magnify
Home Istorija Užduotys 9 klasė Šaltiniai A-Ž (Lietuvos istorija XVII a. vid. – XVIII a.)

Šaltiniai A-Ž (Lietuvos istorija XVII a. vid. – XVIII a.)

A

Broliai, gyventojai, sūnai artojai, ūkininkai, visi vienos žemės žmonės eikite išvien su mumis apginti teisės, laisvės ir su­trypto žmoniškumo. […] Mūšiai prie Nemenčinės ir Palionių kaimo nebuvo sėkmingi. Tie, kurie žuvo, mirė garbingai, jie žinojo, už ką miršta. Sodžionys artojai narsiai ko­vėsi prie Palionių kaimo, netoli Valkininkų. Jie nepabėgo iš mūšio lauko, kaip pasielgė dalis samdytų kareivių. Priešo kareivis yra tironų aprėdytas latras, parsidavėlis, aklai tarnaujantis už grašius ir bijantis mirti. Kareivis pilietis eina kariauti už savo namus, šeimą, už savo vaikus, už savo teises ir laisvę, už tėvynę. Tokių ka­reivių gali būti tik laisvoje žemėje. Gėdą užsitrauks abejingieji, kurie nuo priešo žus lovoj, o ne mūšio lauke. Apie žuvusių sukilė­lių šlovę sužinosianti visa Europa. Kas ne su mumis, tas prieš mus.“

iš 1794 m. T. Kosciuškos lietuviško atsišaukimo, Jurginis J., Lietuvos valstiečių istorija, Vilnius, 1978, p. 158-159.

  1. Kodėl sukilimo atsišaukimas parašytas lietuviškai ?
  2. Apie kokią laisvę akte kalba sukilėlių vadas ?
  3. „Priešo kareivis yra tironų aprėdytas latras“. Įvardinkite dokumente minimą priešą ir tironus.
  4. Kokį ATR istorijos karo istorijos įvykį, vykusį prie Valkininkų 1700 m. prisimenate ? Kuo jis iš principo skyrėsi nuo 1794 m. sukilimo ?
  5. Kas ne su mumis, tas prieš mus“. Išvardinkite bent tris sukilėlių priešus, kurie buvo prieš juos.

 

B

Aš, Tadas Kosciuška, prieš Dievą ir visą lenkų tautą prisiekiu, jog panaudo­siu visą man patikėtą valdžią, kad būtų neliečiamos sienos, atgauta tautinė savivalda ir suteikta visuotinė laisvė, bet ne dėl savo asmeninės naudos. Te­padeda man Dievas ir nekaltas, kenčiąs Jo Sūnus!

 

Iš T. Kosciuškos priesaikos 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje,  Davies N.,Dievo žaislas. Lenkijos istorija., t. I. Vilnius, 1998, p. 573.

  1. Apie kokią valdžią kalba T. Kosciuška ?
  2. Kokius tris sukilimo tikslus atspindi šaltinis ?
  3. Koks priesaikoje minimas aspektas ir kodėl nedera su Apšvietos epochos idėjomis ?
  4. Nusakykite pasaulinės istorijos įvykį, kuriame anksčiau dalyvavo priesaikos autorius ?

 

C

II. Šlėktos žemininkai. Gerbdami mūsų pirmtakų atminimą, kaip laisvo valdymo santvarkos kūrėjų, iškilmingiausiai užtikriname šlėktų luomui visas laisves, nevaržomumą, prerogatyvas ir pirmenybes privačiame ir viešajame gyvenime, ypač tvirtiname, užtikriname ir pripažįstame liekančias galioti teises, statutus ir privilegijas, tam luomui teisingai ir teisėtai suteiktas. […] Visus šlėktas pripažįstame esant lygius tarpusavyje. […] Šlėktas pripažįstame pirmiausiais laisvės ir šios Konstitucijos gynėjais“.

 

Baltijos šalių istorijos chrestomatija, Vilnius, 2002, p. 59.

  1. Kaip šis šaltinis susijęs su A ir B šaltiniais ?
  2. Pagrįskite, kodėl šis dokumentas negali būti Targovicos konfederatų aktu ?
  3. „privilegijas, tam luomui teisingai ir teisėtai suteiktas“. Prisiminkite kokie valdovai XIV, XV ir XVI amžiuose bajorų luomui yra suteikę svarbių privilegijų ?
  4. „Visus šlėktas pripažįstame esant lygius tarpusavyje“. Paaiškinkite, kodėl Konstitucijoje atsirado toks teiginys ? Nuo kada Lietuvoje bajorių tarpe nebuvo realios lygybės ?
  5. Remdamiesi žiniomis, nusakykite, kokių svarbių teisių bajorija neteko Keturmečio seimo metu ?
  6. Kokie dar socialiniai sluoksniai ir kodėl galėjo būti suinteresuoti šios konstitucijos įgyvendinimu ?
  7. „kaip laisvo valdymo santvarkos kūrėjų,“. Apie kokią politinę santvarką kalbama šioje Konstitucijos vietoje ?

 

D

1793 m. seimas didžiojo reformų seimo darbus stengėsi igno­ruoti visą laiką, o prieš išsiskirstydamas net priėmė specialią konstituciją, kuria aną seimą skelbia nebuvusį, visus jo nutari­mus panaikina ir draudžia juos įtraukti į įstatymų rinkinį.Tuo pačiu jau grįžtama į laikus prieš 1788 m. seimą. Bet, kaip matome, 1793 m. seimo patvirtintoji valstybės santvarka nuo 1773—1775 m. seimo nustatytosios gerokai skyrėsi. Ir didžiausi skirtumą įnešė naujoji Lietuvos padėtis jungtinėje valstybėje. Šį kartą jau buvo suderinta viskas, ko lietuviai buvo pasiekę 1788—1792 m. seime ir ką buvo anksčiau turėję. Žuvus Len­kijos padalinimui į dvi provincijas, Lietuva nesunkiai išsikovojo padėtį, visiškai lygią Lenkijai, be to, apgynė ir savo senąją or­ganizaciją, kurią jau 1792 m. Lietuvos konfederacija buvo atsta­čiusi.“

 

Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos., Kaunas, 1938, p. 315

  1. Kaip dar kitaip buvo vadinami pirmoje eilutėje minimi 1793 m. seimas ir didysis reformų seimas ? Koks buvo esminis skirtumas tarp jų ?
  2. Kas ATR istorijoje XVI-XVIII a. buvo vadinama konstitucijomis ?
  3. Ką teigiamo Lietuvai siekė atstatyti Targovicos konfederacija ? Kokia buvo neigiama jos veiklos pusė ?
  4. Šaltinyje minimi skirtingi ATR politinės istorijos įvykiai (1773, 1788, 1792, 1793). Įvardinkite juos ir sugrupuokite pagal pasirinktus kriterijus.

 

E

Gegužės 3 dienos konstitucija, sukėlusi tiek daug permainų, pakeitusi valstybės santvarką, negalėjo būti vertinama vienareikšmiškai. Vieniems nepatiko pavel­dima valdovo valdžia, kitiems — miestiečių emancipa­cija, tretiems — padidėję ir žadantys didėti mokesčiai ar kariuomenės daromos skriaudos. Tačiau mažai kas abejojo pasirinkto kelio prasmingumu, tą paliudijo ir atliktas seimelių „referendumas”, kuriuo pasirėmę gali­me drąsiai teigti, kad Lietuvos bajorija, žymiai labiau nei Lenkijos „broliai” rėmė permainas. Kokios buvo šio palankumo reformoms priežastys, be atskiro tyri­mo sunku pasakyti, bet greičiausiai veikė Rusijos bai­mė, be to, reformų priešininkai Lietuvoje neturėjo rimtų vadų: Simonas Kosakovskis tikrai nebuvo Lietuvoje toks įtakingas kaip Lenkijos etmonai ar artilerijos ge­nerolas Feliksas Potockis.“

 Laurynas Stuoka Gucevičius ir jo epocha, Vilnius, 2004, p. 19.

  1. Kodėl gegužės 3 d. konstitucija amžininkų buvo vertinama prieštaringai ?
  2. Koks faktas rodo, jog Lietuvos visuomenė teigiamai žiūrėjo į konstituciją ?
  3. Kokią valdovų dinastiją ir kodėl norėta įteisinti V.3 konstitucija ?
  4. Nusakykite dvi istorines problemas, liečiančias XVIII a. pabaigos ATR politinę istoriją, kurių istorikai nėra iki galo ištyrę ir išsiaiškinę.

 

Nauja terminija.

 abdikacija – laisvanoriškas arba priverstinis sosto atsisakymas. ATR istorijoje abdikavosi keletas valdovų – Henrikas Valua, Jonas Kazimieras Vaza ir Stanislovas Augustas Poniatovskis.

municipalinė gvardija – su magistrato žinia iš miestiečių sudarytas karinis dalinys

targovitėnai – 1792 m. Targovicos konfederacijos dalyviai

 

F

Amžininkas apie 1756 m. Vilniaus seimelį : „Abramavičiai pravedė savo reikalus labai gerai, nes ir šioje nelaimėje nebuvo sumišę, bet parodė, kad gali laisvai veikti Vilniaus vaivadijoje. Vėliau, kai Abramavičius, Vil­niaus žemės raštininkas, vaišino pas save bajorus, buvo atėjęs tenai Visgirdą, Smolensko pilies teismo raštininkas, bičiulis Vilniaus pakamario Horaino, kurį bajorai triukšmingai puolė ir būtų jį užmušę, jei Abramavičius, Vilniaus žemės raštininkas, jį, kad ir savo priešą, nebūtų gelbėjęs, išleisdamas pro užpakalines duris ir davęs jam ap­saugoti savo žmones

Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. I, Vilnius, 1955, p. 317-318.

  1. Ką apie XVIII a. vidurio bajorų parlamenarizmą liudija šaltinyje aprašyta istorija ? Nusakykite 2-3 jo bruožus.
  2. „Abramavičiai pravedė savo reikalus labai gerai“. Kaip manote, apie kokius reikalus kalbama šaltinyje ?
  3. Koks socialinis sluoksnis be bajorijos dar galėjo dalyvauti seimelyje ? Kodėl ?
  4. Kokiu bendriniu terminu galima pavadinti žemės raštininką, pakamarį, vaivadą ?

 

G

Lietuvoje intervencinė Rusijos imperijos kariuomenė 1771 m. vasarą nebuvo didelė (iki 4 tūkstančių pėstininkų ir raitelių, 74 pabūklai ir per 300 artileristų), dažniausiai sukoncentruota miestų įgulose (Vilniuje, Gardine, Volkovyske, Kaune, Slonime, Nesvyžiuje, Slucke), todėl neturėjo pakankamai jėgų malšinti kaskart kylančius vis naujus sukilimus, gainiotis paskui nedidelius ir mobilius konfederatų būrius. Reikia turėti omenyje ir tai, kad tuo pat metu Rusijos imperijos kariuomenė turėjo malšinti ne tik nuolat kylančias ir aktyvesnes nei LDK konfederacijas visoje Lenkijos Karalystės teritorijoje, bet ir dalyvauti permainingame kare su gausiomis Osmanų imperijos pajėgomis. Todėl nuo 1769 m. rudens praktiškai nurimusiai Lietuvos teritorijai rusai skyrė mažiau dėmesio, čia liko tik nedidelė intervencinio korpuso dalis, kuri bet kada operatyviai galėjo būti paremta pasienio grupuočių. Tokia padėtis iš esmės buvo labai palanki partikuliarinių konfederacijų tinklui Lietuvoje atnaujinti“.

 Dolinskas V., Simonas Kosakovskis, Vilnius, 2003, p. 296.

  1. Prisiminkite nuo kada Rusijos kariuomenė oficialiai buvo dislokuota ATR teritorijoje ?
  2. Kodėl Rusija kalbamu laikotarpiu skyrė mažiau dėmesio Lietuvoje vykstantiems įvykiams ?
  3. Suraskite šaltinyje dvi ATR irimo priežastis.
  4. Dėl kokių priežasčių Lietuvoje kildavo sukilimai ir konfederacijos ?

 

H

„Nuolatinė Taryba, įkurta to paties delegacinio 1773—5 m. seimo, buvo antrasis abiem valstybėms bendras vykdomosios val­džios organas. Jos įkūrimas nereiškė naujos valdymo sistemos sudarymo. Tai buvo tik vienas stambus lopas ant se­nosios sistemos. Taryba buvo seimo skirtas, tik prieš jį vieną atsakingas organas, tarytum nuolat veikiąs visagalio seimo sky­rius, turėjęs pareigą vadovauti ir prižiūrėti jau esamų valstybi­nių organų veikimą.“

Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, Kaunas, 1938, p. 278.

  1. Tai buvo tik vienas stambus lopas ant se­nosios sistemos“. Įvardinkite XVIII a. antrosios pusės ATR politinę sistemą. Kokią politinę sistemą siekta kurti įsteigiant Nuolatinę Tarybą ?
  2. Kodėl garsusis lietuvių istorikas taip pesimistiškai vertina Nuolatinės Tarybos įkūrimą ir veiklą ?
  3. turėjęs pareigą vadovauti ir prižiūrėti jau esamų valstybi­nių organų veikimą.“ Kokius valstybinius ATR organus be seimo ir valdovo dar galėtumėte paminėti ?

 

I

Lenkijos nelaimės davė peno Šviečiamosios epochos aštrialiežuviams sublizgėti savo sąmoju. Prūsijos Fridrichas II, protestantas, vienas pagrindinių Respublikos išdraskymo į gabalus dalyvių, gyrėsi, kad „Lenkijos kūną jis priėmė kaip Komuniją“. Volteras ištarė savo garsųjį sąmojį : „Vienas lenkas – grožybė, du peštynės, trys –o, tai jau Lenkijos klausimas“. Visi žiūrovai santūriai kikeno, manydami, kad Lenkija nusipelnė tokio likimo. Kaip 1763 m. pareiškė Rusijos kancleris Voroncovas, „Lenkijoje nuolat kerojo netvarka. Tol, kol nebus pakeista esama tvarka, ji nenusipelno būti viena iš Europos valstybių“.

Davies N., Dievo žaislas. Lenkijos istorija., t. I., Vilnius, 1998, p. 545

  1. Kodėl dokumente nuolat minima Lenkija ir lenkai, o apie Lietuvą neužsimenama ? Ką tai sako apie istoriko požiūrį ir ką apie XVIII a. ATR politinę struktūrą ?
  2. „Lenkijos kūną jis priėmė kaip Komuniją“. Paaiškinkite šios makabriškos metaforos prasmę.
  3. „Lenkijoje nuolat kerojo netvarka. Tol, kol nebus pakeista esama tvarka, ji nenusipelno būti viena iš Europos valstybių“. Kuris teiginys šiuose rusų pareigūno žodžiuose turi istorinės tiesos,  o kuris labai šališkas ir neturintis pagrindo ?
  4. Kokia ATR padalijimuose dalyvavusi valstybė neminima dokumente ?

 

Nauja terminija.

disidentai – taip XVI-XVIII a. ATR vadinti krikščionys nekatalikai (protestantai ir stačiatikiai). XVIII a. Rusija akcentuodama vadinamąjį disidentų, t. y. kitatikių tariamos teisių diskriminacijos, klausimą dažnai kišosi į ATR vidaus reikalus.

ratifikuoti – teisiškai patvirtinti

 

J

 Varšuva,  1669 07 01. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko kunigaikščio Boguslavo Radvilos laiškas LDK kancleriui Kristupui Pacui dėl dvikovos

Maloningasis Pone LDK Kancleri,

Kadangi Jūsų Malonybė neteikėte jokios reikšmės Jo Karališkosios Didenybės ir Respublikos tarpusavio požiūriui, nenorėjote palikti ramybėje mūsų ir atstatyti mūsų nepagrįstai paliestos garbės, mums už sveikatą brangesnės, norime ją apginti ginklu, kaip tą daryti leidžia mums ir pats Statutas, ir įžeista garbė. Tad šiuo laišku kviečiame Jūsų Malonybes, kad su šviesiuoju Vilniaus ponu Mykolu Kazimieru Pacu, kadangi abu mus neteisėtai užpuolėte, taigi kad Jūsų Malonybė su manimi, o šviesusis Vilniaus ponas su jo malonybe kunigaikščiu ponu pakancleriu Mykolu Kazimieru Pacu rytoj apie ketvirtą valandą ryto mums prisistatytumėte į tą pačią vietą ir lauką tarp Gribovo ir Černiakovo raiti ir ginkluoti ir kautumėtės pistoletais; kiekvienas iš Jūsų atvykite su ne daugiau kaip penkiais žmonėmis, nes ir mes ne daugiau kaip penkiese atvyksime, t.y. kiekvienas iš mūsų lauks Jūsų su keturiais bičiuliais, susietais riterio garbės žodžiu, taip pat slaptai, jei ir kuris kam nors mus išduos, neteks riterio garbės; tam paminėtus riterius pasitel­kę tik liudytojais, gavę satisfakciją, jei norėsite, liksime Jums palankūs broliai.

Boguslavas Radvila, LDK arklidininkas           Varšuvoje, smuklėje, 1669 m. liepos 1 d.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas, Vilnius, 2001, p. 390

  1. Kuris urėdas LDK – kanclerio ar arklidininko buvo aukštesnis ?
  2. Kokiu kitu terminu būtų galima pakeisti dokumente minimą žodį „riteris“ ? Kodėl ?
  3. Kuri didikų giminė – Radvilų ar Pacų – XVII a. antroje pusėje buvo įtakingesnė ir kokie faktai tai liudija ?
  4. Ką liudija faktas, jog minimas dokumentas buvo surašytas Varšuvos smuklėje ? Pasamprotaukite, ką B. Radvila galėjo veikti Varšuvoje ir ką smuklėje?
  5. Kokia kalba ir kodėl galėjo būti parašytas šis laiškas ?
  6. Įvardinkite „Jo Karališkąją Didenybę“ minimą laiške. Kokios dinastijos atstovu jis buvo ?
  7. Ką iš dokumento siužeto galėtumėte pasakyti apie to meto Lietuvos teisinę sistemą ?

 

K

1729 m. rugpjūčio 22-27 d. Gardine vykusį neeilinį seimą praktiškai išardė 20 manifestą pasirašiusių atstovų. Šios  akcijos  didžiausi  iniciatoriai  buvo  Vilniaus  seimelio pasiuntiniai Benediktas Jonas Volskis ir Jonas Antanas Horainas, jau pirmą dieną užblokavę seimo darbą  ir pirmieji pasirašę minėtą manifestą. […] Manifeste teigiama, kad seimas buvęs sušauktas pažeidžiant 1717 m. konstituciją, be to, jis buvęs nukreiptas prieš laisves, kad valdovas proteguojąs disidentus ir svetimšalius. Žinomi ir pagrindiniai šio seimo išardymo iniciatoriai – Prancūzijos ambasadorius Antoine Felixas de Monti ir Rusijos ambasadorius kunigaikštis   Sergiejus  Dolgorukis,   šiam  tikslui  skyrę  nemažai  pinigų.  Antai  Prancūzijos ambasadorius A. F. de Monti už šio seimo išardymą Potockiams buvo davęs 60 tūkstančių livrų. Neabejotina, jog dalis šios sumos atiteko ir Vilniaus seimelio pasiuntiniams, seime radikaliai kėlusiems problemas dėl nereikšmingų procedūrinių klausimų. Vertėtų atsižvelgti ir į tarpi situaciją, kuri neabejotinai turėjo įtakos 1729 m. seimo užkulisiams. Jau nuo kovo Europoje pradėta rengtis naujo Respublikos valdovo rinkimams. Šiomis aplinkybėmis baigiantis  Augusto II valdymo laikotarpiui, LDK didikai kaip tik nuo 1729 m. sutarė ardyti visus seimus iki šio valdovo valdymo pabaigos. Savaime suprantama, tokia jų pozicija buvo suderinta su Rusija ir Prancūzija.“

Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m., Vilnius, 2007, p. 173-174.

  1. Ką reiškė sąvokos konstitucija ir disidentai XVI-XVIII a. Lietuvos politinėje istorijoje ?
  2. Raskite šaltinyje du seimų išardymo iniciatorius XVIII a. pirmoje pusėje.
  3. Kokios šalys be Prancūzijos ir Rusijos kalbamu laikotarpiu aktyviai kišosi į ATR vidaus reikalus ?
  4. Nusakykite priežastį, kodėl nuo 1729 m. LDK didikai sutarė ardyti visus ateinančius seimus ?
  5. Kokie trys valstybės silpnėjimo veiksniai minimi dokumente ?

 

L

Tuo tarpu Augustas III neturėjo nei tėvo gabumų, nei noro sutvarkyti valstybę. Nuo lopšio augintas kaip Respublikos sosto paveldėtojas, jis ne tik neišmoko lenkiškai, bet apskritai mėgo būti šešėlyje. Net kovų dėl sosto įkarštyje šis valdovas stengėsi nedalyvauti svarbiau­siuose įvykiuose, palikdamas viską carienės kariuomenei ir diplomatijai. Kritiniu karo momentu jam nieko nereiškė išvažiuoti į Leipcigo mugę. Bet šis bailus ir tingus karalius turėjo gerą širdį, globojo mokslą ir meną. Be to, jis sugebėjo išlaikyti Respubliką nepriklausomą ir vientisas sienas, todėl šio valdovo vertinti vien neigiamai negalime.

Saksonijos epocha, nepaisant visų jos negerovių, tapo politinės reformatoriškos literatū­ros kalve, ir Gegužės 3-iosios konstitucijos idėjos gimė būtent tada, be to, ši konstitucija numatė, jog šalį valdys Vetinų dinastija. Anot Rusijos istoriko A. K. Iljenkos, „Respublika XVIII a. pati užkasė savo talentą į žemę”, tad ne abu Augustai, […] ne Saksonijos dvaras tapo pagrindine valstybės žlugimo priežastimi. Didžiausia kaltė turbūt tektų konservatyviam, savo krašto likimui abejingam feodalų luomui ir agresyviai kaimyninių šalių politikai.“

Burba D., 1733-1736 m. LDK bajorijos politinių ieškojimų pėdsakais, LDK istorijos studijos, Vilnius, 2001, p. 75.

  1. Kokią pagrindinę ATR silpnėjimo priežastį saksų dinastijos laikais pabrėžia šaltinio autorius ?
  2. Kokių teigiamų aspektų XVIII a. pirmosios pusės anarchijos laikais galima įžvelgti Respublikos gyvenime ?
  3. Kokį sužinojote dar vieną saksų dinastijos valdovų pavadinimą ?
  4. Paaiškinkite metaforą – „Respublika XVIII a. pati užkasė savo talentą į žemę”.

 

Nauja terminija.

 

oligarchija (kelių asmenų valdymas) – valstybės valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta nedidelės žmonių grupės rankose. ATR kontekste valdžios oligarchiją atstovavo tik bajorų luomo viršūnė – didikai.

dūmaivalstiečių ūkiai, kaip prievoliniai vienetai fiksuoti valdų inventoriuose, taip pat valstiečių gyvenamieji namai bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, neturėjusių dvarų ir karo prievolę atlikdavusių vien iš savo ūkio, šeimyniniai prievoliniai vienetai.

konfederacija – XVI-XVIII a. ginkluotas bajorų sukilimas arba maištas tikslui pasiekti. Konfederacijos, nukreiptos prieš valdovą vadintos rokošais.

pakancleris – vienas aukščiausių LDK ir ATR centrinės valdžios pareigūnų, Lietuvos didžiojo kanclerio pavaduotojas.

Lietuvos Metrika – XIV-XVIII a. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio raštinės dokumentų nuorašų knygų rinkinys.

 

M

„Vyskupas ir jėzuitai panaudojo visą savo iškalbingumą, įrodinėdami, jog Liščinskio areštas esąs teisėtas, nes jis buvęs sučiuptas nusikaltimo vietoje, taip sakant, pagautas „ant karštų pėdų“. Pasak jų, Lietuvos Statutas numatąs areštą už karaliaus didenybės įžeidimą, o juk Liščinskis įžeidęs net patį dievą. Liščinskis esąs daug didesnis nusikaltėlis, negu bet koks eretikas. Eretikai įžeidžią ir paniekiną bažnyčią, atsimetą nuo jos, bet dievo jie nepaneigią. Anot jėzuitų, nėra nieko baisesnio, kaip ištarti žodžius, jog dievo nėra. Liščinskis paniekinęs dievą, jį atmetęs ir todėl įvykdęs iš visų galimų nusikaltimų patį didžiausią. Už jį turinti būti skirta mirties bausmė.“

 J.Jurginis, Istorija ir poezija, Vilnius, 1969, p. 109

1. Kuriame amžiuje vyko šaltinyje aprašyta istorija ?

2. Kuriuo Lietuvos Statutu remiantis buvo teisiamas K. Liščinskis ?

A  I LS

B  II LS

C  III LS

3. Už ką buvo nubaustas K. Liščinskis ?

A  valdovo įžeidimą

B  ateistines pažiūras

C  valstybės išdavimą

4. Kur jam įvykdyta mirties bausmė?

A  Vilniuje

B  Varšuvoje

C  Kaune

5. K. Liščinskis priešininkų buvo apkaltintas erezija. Kokių erezijų žinote katalikiškoje Lietuvoje XVI-XVII a. ?

6. Šaltinyje minimi jėzuitai. Nurodykite vieną teigiamą ir vieną neigiamą jėzuitų veiklos padarinį Lietuvos kultūrai.

7.Paaiškinkite, kodėl Lietuvos Statutas yra laikomas Renesanso kultūros bruožu ?

8. Kaip Kazimieras Liščinskis buvo tiesiogiai susijęs su Lietuva ?

 

N

Iki XVIII a. 3-iojo dešimtmečio švietimo sistemoje be konkurencijos viešpatavę jėzuitai (protestantai švietimo srityje turėtąsias pozicijas išlaikė tik Prūsijai priklausiusiame krašte, kur dauguma gyventojų buvo lietuviai) tik atkūrinėjo per karus vis sugriaunamas parapines ir vidurines mokyklas. Mokymas sustabarėjo. Per visą XVII a. ir XVIII a. pirmąją pusę jėzuitų išlaikomose, mokymo įstaigose beveik nepakito dar XVI a. nusistovėjusios mokymo programos. Vilniaus universitete nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. vidurio beveik nedaugėjo nei studentų, nei dėstytojų, menkai kito ir mokymo turinys. Europos mokslininkai darė didžiulius gamtos bei tiksliųjų mokslų atradimus ir dėstė juos mokyklose, o Vilniaus universitete, kaip ir XVI a., buvo mokoma visų pirma universaliųjų humanitarinių disciplinų“.

Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1998, p. 283.

O

Iš Žagarės dvaro vietininko Povilo Oiženskio 1691 m. teismo sprendimo : „Aš valdžios vardu, dalyvaujant jų Malonybėms Ponams Bajorams, Žemaičių kuni­gaikštijos dvarininkams, į šios bylos nagrinėjimą pakviestiems, keturiems pašauktiems Žagarės trakto Vaitams ir dviem apskrities generolams, turėda­mas vieningai pareikštas nuomones, remdamasis vi­suotinai galiojančiais Statuto nuostatais [. . .] lie­piau atiduoti į tortūras tiek Marijoną, tiek ir Liuciją ugnimi išbandyti. Marijona kankinama patvirtino tą, ką buvo pasakiusi per tardymą, o Liucija Vaičiulyčia, kaipo pati svarbiausioji ir užkietėjusioji ragana, būdama dūšios neprietelio visiškai užponauta, maža ką tortūrose teprisipažino, tiktai kad ant kūno žymias velnio dėmes, rankas nuo pečių ir kojas nuo kelių mėlynas, kruvinas, nukankintas turėjo, tad aš iš tokių akivaizdžių įrodymų ir ženklų pažinęs tas moteris, Marijoną ir Liuciją, esant svar­biąsias raganas,[…] paliepiau toje pat vietoje abi tas raganas mirtimi nubausti ir ugnimi sudeginti nuteisiau.

 Jurginis J., Raganų  gaudymo šimtmetis, Vilnius, 1984, p. 131.

P

„1655 m. pavasarį, prieš įsiveržiant Maskvos kariuomenei į Vilnių, universitete dirbo ir mokėsi 43 jėzuitai kunigai. 21 iš jų buvo lietuviai ir 4 žemaičiai. Be to, rektorius tuo me­tu buvo Albertas Kojelavičius. Vadinasi, lietuviškos kilmės buvo 25 kunigai, t. y. gero­kai daugiau nei pusė visų akademijoje buvusių jėzuitų. 1658 m., kai po karų nusisto­vėjo normalesnis gyvenimas, ir nors akademija neveikė, o tik ruošėsi pradėti darbą, čia gyveno 8 kunigai jėzuitai, iš jų 5 lietuviai. Tarp jų pagarsėję Albertas ir Kazimieras Kojelavičiai ir Jonas Jaknavičius. Taigi lietuviai tais metais sudarė absoliučią daugumą. Uni­versitetui 1669 m. vėl normaliai dirbant iš 22 kunigų 13, t. y. beveik 60%, buvo lietu­vių kilmės, rektorius Andrius Valavičius taip pat lietuvis. Po trejų metų, 1672 m., rektoriaujant Stanislovui Tupikui, akademijoje iš 20 jėzui­tų tik 6 buvo lietuvių kilmės, o tai jau sudarė beveik trečdalį visų čia buvusių jėzuitų.“

 Vilniaus universiteto istorija.1579-1994, Vilnius, 1994, p. 65.

R

Kristupas II Radvila (1585-1640) nuolat pageidavo turėti informaciją apie studentus, jo lėšomis studijuojančius užsienyje. Ši funkcija buvo patikėta kunigams ir atskiriems dvariškiams. Studentai laiškuose rašė apie sunkią kelionę pėsčiomis iki Heidelbergo, nakvojant pakelės karčemose, patiriant įvairius sunkumus Vokietijoje, nemokant vokiečių kalbos, apie susitikimus su buvusiais Radvilos dvariškiais, gyvenančiais Lenkijoje. Taip pat informavo apie privačias studijas pas atskirus Heidelbergo profesorius. Pas teologijos profesorių Parijų kiekvieną savaitę turėjo disputus kartu su vokiečių ir vengrų jaunimu.  Lankė taip pat viešas paskaitas universitete. Prašė Kristupo II būsimoje Frankfurto mugėje per Vilniaus pirklį Vinholdą perduoti pinigus skirtus metiniam jų išlaikymui, kad galėtų „pilnai mokytis be ašarų“. Už Radvilos pinigus alumnai nuomojosi trobelę, pirko malkas, maistą, rūbus, knygas, mokėjo už mokslą. Lėšos planuotos ir nenumatytiems atvejams. Pinigai iš Radvilos dvaro iždo pasiekdavo studentus kasmet“

 Varšuvos vyriausiasis senųjų aktų archyvas, f. AR, ap. XI, nr. 37, l. 177.

  1. Suskirstykite šaltiniuose esančią informaciją, nustatydami kuris iš šaltinių kalba apie universitetinę, kuris apie dvaro, kuris apie kaimo kultūrą. Pagrįskite savo pasirinkimą.
  2. Remdamiesi šaltiniu N nusakykite tris neigiamas Vilniaus universiteto raidos tendencijas XVIII a. pirmoje pusėje. Pamėginkite įvardinti to priežastis.
  3. Kuo P šaltinyje aprašyta VU situacija esmingai skyrėsi nuo pateikto šaltinyje N ?
  4. Remdamiesi šaltiniu R pasvarstykite, kokia nauda galėjo būti Kristupui II Radvilai finansiškai remti užsienyje studijuojančius LDK jaunuolius ?
  5. Kodėl R šaltinyje minimas lietuvių jaunimas tuo metu nestudijavo VU, bet, nežiūrint visų sunkumų, siekė įgyti išsilavinimą Vokietijoje ? Nusakykite galimas priežastis (ekonominę, socialinę, religinę).
  6. Pasvarstykite – jeigu Žagarės dvaro vietininkas būtų išsilavinimą gavęs jėzuitiškame Vilniaus universitete, ar tai jį būtų paskatinę ar atstūmę nuo noro dalyvauti teisminėje byloje, susijusioje su raganavimo atveju ?

 

Nauja terminija.

mecenatas – kultūrinės ar meninės srities finansinis rėmėjas.

kartografija – žemėlapius kuriantis ir tyrinėjantis mokslas, atsiradęs XV-XVIII a.

fortifikacija (lot. k. fortificatio – įtvirtinimas) – karybos sritis, nagrinėjanti gynybinių įtvirtinimų statymo, panaudojimo, griovimo klausimus.

tortūros – kankinimas

istoriografija – istoriniai veikalai

 

S

Krutinionių, arba Kačergių, kaimo gyventojai, Inturkės para­pinės bažnyčios baudžiauninkai, priklausę prie bažnytinio Rudesos palivarko, sprendžiant pagal 1790 metų inventoriaus duome­nis, nuo pusės valako žemės po tris dienas per savaitę turėjo eiti lažo darbų dirbti į minėtą palivarką; be to, jie kartą per metus bažnytinio dvaro reikalais turėjo važiuoti į Vilnių. Vadinasi, vala­ką valdąs Krutinionių kaimo valstietis turėjo kasdien, išskyrus šventadienius, eiti lažo darbų dirbti bažnytiniame dvare ir po du kartus per metus važiuoti į Vilnių.“

Pakarklis P., Ekonominė ir teisinė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje (XV-XIX a.), Vilnius, 1956, p. 75

  1. Prisiminkite kada Lietuvoje atsirado bažnytinės valdos ir kada bažnytiniai palivarkai ?.
  2. „kartą per metus bažnytinio dvaro reikalais turėjo važiuoti į Vilnių“. Įvardinkite šią baudžiavinę transportinę prievolę.
  3. Paaiškinkite inventoriaus sąvoką. Kokiomis kalbomis XVII-XVIII a. Lietuvoje buvo sudarinėjami šie teisiniai dokumentai ?
  4. Remdamiesi šaltinyje fiksuotomis prievolėmis įvertinkite šios bažnytinės valdos valstiečių išnaudojimo mąstą.

 

T

Lietuvos kaime XVIII a. pabaigoje nuskurdusių, beže­mių valstiečių buvo gausu. Jie, kaip kampininkai, gyveno pas turtingesnius. Nusigyvenę, prasiskolinę, išpardavę turtą ir sodybas, išvaržyti už nesumokėtas prievoles, jie teikė samdomąją darbo jėgą. Parsisamdydavo ir bėgliai valstiečiai. Inventoriuose jie vadinami „ateiviais”. Lietuvoje veikė senaties įstaty­mas, leidžiąs dvarui per 10 metų grąžinti savo pabėgu­sius valstiečius. Seimo nutarimai, priimti 1661, 1667, 1671, 1685, 1717, 1784 m. sprendė bėglių klausimą, suda­rydami lengvesnes sąlygas dvarui sugauti ir grąžinti pa­bėgėlius per teismus. Tačiau ir tai, matyt, nepadėjo, nes dvarininkai nuolat reikalavo uždrausti valstiečių išeivystę“.

Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972, p. 163.

  1. Dėl kokių priežasčių XVIII a. pabaigoje daugėjo valstiečių bėglių ? Raskite dokumente kaip dar buvo vadinami tokie valstiečiai ?
  2. Ką atspindi faktas, jog nuo XVII a. antrosios pusės ATR seimai  nuolat nagrinėdavo pabėgusių valstiečių temą ?
  3. Kodėl dvarininkai siekdavo susigrąžinti bėglius valstiečius ?
  4. Raskite šaltinyje vietas, atspindinčias feodalinio ir kapitalistinio gamybos būdo bruožus.

 

U

Savo kovos programą, savo siekius sukilėliai išdėstė karaliui nusiųstuose  skunduose.  Jie  reikalavo:   1)  kitos  administracijos; 2)   neimti  į  darbą  fabrikuose,   panaikinti  raktus  ir  palivarkus; 3)  panaikinti lažą, talkas ir sargybą; 4) panaikinti naujai įvestą pastočių prievolę; 5) nebausti taip griežtai valstiečių, net ir nusi­kaltusių; 6) grąžinti proporcingus mokesčius; 7) sugrįžti prie se­nų mokesčių ir papročių. Reikalaudami grąžinti „senus papročius”, valstiečiai reikalavo visų pirma panaikinti draudimą parduoti savo prekes Rygos, Lie­pojos, Mintaujos, Klaipėdos uostuose, panaikinti prekinių-piniginių santykių suvaržymus. Šiaulių ekonomijos sukilėliai kovojo prieš visą palivarkinę-lažinę sistemą.“

 Marčėnas R., Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas 1769 m., Vilnius, 1969, p. 70-71.

  1. Suskirstykite sukilėlių reikalavimus pagal jų pobūdį į socialinius, ekonominius, teisinius. Nusakykite, kurie iš reikalavimų, jūsų manymu, buvo patys radikaliausi ir kodėl ?
  2. Kokie faktai šaltinyje rodo, jog Šiaulių ekonomijos valstiečiai buvo įsitraukę į žymiai platesnius, nei vien tik ekonomijos, rinkos santykius ? Į kokias tris valstybes driekėsi prekiaujančių valstiečių vežimų maršrutai ?
  3. Tarp sukilėlių reikalavimų sutinkame siekį panaikinti sargybos prievolę. Kokią sargybą atlikdavo baudžiauninkai, ką jie saugojo ?
  4. Kurie sukilėlių reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti ?

 

V

Iš Kauno pavieto bajoro Kristupo Zavišos dienoraščio:

1710  metais Prūsuose įvairiose vietose siautė maras, o Lietuvoje sun­kios ligos ir negana to — badas, nes žmonės ne tik dvėselieną, bet kai kur net žmogieną valgė, ir niekas į tai nekreipė dėmesio; didelė prie­spauda kariaunos, savos ir svetimšalių, kuri suėdė viską ligi paskutinio (grūdo), sukėlė badą… Dėl to kilo toksai badas, kad dvaruose pilna bu­vo lavonų vilkų maitai. Gyvieji žmonės lavonus valgė, kates, šunis… Vilniuje vargšų po 100 ir daugiau mirdavo per dieną. 1711  metais po pernykščio siaubo palengvėjo, žmonės pasveiko, bet užkrečiamos ligos daug kur arklius bei galvijus apniko. Atsirado taip pat skėrių didžiausi debesys, daug didesni ir biauresni, negu 1690 metais kad buvo, o kas svarbiausia, visur, ypač Volynėje, Baltarusijoje, Lietu­voje, kur jie užskrido ir nusileido, nieko ten nebepaliko, ne tik grūdus bei varpas, bet ir šiaudus suėdė.“

Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius, 1955, p. 262.

  1. Nurodykite tris demografinio nuosmukio XVIII a. pradžioje priežastis.
  2. Šaltinyje minimos savos ir svetimos kariuomenės, niokojusios kraštą. Įvardinkite dvi svetimas ir keturias savas kariuomenes ir paaiškinkite kaip jos susijusios su kalbamo laikotarpio įvykiais.
  3. Nusakykite tris ekonominio nuosmukio priežastis.
  4. Kokiai valstybei kalbamu laikotarpiu priklausė Volynė ir Baltarusija ?

 

Z

2.  Nustatoma činšo rinkimo iš valstiečių tvarka ir surašymo mokesčio dydis. 3.  Draudžiama teisti valstiečius pagal Lietuvos Statutą. Jį ga­lima taikyti tik bajorų bylose. […] 11.  Nesumokėjus valstiečiui nustatytu terminu činšo, vaitas tu­ri pagrobti jo turtą ir, jei valstietis per dvi savaites grobinio neišpirktų,  drauge  su urėdu  grobinį  įkainoti ir par­duoti, o likutį, paėmus činšą, grąžinti valstiečiui. 12.  Jeigu pareigūnai pažeistų šiuos nuostatus ir padarytų kam nors skriaudą ar neteisę, tai vaitai turi pranešti Šiaulių ekonomijos ekonomui, o šis pasiųsti savo nuovokų tarnybininką, kuris vieną savaitę Šiauliuose, antrą-—Joniškyje, o trečią — Žagarėje nagrinės skundus ir vykdys teisingu­mą. Jo sprendimus galima apeliuoti ekonomui.“

Raudeliūnas V., Joniškio dvaro nuostatai (1644), Teisinių institutų raida Lietuvoje XIV-XIX a., Vilnius, 1981, p. 122-123.

  1. Išvardinkite Šiaulių ekonomijos pareigūnus, kurie buvo atsakingi už činšo surinkimą iš valstiečių.
  2. Ką apie socialinę valstiečių padėtį liudija faktas, jog jų neleista teisti pagal Lietuvos Statutą ? Apie kurį Lietuvos Statutą kalbama ? Kokie teismai aptarnaudavo baudžiauninkų bylas ?
  3. Pasvarstykite, iš kur valstiečiai galėjo turėti grynųjų pinigų sumokėti činšui arba nustatytoms baudoms ?
  4. Kuris iš šaltinyje pateiktų Joniškio dvaro nuostatų punktų ypač aktualus tapo praėjus 125 metams ?

 

Nauja terminija.

ekonomija– XVI-XVIII a. ATR valdovui priklausančios žemės (dar vadintos karaliaus stalo dvarais), pajamos iš kurių ėjo monarcho dvaro išlaikymui. Pagrindinėmis laikytos Gardino, Šiaulių, Alytaus, Kobrino ekonomijos.

latifundija –stambus didikų privačių valdų kompleksas.

suplikos – XVI-XVIII a. valstiečių, miestelėnų, miestiečių ar bajorų žemininkų raštiški prašymai, adresuoti valstybinės valdžios institucijoms arba privačių valdų savininkams.

 

Ž          Kartografinė užduotis.

 

 

Remdamiesi žemėlapiu ir žiniomis, atsakykite į 1-12 klausimus.

1. Įvardykite Lietuvos istorinį procesą, atsispindintį žemėlapyje:

………………………………………………………………………………………………………………………………

2. Paaiškinkite 4 žemėlapio legendos ženklo reikšmę.

………………………………………………………………………………………………………………………………

3. Paaiškinkite 5 žemėlapio legendos ženklo reikšmę.

………………………………………………………………………………………………………………………………

4. Kaip tarpusavyje susiję 4 ir 5 legendos ženklai ?

………………………………………………………………………………………………………………………………

5. Paaiškinkite 6 žemėlapio legendos ženklo reikšmę. Kurią etninės Lietuvos dalį ir kaip jis palietė?

…………………………………………………………………………………………………………………………………….

………………………………………………………………………………………………………………………………..

6. Paaiškinkite 1,2,3 žemėlapio legendos ženklų reikšmes.

…………………………………………………………………………………………………………………………………….

………………………………………………………………………………………………………………………………..

7. Kuo Lietuvai svarbūs 1655 metai ? Pateikite ne mažiau kaip du argumentus.

………………………………………………………………………………………………………………………………..

8. Kas buvo oficialus Lietuvos valdovas žemėlapyje vaizduojamu laikotarpiu ?

……………………………………………………………………………………………………………………………….

9. Kuris garsus Lietuvos istorikas tarp išvardintų nėra parašęs specialių mokslinių darbų apie žemėlapyje vaizduojamas Lietuvos užsienio politikos problemas ?

A Konstantinas Avižonis

B Alfredas Bumblauskas

C Adolfas Šapoka

D Antanas Tyla

 

10. ATR žemėlapyje nurodytu laikotarpiu kariavo dar su viena žemėlapyje nevaizduojama valstybe. Nurodykite, su  kuria.

………………………………………………………………………………………………………………………………..

11. Jonušas  Radvila, Povilas Sapiega, Vincentas Gosievskis, Mykolas Kazimieras Pacas. Kokios politinės pareigos aptariamu laikotarpiu sieja visas šias istorines asmenybes?

………………………………………………………………………………………………………………………………..

12. Pažymėkite žemėlapyje ir aiškiai įvardinkite bet kuriuos du istorinius įvykius ar objektus, tiesiogiai susijusius su vaizduojamu laikotarpiu ar istorine problema. Pažymėta gali būti mūšiai, sutarčių sudarymo vietos, etmonų žūties vietos, miestai, teritorinės netektys.

© Bronė Narkevičienė