magnify

Lietuvių visuomenė XX a. pradžioje

I užduotis

A. Iš Didžiojo Vilniaus suvažiavimo nutarimų:

Pripažindami, jog dabartinė caro vyriausybė yra pikčiausiu mūsų priešu, jog dabar prieš tą vyriausybę pasikėlė visų Rusų valstijos kraštai, jog geresnį gyvenimą galima įgyti tik laimėjus kovą su senąja tvarka, susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutarė:

Šviestis, rištis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.

Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotinu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo.

Santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis turi būti paremti ant federacijos pamatų.

Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimta žmonių kalba, visus reikalu vedant.

Kadangi dabartinė mokykla yra tik ištautinimo ir ištvirkimo įrankiu, tai reikia visas tokias mokyklas paversti grynai tautiškomis, kur mokslas būtų išguldomas prigimta kalba, ir kad patys to krašto žmonės rinktų sau mokytojus.

Lietuvos istorijos chrestomatija 1861-1990.03.11 (sudarė A. Gaigalaitė ir kt.), Kaunas, 1993, p. 67-68.

B. Ištrauka iš Maironis eilėraščio „Lietuva Didžiojo karo metu“: 
Sunkūs be galo laikai
Lietuvą brangią suspaudė:
Žūsta vergijoj vaikai;
Daugel jų priešas iššaudė.
(...)
Daug išbėgiojo!.. Kai kas
Rusijoje skursta iš bado;
Mes gi sau laužom rankas,
Likę našlaičiais be vado.
http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/8.html#lietuva

 

Remdamiesi A, B šaltiniu ir žiniomis, atsakykite į klausimus:

a) Kokiomis aplinkybėmis sukurtas A šaltinis?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

b) Kuriais metais, mėnesį ir dienomis vyko didysis Vilniaus suvažiavimas? Kokiu dar kitu pavadinimu istorijoje vadinamas šis suvažiavimas? Kodėl atsirado toks pavadinimas?

Suvažiavimo metai, mėnuo ir dienos: ………………………………………………………………… 1 taškas

Kitas Vilniaus suvažiavimo pavadinimas: ………………………………………………………….. 1 taškas

Kito Vilniaus suvažiavimo pavadinimo priežastis: ………………………………………………. 1 taškas

c) Kodėl A šaltinyje nurodyta, kad „dabartinė caro vyriausybė yra pikčiausiu mūsų priešu“? Šį teiginį pagrįskite dviem argumentais.

I argumentas: …………………………………………………………………………………………………… 1 taškas

II argumentas: ………………………………………………………………………………………………….. 1 taškas

d) Pakomentuokite žodžius: „dabartinė mokykla yra tik ištautinimo ir ištvirkimo įrankiu“.

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

e) Kurį didžiojo Vilniaus suvažiavimo nutarimą laikote svarbiausiu? Kodėl?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

f) Kodėl, kaip nurodyta Maironio eilėraščio pirmame stulpelyje, Lietuvoje susiklostė sudėtinga padėtis?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

g) Kodėl daug lietuvių „išbėgiojo“ ir paliko Lietuvą (B šaltinis)?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

h) Nurodykite dvi priežastis, dėl kurių dalis lietuvių atsidūrė Rusijoje(B šaltinis)?

I priežastis: ………………………………………………………………………………………………………….. 1 taškas

II priežastis: …………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

i) Pakomentuokite B šaltinio dvi paskutines eilutes.

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

 

II užduotis

Pateiktame tekste ištaisykite istorines klaidas ir žemiau nurodykite argumentuotus teisingus atsakymus:

Siekdami „įteisinti“ Lietuvos prijungimą prie Vokietijos, jie [okupacinė vokiečių valdžia] nutarė pasitelkti lietuvių buržuazijos veikėjus. Tai okupantams buvo nesunku padaryti. Buržuazija, dvarininkai ir dvasininkai bijojo kylančio liaudies masių išsivadavimo judėjimo. Anksčiau, kovodami prieš liaudies mases, jie rėmėsi caro valdžia, o dabar ieškojo kaizerinių okupantų pagalbos.

Po spalio revoliucijos pergalės Rusijoje buržuazinė Lietuvos taryba ėmė atvirai talkininkauti okupantams ir dėl to visai pagrįstai Lietuvos liaudis ją pavadino kaizerine taryba.

1918 m. vasario 16 d. taryba priėmė vadinamąjį nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Šiuo aktu buržuazija siekė atitraukti darbo žmones nuo revoliucinės kovos ir sutvirtnti savo pozicijas. Jį priėmus, Lietuvos padėtis nė nepasikeitė. Lietuvių tauta tebevilko okupantų jungą. Uracho kvietimas Lietuvos karaliumi buvo naujas Lietuvos buržuazijos žingsnis pajungti kraštą imperialistinei Vokietijai.

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….

© Bronė Narkevičienė