magnify
Home Istorija Užduotys 9 klasė Lietuvos gyventojų emigracija XIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje

Lietuvos gyventojų emigracija XIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje

I užduotis

A. 1884 m. žymus lietuvių tautinio atgimimo veikėjas Jonas Šliūpas apie atvykstančius į JAV lietuvius rašė:

Atvykstantieji į Ameriką lietuviai, kurie nemoka angliškos kalbos nei turi pinigų, gana vaiposi ir gailisi… Tiems, kurie keletą metų pirmiaus čia atkeliavo ir jau prasigyveno, eina ne visai blogai, o ir tai ne visiems. Gaila yra skaityti raštus, kurie išgiria Ameriką prastam žmogui, ir vyresnybės turėtų pasirūpinti apdrausti tuos išgyrimus, kadangi jau ne vieną yra supaikinę ir nuvarę į pikčiausią bėgą.

Eidintas A. Lietuvių Kolumbai. Vilnius, 1993, p. 43.

 

B. Apie Vinco Kudirkos požiūrį į emigraciją:

1890 m. prieš emigraciją „Varpe“ ir „Ūkininke“ griežtai pasisakė Vincas Kudirka. „Varpe jis ragino apmalšinti „brazilijomaniją“ ir emigraciją vertino kaip carinės vyriausybės norą, politinį siekį kolonizuoti dėl emigracijos ištuštėjusią Lietuvą. „Kasžin, ar Lietuvoje yra nors vienas kaimas, iš kur nebūtų kas išėjęs į Ameriką, –  rašė jis „Ūkininke“. – Bėgti į Ameriką tai taip paprastas daiktas, kaip vasarą lietus arba žiemą sniegas“. Dėl emigracijos intensyvumo V. Kudirka kaltino žydus agentus, o emigrantus vadino tinginiais, kurie ieško geros duonos svetur. Anot jo, Amerika turi tik vieną gerą ypatybę – ten tinginys priverstas tapti darbo žmogumi, o kartais tokis lieka ir grįžęs į tėvynę.

Eidintas A. Lietuvių Kolumbai. Vilnius, 1993, p. 48-49.

 

C. Iš istoriko Liudo Truskos straipsnio „Ilgas kelias į Vilnių“:

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje lietuvių buvo kur kas mažiau negu Rygoje, Liepojoje, Peterburge ar Čikagoje. Vilniuje buvo plėtojamos pusiau amatininkiško pobūdžio pramonės šakos, reikalavusios tam tikros kvalifikacijos. Jos neturėję lietuviai kaimiečiai darbo ieškojo Liepojoje, Rygoje, Peterburge, o ypač Šiaurės Amerikoje, į kurią XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje emigravo daugiau kaip pusė milijono lietuvių. Ten buvo didesnis ir darbo užmokestis. O į Vilnių gyventi kėlėsi daugiausia žydai ir lenkai – Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos miestelių amatininkai, šio regiono valstiečiai.

 

Remdamiesi A, B, C šaltiniu ir žiniomis, atsakykite į klausimus:

a) Kodėl XIX a. pabaigoje į JAV atvykę lietuviai susidurdavo su A šaltinyje minimomis problemomis?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

b) Kas ir kodėl nurodytu laikotarpiu Ameriką „išgirdavo“ prastam žmogui?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

c) Paaiškinkite A šaltinyje minimus žodžius „vyresnybės“ ir „nuvarę į pikčiausią bėgą“.

…………………………………………………………………………………………………………………………. 2 taškai

d) Kodėl V. Kudirka pasisiekė prieš carinės Rusijos okupuotos Lietuvos gyventojų emigraciją?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

e) Pakomentuokite V. Kudirkos žodžius: „Kasžin, ar Lietuvoje yra nors vienas kaimas, iš kur nebūtų kas išėjęs į Ameriką“.

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

f) Ką iš V. Kudirkos žodžių galite pasakyti apie lietuvių požiūrį į Ameriką aptariamuoju laikotarpiu? Nuo ko priklausė toks požiūris?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

g) Kurie V. Kudirkos prieskaitai lietuvių emigrantams buvo teisingi, o kurie neatitiko tikrovės? Atsakymą pagrįskite.

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

h) Kodėl XX a. pradžioje lietuviai vengė keltis į Vilnių?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

i) Kodėl, kaip pažymima C šaltinyje, XX a. pradžioje iš Lietuvos daugiausia emigravo lietuviai kaimiečiai?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

j) Kodėl prieš Pirmąjį pasaulinį karą į Vilnių gyventi kėlėsi daugiausia žydai ir lenkai?

…………………………………………………………………………………………………………………………. 1 taškas

II užduotis

Iš pirmosios lietuvių emigrantų bangos JAV istorijos

A. „Trečioj dienoj po atvykimo į Ameriką lietuvis ir lietuvė vietoj „taip“ jau taria anglišką „yes“, vietoj „ne“ – „no“, o vietoj „sudiev“ – „godbay“.

B. „Tarp 1900-1914 m. emigracijos skaičius labai padidėjo Amerikoje, daug naujų laikraščių priviso, paskaitos įėjo madon, organizacijų lyg grybų priaugo ir lietuvybė iš tikrųjų pražydo“.

C. „Mokykla, gatvė, geras uždarbis, patogumai savo darbą daro, ir dėl to negalima išeivių kaltinti. (…). Iš Ringailų darosi Reynolds, iš Kasperaičių – Casper…“.

D. „Nuo 1875 m. iki 1904 m. JAV ir Tilžėje buvo išleista apie 270 leidinių beveik pusės milijono egzempliorių tiražu. Spaudos draudimo metais JAV buvo antrasis lietuviškų knygų leidimo centras (po Rytų Prūsijos). (…). Vien 1897-1907 m. iš JAV per Tilžę į Lietuvą buvo atsiųsta 17 tūkst. egz. dvylikos pavadinimų knygų“.

E. Pats tautinis apsisprendimas vyko apie 1890-1895 m., nors šis klausimas buvo diskutuojamas išeivijos spaudoje iki 1905 m. Lietuviškos organizacijos galutinai atsiskyrė nuo lenkiškų – lietuvių išeivija pradėjo atskirą etninį gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

Eidintas A. Lietuvių Kolumbai. Vilnius, 1993, p. 44-47

 

Remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais, parašykite rašinėlį (jį turi sudaryti trys dalys: įvadas, dėstymas ir apibendrinimas) tema: „Lietuvių išeivijos gyvenimo išbandymai JAV XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje“.

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

 

 

© Bronė Narkevičienė