (pvz., Čekoslovakijos) valstybės valdymą. Diskutuoja apie demokratijų žlugimo priežastis, lygina įvairių socialinių grupių, tautinių mažumų padėtį demokratinėse ir totalitarinėse visuomenėse.Nagrinėja pagrindinius fašizmo, nacionalsocializmo ir komunizmo bruožus.
1.30. Nustatyti visuomeninių pokyčių įtaką tarpukario laikotarpio kultūrai. 1.30.1. Pateikti tarpukario laikotarpio kultūros pasikeitimų pavyzdžių. Mokiniai, remdamiesi pavyzdžiais iš rašytojų, mokslininkų, menininkų gyvenimo, nagrinėja tarpukario laikotarpio kultūros bruožus.
1.31. Paaiškinti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių priežastis Europoje ir Lietuvoje tarpukario laikotarpiu. 1.31.1. Apibūdinti  kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarpukario laikotarpiu.1.31.2. Paaiškinti Lietuvos socialinės struktūros kaitą per dvidešimt nepriklausomybės metų.1.32.3. Apibūdinti Lietuvos gyventojų migraciją, jos padarinius ir Lietuvos valdžios politiką migracijos atžvilgiu. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nusako svarbiausius kasdieniožmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų.
1.32. Lyginti parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje. 1.32.1. Pateikti  parlamentarizmo raidos Lietuvoje pavyzdžių.1.32.2. Apibūdinti valstybinių Lietuvos simbolių sugrąžinimą ir naujų sukūrimą.1.32.3. Apibūdinti autoritarinio valdymo įsigalėjimo priežastis.1.32.4. Paaiškinti, kodėl 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvykęs valstybės perversmas lietuviių visuomenėje vertintas prieštaringai.1.32.5. Aptarti piliečių teises ir pareigas 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. Lietuvos konstitucijose.1.32.6. Apibūdinti tautinių mažumų teises Lietuvos konstitucijose.1.32.7. Nurodyti žydų – gausiausios lietuvių tautinės mažumos –  padėtį demokratiniu ir autoritariniu laikotarpiu. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, lygina parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje, aiškinasi 1926 m. valstybės perversmo priežastis ir poveikį to meto visuomenei.
1.33. Įvertinti Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus. 1.33.1. Nusakyti Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario laikotarpiu.1.33.2. Nurodyti Nagrinėja kultūros politikos nuostatas Lietuvos konstitucijose (1922 m., 1928 m. ir 1938 m.).1.33.3. Paaiškinti, kodėl autoritariniu laikotarpiu Lietuvoje atsirado tautinio herojaus kultas.1.33.4. Apibūdinti neraštingumo problemos sprendimą nepriklausomybės laikotarpiu, pradžios mokslo plėtrą, vidurinio ir aukštesnįjį mokslą, specialiąsias mokyklas, aukštąjį mokslą.1.33.5. Aptarti knygų ir žurnalų leidybos poveikį Lietuvos visuomenei.1.33.6. Nurodyti žymiausius pasiekimus lietuvių literatūroje, teatro, muzikos, architektūros, dailės srityje.1.33.7. Nurodyti Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje Lietuvos Respublikos laikais (1918-1940 m.) žymiausias akcijas (sportininkai, menininkai, Dariaus ir Girėno „skrydis per Atlantą“, Felikso Vaitkaus skrydis ir kt.) ir jų svarbą lietuvių visuomenei.1.33.8. Apibūdinti Lietuvos Respublikos kultūros veikėjus, jų veiklos reikšmę ir įamžinimą. Mokiniai nagrinėja Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario laikotarpiu. Aiškinasi šių laimėjimų priežastis ir bando juos įvertinti bendrame Europos kontekste.
1.34. Nustatyti Antrojo  pasaulinio karo kilimo priežastis ir būdingiausius jo bruožus. 1.34.1. Nurodyti  Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pagrindinius jo lūžio momentus. Remdamiesi žemėlapiais, istorikų darbų ištraukomis, dokumentų ištraukomis ir kt. istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja  Antrojo pasaulinio karo kilimo priežastis, jo lūžio momentus ir padarinius.Dirbdami su žemėlapiais, mokiniai nagrinėja esminius teritorinius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo Europoje. Remdamiesi pavyzdžiais, aiškinasi, kokie nusikaltimai žmogiškumui (pvz., komunistų ir nacistų įvykdyti nusikaltimai, holokaustas) buvo įvykdyti pasaulyje.
1.35. Įvertinti per Antrąjį pasaulinį karą pasaulyje įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui. 1.35.1. Pateikti pavyzdžių apie Europos valstybių ir tautų likimus Antrojo pasaulinio karo metais.1.35.2. Apibūdinti per Antrąjį pasaulinį  karą pasaulyje įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui ir  holokaustą.1.35.2. Aptarti gyventojų padėtį sovietų ir nacių okupuotose valstybėse.
1.36. Atskleisti Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastis ir parodyti pagrindinius  sovietizacijos bruožus. 1.36.1. Apibūdinti  prievartinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos.1.36.2. Nurodyti Vilniaus krašto atgavimo svarbą to meto Lietuvos visuomenei. Remdamiesi turimomis žiniomis,  dokumentų ištraukomis, žemėlapiais ir kitais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja Lietuvos nepriklausomybės netekimo priežastis, įvertina Lietuvos ir kaimyninių valstybių valdžios veiksmus kilus agresijai, nagrinėja pagrindinius sovietizacijos bruožus.
1.37. Palyginti sovietų ir nacių okupacijas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. 1.37.1. Nurodyti pagrindinius Lietuvos aneksijos, sovietų ir nacių okupacijų  bruožus, pateikti pavyzdžių, iliustruojančių antinacinę, antisovietinę rezistenciją ir kolaboravimą. Mokiniai, naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, nagrinėja sovietų ir nacių okupacijų ypatumus Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, aiškinasi lietuvių tautos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ypatumus, kolaboravimą, mokosi vertinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą. Mokiniai aplanko su holokaustu susijusias atminimo vietas savo gimtinėje (pvz., kaime, miestelyje ar rajone).
1.38. Įvertinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus,   holokaustą. 1.38.1. Apibūdinti  Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą.1.38.2. Paaiškinti holokausto priežastis, mastą ir ypatumus Europoje ir Lietuvoje.1.38.3. Nurodyti Europos ir Lietuvos demografinius nuostolius Antrojo pasaulinio karo metais.
1.39. Atskleisti Šaltojo karo priežastis ir poveikį žmonių gyvenimui. 1.39.1. Pateikti pavyzdžių,  rodančių Rytų ir Vakarų priešpriešą Šaltojo karo metais.1.39.2. Nurodyti svarbiausius  Šaltojo karo padarinius.1.39.3. Apibūdinti Europos gyventojų pabėgėlių padėtį Vokietijos okupacinėse zonose. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, aiškinasi  šaltojo karo kilimo priežastis, nagrinėja jo raiškos formas (pvz., lokaliniai konfliktai, krizės, ginklavimosi varžybos, ideologijų kova ir kt.) ir Jungtinių Tautų Organizacijos veiklą.
1.40. Įvertinti Jungtinių Tautų Organizacijos  veiklą saugant taiką pasaulyje. 1.40.1. Pateikti Jungtinių Tautų Organizacijos  veiklos  pavyzdžių saugant taiką pasaulyje.1.40.2. Paaiškinti, kuo  Jungtinių Tautų Organizacijos veikla buvo panaši ar skyrėsi nuo jos pirmtakės Tautų Sąjungos.1.40.3. Nurodyti svarbiausias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas ir aiškinasi jų įgyvendinimą pasirinktoje Europos valstybėje.
1.41. Pasirinktinai palyginti demokratinių ir totalitarinių valstybių politinę raidą Šaltojo karo metais. 1.41.1. Pateikti pavyzdžių apie pagrindinius pasirinktos demokratinės ir totalitarinės valstybės politinės raidos bruožus Šaltojo karo metais. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja pasirinktos demokratinės Vakarų Europos valstybės ir Vidurio ar Rytų Europos komunistiniam blokui priklausančios valstybės politinę raidą Šaltojo karo metais.
1.42. Palyginti žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse XX a. antrojoje pusėje. 1.42.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kokia buvo žmogaus padėtis demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse XX a. antrojoje pusėje. Mokiniai nagrinėja visuomenės raidos problemas demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse XX a. antrojoje pusėje. Mokiniai diskutuoja apie  žmogaus padėtį (pvz., žmogaus teises, ekonominę gerovę ir kt.) demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse.
  1.43. Nustatyti  pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos Lietuvoje panašumus. 1.43.1. Pateikti Lietuvos sovietizacijos antrosios sovietų okupacijos metais pavyzdžių. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja antrąją sovietų okupaciją (pvz., susidorojimą su vietos gyventojais, masinius trėmimus, kolūkių steigimą, kultūros ir švietimo sovietizavimą ir kt.), jos ypatumus.Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, lygina pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas Lietuvoje, nagrinėja lietuvių rezistencijos bruožus, prisitaikymo ir kolaboravimo priežastis bei pasekmes. Diskutuoja, kaip  disidentinė veikla prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
1.44. Įvertinti rezistencijos reikšmę lietuvių tautos išlikimui. 1.44.1. Nurodyti pagrindinius lietuvių rezistencijos bruožus.
1.45. Paaiškinti prisitaikymo ir kolaboravimo padarinius Lietuvai  antrosios sovietų okupacijos metais. 1.45.1. Pateikti prisitaikymo ir kolaboravimo Lietuvoje antrosios sovietų okupacijos metais pavyzdžių.
1.46. Paaiškinti antrosios sovietų okupacijos poveikį visuomenei, ūkiui ir kultūrai. 1.46.1. Apibūdinti svarbiausias permainas Lietuvos visuomenėje, ūkyje ir kultūroje antrosios sovietų okupacijos metais.1.46.2. Nurodyti sovietinės Lietuvos visuomenės raidos svarbiausius bruožus, šalies demografinę struktūros pokyčius .1.46.3. Nurodyti tautinių mažumų padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje.1.46.4. Apibūdinti okupuotos Lietuvos pradžios mokslo plėtrą, vidurinio ir aukštesnįjį mokslą, specialiąsias mokyklas, aukštąjį mokslą. Remdamiesi dokumentų ištraukomis ir  statistikos lentelėmis, atskleidžia sovietinės Lietuvos praradimus ir pasiekimus.Mokiniai, nagrinėdami istorikų darbų, dokumentų ištraukas, statistikos lenteles, žemėlapius, aiškinasi Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis, mastą, įsitvirtinimo svetur sunkumus. Nagrinėja lietuvių išeivijos veiklos ypatumus siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
1.47. Paaiškinti  Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos pasekmes Lietuvai. 1.47.1. Nurodyti   priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.
1.48. Įvertinti lietuvių išeivijos veiklą  siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. 1.48.1. Pateikti lietuvių išeivijos veiklos siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, pavyzdžių.
1.49. Išskirti pagrindinius dekolonizacijos bruožus, Afrikos ir Azijos gyventojų problemas. 1.49.1. Pateikti  kolonijinės sistemos suirimo XX a. antrojoje pusėje pavyzdžių.1.49.2. Nurodyti svarbiausias   Afrikos ir Azijos gyventojų problemas XX a. antrojoje pusėje. Remdamiesi istorikų darbų, dokumentų ištraukomis, statistikos lentelėmis, žemėlapiais, mokiniai nagrinėja kolonijinės sistemos suirimo priežastis, nustato svarbiausius dekolonizacijos momentus XX a. antrojoje pusėje, pokolonijinių Afrikos ir Azijos gyventojų problemas (pvz., pilietinius karus, demokratinių vertybių stoką, badą, taikių gyventojų žudynes).
1.50. Paaiškinti mokslo ir technikos išradimų poveikį ūkiui ir poindustrinės visuomenės formavimuisi. 1.50.1. Pateikti  mokslo ir technikos išradimų poveikio ūkiui, poindustrinės visuomenės formavimuisi pavyzdžių. Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, vaizdine medžiaga, aiškinasi mokslinių atradimų ir technikos išradimų poveikį ūkiui ir poindustrinės visuomenės formavimuisi.
1.51. Įvertinti pasipriešinimo komunistiniam režimui poveikį griaunant komunizmo sistemą. 1.51.1. Nurodyti ryškiausius pasipriešinimo komunistiniam režimui įvykius.1.42.2. Paaiškinti komunistinio valdymo poveikį okupuotų valstybių gyventojams. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja ryškiausius pasipriešinimo komunistiniam režimui įvykius (pvz., antisovietinius sukilimus Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje), SSRS ir komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir šių įvykių padarinius žmonijai.
1.52. Atskleisti SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir įvertinti šių įvykių padarinius žmonijai. 1.52.1. Pateikti SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo ir šių įvykių padarinių žmonijai pavyzdžių.1.52.2. Paaiškinti M. Gorbačiovo reformų poveikį Vidurio Rytų Europos ir okupuotos Lietuvos visuomenėms.1.52.3. Paaiškinti, kokiomis priemonėmis ir būdais buvusiose Europos komunistinėse valstybėse visuomenė perėjo iš komunizmo į kapitalizmą.
1.53. Nustatyti išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis. 1.53.1. Apibūdinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes.1.53.2. Aptarti lietuvių inteligentijos vaidmenį lietuvių tautiniame atgimimo judėjime.1.53.3. Apibūdinti valstybinių Lietuvos simbolių sugrąžinimą ir sukūrimą Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, žemėlapiais, vaizdine medžiaga, nagrinėja nepriklausomos Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes (pvz., Sąjūdžio susikūrimas, Baltijos kelias, Sausio 13-oji, SSRS blokada ir kt.), lygina rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas Lietuvoje ir kūrimosi problemas kitose postkomunistinėse valstybėse.Aptaria pagrindinius parlamentinės demokratinės Lietuvos Respublikos bruožus, susipažįsta su pagrindiniais nepriklausomos Lietuvos ir posovietinių valstybių pasiekimais ir problemomis (pvz., globalizacija, migracija, aplinkosauga ir kt.).
1.54. Lyginti Lietuvos pasiekimus ir problemas su buvusių komunistinio bloko šalių pasiekimais ir joms kilusiomis problemomis. 1.54.1. Nurodyti  pagrindinius laimėjimus ir problemas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę.1.54.2. Pateikti pagrindinių posovietinių valstybių pasiekimų ir problemų pavyzdžių.
   
1.55. Paaiškinti, kodėl mokslo ir technikos naujovės keitė žmogaus gyvenamąją aplinką ir jo mąstyseną. 1.55.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių mokslo ir technikos naujovių poveikį žmogaus gyvenamajai aplinkai ir mąstysenai. Mokiniai ieško informacijos apie mokslo pasiekimus ir technikos naujoves XX a. antrojoje pusėje. Naudodamiesi istorijos šaltiniais, atskleidžia mokslo ir technikos pasiekimų poveikį žmogui. Nagrinėja žmogaus pasaulėvaizdžio pokyčius, moterų emancipacijos ir kultūros bruožus XX a. antrojoje pusėje (pvz., masinės kultūros plitimą, pasaulio globalizaciją, žmogaus ir gamtos santykį ir kt.).
1.56. Atskleisti  svarbiausius XX a. antrosios pusės kultūros pokyčius. 1.56.1. Pateikti  kultūros pokyčių XX a. antrojoje pusėje pavyzdžių.1.56.2. Apibūdinti pradžios mokslo plėtrą, vidurinio ir aukštesnįjį mokslą, specialiąsias mokyklas, aukštąjį mokslą Lietuvoje1.56.3. Nurodyti žymiausius pasiekimus lietuvių literatūroje, teatro, muzikos, architektūros, dailės srityje.1.56.4. Aprašyti Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje (sportininkai, menininkai, Lietuivos vardo 1000-ečių minėjimo iškilmės ir kt.) ir šios akcijos svarbą lietuvių tautai.
1.57. Palyginti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčiusEuropoje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. 1.57.1. Apibūdinti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Naudodamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai apibūdina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje.
1.58. Atskleisti Europos vienijimosi siekius ir problemas. 1.58.1. Apibūdinti pagrindinius Europos vienijimosi proceso bruožus. Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, žemėlapiais, vaizdine medžiaga, nagrinėja Europos vienijimosi proceso bruožus ir kylančias problemas (pvz., Europos konstitucijos priėmimą). Mokiniai nurodo svarbiausias šiandienos Europos ir pasaulio gyventojų problemas (pvz., klimato kaita, globalizacija ir kt.), diskutuoja apie būdus joms spręsti.
1.59. Išskirti svarbiausias šiandienos Europos ir pasaulio gyventojų problemas. 1.59.1. Pateikti svarbiausių šiandienos Europos ir pasaulio gyventojams kylančių problemų pavyzdžių.
2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje
Suvokti orientavimosi laike reikšmę aiškinant praeities įvykius, reiškinius ir procesus.Suvokti geografinės aplinkos pažinimo svarbą vertinant istorinius įvykius, reiškinius ir procesus. 2.1. Palyginti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius,  įvertinti specifinius jų bruožus. 2.1.1. Nurodyti  pagrindinius per istorijos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. Mokiniai, remdamiesi mokomąja medžiaga, supažindinami su periodizacija ir jos ypatumais; pildydami įvairių tipų lenteles (pvz., temines, statistikos ir kt.), sudarydami diagramas, schemas, mokosi suvokti istorijos laikotarpių specifiką, bendrus ir pavienius jų bruožus.
2.2. Išskirti pagrindines nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas, nustatyti jų ryšį su dabartimi. 2.2.1. Nurodyti pagrindines nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. Dirbdami su įvairiais informacijos šaltiniais, mokiniai mokosi nustatyti pagrindines nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas.
2.3. Įžvelgti   tiesioginį pagrindinių pasaulio, Lietuvos istorijos įvykių, reiškinių ir procesų ryšį. 2.3.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kokie buvo ir yra svarbiausi pasaulio ir Lietuvos istorinės raidostarpusavio ryšiai. Mokiniai, remdamiesi mokomąja medžiaga, mokosi suvokti pasaulio, Lietuvos istorijos įvykių ir reiškinių sinchroniškumą.
2.4. Nustatyti svarbiausių  pasaulio, Lietuvos istorinių įvykių ir  reiškinių ryšį. 2.4.1. Nurodyti bendrus pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykių bruožus, nagrinėtus per istorijos pamokas. Remdamiesi mokytojo pateikta medžiaga, nagrinėja pasaulio ir Lietuvos įvykių sekos ir sinchroniškumo pavyzdžius.
2.5. Susieti nagrinėjamųistorijos laikotarpių įvykius  į prasminę visumą, suvokti jų chronologinį nuoseklumą ir sinchroniškumą. 2.5.1. Nurodyti svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus Lietuvos ir pasaulio įvykius, reiškinius, procesus. Dirbdami su mokomąja medžiaga, mokiniai nustato pagrindinius pasaulio ir Lietuvos įvykius, reiškinius ir procesus.Nagrinėdami istorijos įvykius, reiškinius ir procesus, mokiniai jungia juos į prasminę visumą, nurodo chronologinį jųnuoseklumą ir sinchroniškumą.
2.6. Vadovaujantis pačių sukurta istorinių įvykių ir reiškinių nagrinėjimo schema, atskleisti jų svarbą istorijos raidai.
2.7. Įvertinti istorijos įvykius, reiškinius ir procesus  vadovaujantis pateiktais kriterijais.
2.8. Nustatyti ir žemėlapyje parodyti vietą, kur vyko nagrinėjamų šalių įvykiai, reiškiniai, atskleisti  ir įvertinti  teritorinius pokyčius. 2.8.1.Nurodyti svarbiausius geopolitiniusveiksnius, lėmusius istorinių  įvykių ir reiškinių eigą. Mokiniai, remdamiesi mokomąja medžiaga (žemėlapiais ir kt.), mokytojo padedami, mokosi įžvelgti  nagrinėjamų istorijos įvykių priklausomumą nuo geografinės aplinkos.
3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas
Kritiškai vertinti istorijos šaltinius.Turėti savo argumentuotą požiūrį į istorijos šaltiniuose perteikiamus istorijos įvykius ir reiškinius.Remiantis kraštotyrine medžiaga, vertinant  Lietuvos istorijos  įvykius. Sąmoningai nuolatos mokytis bei tobulėti. Siekti įvairiais aspektais ir būdais perteikti informaciją apie praeitį. Įsiklausyti į kitokią nuomonę apie nagrinėjamus įvykius ir kritiškai ją vertinti. 3.1. Išskirti iš  nagrinėjamų istorijos šaltinių skirtingus požiūrius į juose perteikiamus įvykius ir juos paaiškinti. 3.1.1. Paaiškinti, kodėl atsirado skirtingų praeities interpretavimų. Mokiniai, analizuodami keletą istorijos šaltinių, nustato skirtingus jų atsiradimo interpretavimus.
3.2. Nagrinėti mokomąją medžiagą, ją apibendrinti, grupuoti, klasifikuoti, lyginti, įvertinti ir daryti išvadas. 3.2.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiagą, paaiškinti istorijos nagrinėjimo būdus. Mokiniai kartu su mokytoju, remdamiesi mokomąja medžiaga, aptaria įvairius galimus istorijos nagrinėjimo būdus.
3.3. Atsirinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių,  internetinių tinklalapių, vertinti jos patikimumą mokantis istorijos. 3.3.1. Apibūdinti istorijos šaltinius, iš kurių sužinome apie nagrinėjamus istorijos laikotarpius. Mokiniai mokosi atsirinkti patikimą informaciją apie istorijos įvykius ir reiškinius iš įvairių istorijos šaltinių, ją palyginti ir panaudoti atliekant užduotis, kuriant istorinį pasakojimą.
3.4. Klasifikuoti istorijos šaltinius pagal pateiktus kriterijus. 3.4.1. Apibūdinti svarbiausius istorijos šaltinius, iš kurių sužinome apie nagrinėjamus istorijos laikotarpius. Mokiniai nagrinėja keletą skirtingų istorijos šaltinių ir, kritiškai juos vertindami, nušviečia praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Vertindami istorijos šaltinius, apibūdina jų specifiką.
3.5. Suvokti skirtingas istorijos šaltinių atsiradimo sąlygas.
3.6. Gebėti lyginti istorijos šaltinius ir jais remiantis daryti savo išvadas.
3.7. Rasti ir panaudoti regionų kraštotyrinę medžiagą aiškinant Lietuvos istorijos įvykius. 3.7.1.Nurodyti pagrindinius savo regiono  istorijos šaltinius, padedančius geriau pažinti Lietuvos praeitį. Mokiniai renka ir analizuoja įvairią regiono kraštotyrinę medžiagą, naudoja ją aiškindami istorijos įvykius ir reiškinius.
3.8. Savarankiškai kelti  mokymosi uždavinius ir jų kryptingai siekti mokantis istorijos. 3.8.1. Paaiškinti, kaip reikia mokytis istorijos: kaip planuoti mokymosi ir istorijos šaltinių tyrimo veiklą,  kokius mokymosi būdus naudoti, iš kurių šaltinių mokytis, kaip vertinti mokymosi rezultatus, kaip išsiaiškinti savo savybes, padedančias mokytis istorijos. Ugdymo procese mokiniai kelia mokymosi uždavinius, planuoja mokymosi ir istorijos šaltinių tyrimo veiklą, pasirenka mokymosi šaltinius ir mokymosi būdus.Mokiniai mokomi įvertinti, kaip pasisekė įgyvendinti mokymosi uždavinius, apmąstyti mokymosi procesą – išsiaiškinti, kas sekėsi gerai, kas blogai, o ką reikėtų keisti, kuriuo atveju kokį mokymosi būdą naudoti.
4. Istorinio supratimo raiška
Siekti įvairiais aspektais ir būdais perteikti informaciją apie praeitį.Įsiklausyti į kitokią nuomonę apie nagrinėjamus įvykius ir kritiškai ją vertinti. 4.1. Dalyvio, jaunojo tyrinėtojo lūpomis perteikti informaciją (raštu, žodžiu, naudojantis informacinėmis technologijomis) apie istorijos įvykius ir reiškinius. 4.1.1.   Nurodyti svarbiausiusnagrinėjamų istorijos laikotarpių  įvykius, reiškinius ir procesus. Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį pagrįsti.
  4.2. Tinkamai vartoti svarbiausias sąvokas. 4.2.1. Apibūdinti svarbiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas. Mokytojas paaiškina sudėtingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių istorijos sąvokas, moko mokinius savarankiškai rasti ir užfiksuoti šių sąvokų paaiškinimą, prasmingai jas vartoti.
4.3. Tinkamai parinkti istorinę informaciją istorijos įvykiams, reiškiniams ir procesams paaiškinti ir savo nuomonę pagrįsti. 4.3.1. Remiantis istorijos šaltiniais, apibūdinti praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Mokiniai, remdamiesi įvairia istorine medžiaga, atrenka, kas yra svarbiausia, ir rūšiuoja ją pagal pobūdį.Mokiniams sudaromos sąlygos, remiantis istorine medžiaga, laisvai reikšti savo nuomonę, diskutuoti su kitais mokiniais.

Turinio apimtis. 9–10 klasės

Į turinio apimtį įeina istorijos ugdymo tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, apibrėžiantys šio koncentro turinio apimtį.Šio koncentro medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (išskirta kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.

Pasaulis ir Lietuva XVII a. antrojoje pusėje XX a. pradžioje.

Mokydamiesi apie Anglijos ir Prancūzijos valdymą XVII a. pab. – XVIII a., aiškinasi parlamentarizmo ir absoliutizmo pagrindinius bruožus. Nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus, santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ūkinio ir kultūrinio gyvenimo bruožus. Nagrinėja svarbiausias Švietimo epochos idėjas. Remdamiesi JAV Nepriklausomybės karo bei Prancūzijos revoliucijos svarbiausiais momentais, aiškinasi Švietimo epochos idėjų įtaką pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės formavimuisi. Nagrinėja Švietimo epochos idėjų sklaidą ir poveikį Lietuvos visuomenei. Nagrinėja pastangas reformuoti Abiejų Tautų Respubliką, kaimyninių valstybių kišimąsi į vidaus reikalus ir padalijimų priežastis. Aiškinasi Napoleono epochos poveikį Europos socialinei ir politinei raidai. Aptaria Napoleono kodekso įgyvendinimą ir feodalinės santvarkos irimą Europoje Napoleono užkariautuose kraštuose. Apibūdina valstiečių padėtį carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje ir Varšuvos kunigaikštystėje. Nagrinėja Rusijos imperijos politiką Lietuvoje. Aiškinasi pramonės perversmo priežastis ir poveikį visuomenei, kapitalizmo formavimosi požymius pasaulyje ir Lietuvoje. Aptaria naujos visuomenės pagrindines grupes ir jų vietą valstybės gyvenime. Aiškinasi baudžiavos panaikinimo svarbą Rusijos ir jo okupuotų tautų gyventojams, nagrinėja carinės Rusijos okupuotos Lietuvos gyventojų migracijos priežastis, mastą ir poveikį visuomenei.Aiškinasi XIX a. revoliucijų ir tautinių sąjūdžių įtaką tautinių valstybių kūrimuisi, nagrinėja pagrindines politines, socialines ideologijas. Aptaria socialinių reformų įgyvendinimo politiką pasirinktoje Europos valstybėje XIX a. antroje pusėje. Nagrinėja lietuvių tautinio atgimimo kilimo priežastis ir siekius. Aiškinasi imperializmo prigimtį, priežastis ir kolonijinės ekspansijos įtaką pasauliui. Lygina imperializmo padarinius imperialistinių valstybių ir kolonizuotų valdų gyventojams.Nagrinėja Europos ir Šiaurės Amerikos politinės sistemos kaitos bruožus XIX a.–XX a. pradžioje. Aiškinasi žmogaus pasaulėžiūros ir kultūros pokyčius XIX a.–XX a. pradžios pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėja tautinės kultūros Lietuvoje slopinimą ir naikinimą, išskiria Vilniaus universiteto – Lietuvos mokslo ir kultūros centro vaidmenį lietuvių-lenkų visuomenėje. Aptaria Vilniaus universiteto uždarymo aplinkybes (1832 m.), XIX a. pradžios tautinį žemaičių sąjūdį ir jo žymiausius atstovus – S. Daukantą, D. Pošką, M. Valančių. Nagrinėja slaptąsias lietuviškas mokyklas, lietuviškų knygų ir žurnalų leidybą Mažojoje Lietuvoje ir JAV, aptaria žymiausius knygnešius ir jų organizacijų indėlį į lietuvių tautinį atgimimą ir kultūrą. Atskleidžia „Aušros“, „Varpo“ ir kitų lietuviškų periodinių leidinių bei jų leidėjų vaidmenį lietuvių tautiniame judėjime. Nagrinėja kasdienį žmonių gyvenimą pasaulyje ir Lietuvoje XVII a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje.  Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą. Aiškinasi Europos ir Lietuvos kultūros vystymosi XX a. pradžioje esminius pokyčius.

Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis.

Nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo priežastis, karo eigos ypatumus ir padarinius. Aiškinasi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes ir valstybės kūrimosi sunkumus. Aptaria pilietinės visuomenės atsiradimą Baltijos valstybėse ginant savo valstybių nepriklausomybes. Nagrinėja pagrindines pokario Europos problemas, demokratijos plėtrą Europoje ir Lietuvoje, jos krizės priežastis. Lygina didžiosios ekonominės krizės poveikį JAV, pasirinktos Europos valstybės ir Lietuvos visuomenėms.Nagrinėja Tautų Sąjungos veiklą siekiant išsaugoti taiką pasaulyje. Aiškinasi, kodėl Europoje susiformuoja totalitarinės valstybės. Lygina gyventojų padėtį Sovietų Rusijoje, fašistinėje Italijoje ir nacistinėje Vokietijoje. Nagrinėja pokyčius Lietuvoje po valstybės perversmo. Aptaria valstybės perversmo Lietuvos visuomenėje prieštaringus vertinimus. Palygina visuomenės, gyvenančios demokratijos ir diktatūros sąlygomis, padėtį. Aptaria piliečių teises ir pareigas 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. Lietuvos konstitucijose. Nagrinėja Lietuvos socialinės struktūros kaitą per dvidešimt nepriklausomybės metų. Aptaria Lietuvos gyventojų migraciją, jos padarinius ir Lietuvos valdžios politiką migracijos atžvilgiu.  Aiškinasi tautinių mažumų teises Lietuvos konstitucijose. Aptaria žydų – gausiausios lietuvių tautinės mažumos – padėtį tarpukariu. Analizuoja antisemitizmo apraiškas pasirinktoje Europos valstybėje ir Lietuvoje: priežastis, mastą, antisemitizmo pagrindinius vykdytojus, valdžios ir visuomenės požiūrį į antisemitizmą.Nagrinėja mokslo ir kultūros pokyčius. Mokydamiesi apie ūkio raidą, atkreipia dėmesį į Didžiosios ekonominės krizės poveikį ūkiniam ir visuomeniniam pasaulio valstybių gyvenimui. Aiškinasi, kokių laimėjimų Lietuva pasiekė ūkio ir kultūroje srityje, nagrinėja pokyčius visuomenėje. Nagrinėja kultūros politikos nuostatas Lietuvos konstitucijose. Išryškina tautinio herojaus kulto autoritariniu laikotarpiu atsiradimą. Aptaria neraštingumo problemą ir jos sprendimą nepriklausomybės laikotarpiu, pradžios mokslo plėtrą, vidurinio ir aukštesnįjį mokslą, specialiąsias mokyklas, aukštąjį mokslą. Nagrinėja knygų ir žurnalų leidybos poveikį Lietuvos visuomenei. Atskleidžia žymiausius pasiekimus lietuvių literatūroje, teatro, muzikos, architektūros, dailės srityje. Aptaria valstybinių Lietuvos simbolių sugrąžinimą ir sukūrimą. Aiškinasi Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje (sportininkai, menininkai, Dariaus ir Girėno „skrydis per Atlantą“, Felikso Vaitkaus skrydis ir kt.) Lietuvos Respublikos laikais (1918-1940 m.) žymiausias akcijas ir jo svarbą lietuvių visuomenei. Nagrinėja žymiausių Lietuvos Respublikos kultūros veikėjų veiklos reikšmė ir jos įamžinimą.Lygina kurios nors pasirinktos Europos valstybės ir Lietuvos žmonių kasdienį gyvenimą. Aiškinasi Antrojo pasaulinio karo priežastis, eigos ypatumus ir padarinius Europos ir Lietuvos visuomenei. Aptaria Vilniaus krašto atgavimo svarbą to meto Lietuvos visuomenei. Nagrinėja  karo metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui ir holokaustą. Lygina holokausto priežastis, mastą ir ypatumus Europoje ir Lietuvoje. Aiškinasi Lietuvos nepriklausomybės netekimo priežastis. Lygina gyventojų padėtį sovietų ir nacių okupuotose valstybėse. Nagrinėja SSRS ir nacių okupacijų padarinius Lietuvai, antinacinę ir antisovietinę rezistenciją, kolaboravimą Lietuvoje. Aiškinasi Europos ir Lietuvos demografinius nuostolius Antrojo pasaulinio karo metais. Pasirinktinai nagrinėja keletą svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.

Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje XXI a. pradžioje.

Aiškinasi Šaltojo karo priežastis ir nagrinėja jo raišką. Aptaria Europos gyventojų pabėgėlių padėtį Vokietijos okupacinėse zonose, Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis ir mastą pirmaisiais pokario metais. Nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmenį saugant taiką pasaulyje. Lygina šios organizacijos veiklą su savo pirmtake Tautų Sąjunga. Analizuoja svarbiausias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas ir aiškinasi jų įgyvendinimą pasirinktoje Europos valstybėje. Nagrinėja sovietizacijos bruožus Lietuvoje ir pasipriešinimą jai. Išryškina sovietinės Lietuvos visuomenės raidos svarbiausius bruožus, šalies demografinę struktūros pokyčius. Aptaria tautinių mažumų padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje. Aiškinasi, kokios buvo lietuvių išeivijos pastangos siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Aiškinasi, kaip suiro kolonijinė imperija Afrikoje ir Azijoje. Nagrinėja ekonominę, karinę ir politinę Vakarų Europos integraciją. Palygina žmogaus teisių padėtį demokratijos ir totalitarizmo sąlygomis. Nagrinėja pasipriešinimą komunistiniams režimams Rytų Europoje, aiškinasi to režimo poveikį okupuotų valstybių gyventojams. Aiškinasi, koks buvo mokslo ir technikos poveikis ūkiui ir visuomenės raidai. Aptaria okupuotos Lietuvos pradžios mokslo plėtrą, vidurinio ir aukštesnįjį mokslą, specialiąsias mokyklas, aukštąjį mokslą. Nagrinėja SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir šių įvykių padarinius. Aptaria M. Gorbačiovo reformų poveikį Vidurio Rytų Europos ir okupuotos Lietuvos visuomenėms. Aiškinasi Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes. Aptaria lietuvių inteligentijos vaidmenį lietuvių tautiniame atgimimo judėjime. Nagrinėja rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas posovietinėse valstybėse. Aiškinasi kokiomis priemonėmis ir būdais buvusiose Europos komunistinėse valstybėse visuomenė perėjo iš komunizmo į kapitalizmą. Aiškinasi, kaip vyko Lietuvos integracija į Vakarų politines, karines ir ekonomines struktūras. Nagrinėja žmogaus pasaulėvaizdžio, mokslo ir kultūros pokyčius keičiantis moderniam pasauliui. Palygina Lietuvos kultūros raidos sąlygas sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę. Aptaria pradžios mokslo plėtrą, vidurinio ir aukštesnįjį mokslą, specialiąsias mokyklas, aukštąjį mokslą Lietuvoje. Nagrinėja svarbiausias šiandienio pasaulio problemas ir kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą. Aptaria žymiausius pasiekimus lietuvių literatūroje, teatro, muzikos, architektūros, dailės srityje. Valstybinių Lietuvos simbolių sugrąžinimas ir sukūrimas. Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje (sportininkai, menininkai, Lietuvos vardo 1000-ečių minėjimo iškilmės ir kt.).

Vertinimas. 9–10 klasės

Skyrelyje pateikiami mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai. Jie padeda mokytojui stebėti, apibendrinti, fiksuoti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pateikiami aprašyti patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Lygių požymiai – ne kiekybiniai, o kokybiniai, jais siekiama ne tik vertinti mokinių pasiekimus lygiais (vertinti balais), bet ir tikimasi, kad šie kriterijai padės mokytojams įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus ir planuoti, kaip juos ugdyti siekiant geresnių mokymo(si) rezultatų. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4-5, pagrindinis 6-8, aukštesnysis 9-10 balų.Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai. 9–10 klasės

LygiaiPasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
1. Žinios ir supratimas Remdamiesi savo žiniomis, apibūdina tik kai kuriuos nagrinėtus Lietuvos irEuropos praeities įvykius, reiškinius irprocesus. Apibūdina tik kai kurias svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas. Turi įgiję daugumą žinių apie nagrinėtus Lietuvos ir Europospraeities įvykius, reiškinius ir procesus.Remdamiesi savo žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos irEuropos praeities įvykius, reiškinius ir procesus, daugumą svarbiausių istorijos sąvokų, kurių mokėsi. Remdamiesi įgytomis žiniomis tiksliai ir nuosekliai apibūdina nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus.Apibūdina visas svarbiausias istorijossąvokas, kurių mokėsi, jas vartoja apibūdindami istorijos įvykius, reiškinius ir procesus.
2. Problemų sprendimas Aiškina Lietuvos ir Europos praeitiesįvykius, reiškinius ir procesus. Išskiria keletą pačių svarbiausių istorinės visuomenės kaitos bruožų ir kai kuriais atvejais pateikia jų vertinimus.Remdamiesi savo žiniomis, paaiškinasvarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais. Nagrinėja ir vertina Lietuvos ir Europos praeities įvykius ir reiškinius. Vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, aiškina istorinės visuomenės kaitosbruožus, jos sąsajas sukonkrečiais istorijos laikotarpiais.Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais, sieja juos su dabartimi. Savarankiškai nagrinėja Lietuvos ir Europos praeities įvykius ir reiškinius. Išskiria ir pagal savo sugalvotus kriterijusvertina istorines visuomenės kaitos priežastis. Pateikia nagrinėjamų istorijoslaikotarpių savitumo pavyzdžių.Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir  pasaulio istorijos laikotarpiais, pagrindžia jų pamokų aktualumą dabarčiai.
3. Praktiniai ir veiklos gebėjimai Lygina pasaulio ir Lietuvos istorijoslaikotarpius, bet daro klaidų. Netiksliai nustato Lietuvos vietą Europos istorijoje įvairiais istorijos laikotarpiais.Žemėlapyje, lokalizuodami įvykiusir reiškinius, daro klaidų ir nenuosekliaiaiškina jų eigą.Ne visada kritiškai vertina istorijos šaltinius ir daro apibendrinimus.Ne visada nustato pasaulio ir Lietuvosįvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmesto meto visuomenei ir tolimesnei istorineikaitai. Vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, lygina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius.Nustato Lietuvos geopolitinę padėtį Europos istorijoje įvairiaisistorijos laikotarpiais.Žemėlapyje lokalizuoja įvykius, reiškinius, aiškina jų eigą.Kritiškai vertina istorijos šaltinius, apibendrina ir daro išvadas.Nustato pasaulio ir Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis bei pasekmes to meto visuomenei ir tolimesnei istorinei kaitai. Vadovaudamiesi tinkamai parengtais kriterijais, palygina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius.Atskleidžia įvairius Lietuvos ir Europos istorinės raidos ryšius.Žemėlapyje lokalizuoja įvykius ir reiškinius, aiškina jų eigą, aptaria veiksnius, lėmusius vienokius ar kitokius rezultatus.Kritiškai vertina istorijos šaltinius, savarankiškai apibendrina ir daro išvadas.Nustato pasaulio ir Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis, įvertina jų poveikį to meto visuomenei ir tolesnei istorinei kaitai.
4. Komunikavimas Išreiškia savo istorijos supratimą, kartaisklaidingai vartoja svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas. Išreiškia savo istorijos supratimą, dažniausiai tinkamai vartoja svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas,  remiasi  teorinėmis žiniomis. Išreiškia savo istorijos supratimą, tinkamai vartoja visas svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi, remiasi įvairiomis  istorijos teorijomis.
5. Mokėjimas mokytis Savarankiškai pasirenka mokymosi būdus, atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Planuoja ir vertina savo mokymąsi. Mokytojo padedami, kelia mokymosi uždavinius, pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Planuoja ir vertina savo mokymąsi. Nurodytu būdu bando stebėti savo mokymosi procesą ir apmąstyti mokymosi veiklą. Savarankiškai kelia mokymosi uždavinius, pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį.Nurodytu būdu stebi savo mokymosi procesą ir apmąsto mokymosi veiklą.

Išsiugdytos nuostatos

Mokiniai supranta, kad nepažįstant istorijos neįmanoma objektyviai vertinti dabartinio gyvenimo ir prognozuoti jo kaitos. Remdamiesi išsamia informacija, jie vertina ir sprendžia apie praeityje gyvenusių žmonių gyvenimą. Suvokia demokratinės visuomenės, valstybės puoselėjimo ir išsaugojimo svarbą. Stengiasi objektyviai vertinti savo tautos ir valstybės istoriją. Suvokia kitas tautas ir kultūras kaip unikalų ir saugotiną žmonijos istorinės raidos rezultatą. Stengiasi kritiškai vertinti bet kokių istorinių įvykių ir šiandienio gyvenimo pokyčių interpretacijas. Siekia įvairiais aspektais nušviesti pasirinktą nagrinėti problemą ar klausimą.