magnify
Home Lietuvių kalba Užduotys 9 klasė Kūrybinio rašymo užduotis – pjesės kūrimas

Kūrybinio rašymo užduotis – pjesės kūrimas

Pagal duotus klausimus išnagrinėkite Ž. Kokto dramą „Orfėjas“. Tekstą rasite interneto svetainėje http://katekizmas.group.lt/text/kitakalbiai/cocteau/orfejas.

(Dramos analizės apimtis- apie 3 puslapiai 12 Times New Roman šriftu.)

 

Remdamiesi pasirinktu antikos mitu, sukurkite pjesę. Apimtis- 7-10 puslapių12 Times New Roman šriftu.

Išnagrinėjus Sofoklio “Antigonę”, “Edipą karalių”, Euripido “Medėją”, nagrinėjama, kaip XX a. lietuvių ir visuotinės literatūros kūriniuose reikšmės kuriamos pasitelkiant Antikos mitus (A. Nyka – Niliūnas, H. Radauskas, Ž. Kokto, J. O’Nilas ir kt.).

Išnagrinėjus pasirinktus XX a. literatūros, kurioje panaudoti mitų siužetai, motyvai, pavyzdžius, siūloma patyrinėti Antikos mitų panaudojimo literatūroje būdus.

Vienas būdų išsiaiškinti literatūros žanrų ypatybes –  patiems išmėginti žanrą, jį tyrinėjant tarsi iš vidaus.

Jums pateikiama teorinė medžiaga apie dramą, labai glaustai – apie mitų perkūrimą, interpretavimą XX a. literatūroje.

Siūlau atidžiai patyrinėti senovės graikų mitus ir, atsižvelgiant į dramos žanro teikiamas galimybes, sukurti pjesę remiantis pasirinktu senovės graikų mitu.

Kurdami pjesę, remkitės visu mitu arba jo motyvais, įvaizdžiais. Galite pagrindiniu kūrinio veikėju pasirinkti mitinį personažą, pavyzdžiui, Tesėją, Euridikę, Pigmalioną arba bet kurį kitą, galite pagrindinį veikėją susikurti  patys:  pagrindinis personažas galėtų būti Sizifo duktė, Minotauro sūnus ir t.t.

 

Mitai literatūros tekstuose

Mitai – istorijos, kuriomis ikibendruomeniniu laikotarpiu žmonės siekė perteikti esminę informaciją apie žmogų ir pasaulį. Mitais stengtasi apibrėžti ir atsleisti pasaulio reikšmingumą (D. Bertrand), juose atsispindi svarbiausios žmogaus ir bendruomenės problemos, pateikiami elgesio modeliai, apsisprendimo ir pasirinkimo pasekmės.

XX a. literatūroje mitų siužetai, motyvai naudojami kaip būdas pasakyti amžinas tiesas, esminį žinojimą apie žmogaus prigimtį, apsisprendimą, kaip būti. Prancūzų dramaturgo Jean Cocteau (Ž. Kokto) dramoje „Orfėjas“ kalbama apie kūrybos prigimtį, kūrėją ir visuomenę, šeimos tarpusavio ryšius, apie tai, kad ir turėdamas antrą galimybę pakeisti savo gyvenimą, žmogus pasielgia taip pat, kaip ir pirmąkart.

Remdamasis mitu, absurdo patirtį, žmogaus egzistencijos vertę A. Camus (A. Kamiu) svarsto  filosofinėje esė „Sizifo mitas“.

Amžinuosius klausimus dramoje „Minotauras“ kelia estų rašytojas Reid Raud.

Kalbant apie lietuvių literatūrą, Antikos mitai atpažįstami V. Mykolaičio-Putino, H. Radausko, A. Nykos-Niliūno, Just. Marcinkevičiaus, K. Platelio, S Parulskio ir kt. kūriniuose. Pavyzdžiui, A. Nykos-Niliūno eilėraštyje „Picasso: Mergaitė su plazdančiu balandžiu ir aklas Minotauras“ Minotauras jaučia savo dvilypę prigimtį ir joje įrašytą likimą.

Mitai, kaip ir iki mūsų amžiaus sukurta literatūra, dažnai gyvena dabarties literatūros tekstuose, išplėsdami kontekstus.

 

 

Kad sukurtų pjesę, mokiniai turi išsiaiškinti draminio kūrinio žanrines ypatybes, taip literatūros teorija nėra savitikslė, bet būtina kūriniui sukurti.

Užuot pateikus draminio kūrinio žanrines ypatybes nusakančius apibrėžimus, mokiniams siūloma patiems juos suformuluoti (fabula, ekspozicija, kolizija, draminio veiksmo užuomazga, kulminacija, atomazga, remarkos ir kt.), remiantis nurodyta literatūros teorijos medžiaga ir dramos tekstais.

Pateikiami detalūs klausimai, padedantys analizuoti dramos tekstą.

 

Fabula ir konfliktas

Ką apie pradinę situaciją gali spręsti iš ekspozicijos?

Ar yra daugiau nei viena fabulos linija? Jeigu daugiau nei viena, tai kaip jos susijusios? Gal viena papildo  kitą? Kokia scena  fabuloje kelia nuostabą?

Ar yra pasikartojančių veiksmų? Ar yra pasikartojančių motyvų?  Kaip galima juos paaiškinti, komentuoti?

Kokio tipo konfliktai (veikėjų tarpusavio konfliktai, veikėjų grupių, vidinis konfliktas)? Kokia atomazga? Ar atomazga motyvuota?

Charakteris

Kaip dramoje kuriamas charakteris? Ar jis motyvuotas?

Gal stereotipiškas? Ar sudėtingas, ar statiškas (plokščias)?

Kaip veikėjas  elgiasi? Kaip  kalba?

Ar remarkos perteikia tarpusavio santykius ir emocijas?

Kaip charakterizuoja save ir kitus? Kaip gestais, veiksmais atskleidžiamas charakteris? Kaip charakterį padeda atskleisti aplinka?

Kaip kiti veikėjai padeda atskleisti pagrindinį  charakterį?

Kokios veikėjo (veikėjų) charakterio savybės? Kokios  nuostatos, požiūriai? Kokią paskirtį atlieka antraeiliai veikėjai? Ar jie reikalingi plėtoti siužetą, o gal ryškinti kitus charakterius? Gal antraeiliai veikėjai išsako autoriaus idėjas?

Pasirinkite jums įdomų Antikos mito personažą ir pabandykite jį perkelti į mūsų laikus. Svarbu žinoti, kokią žinią, idėją  norite perteikti remdamiesi archetipine situacija.  Svarbu  įsivardinti koliziją ir konfliktus. Brėžti santykių tarp veikėjų schemas. Įsivaizduoti gyvus veikėjus: išvaizda, amžius, išsilavinimas, profesija, temperamentas, charakterio bruožai, įpročiai, pomėgiai, silpnybės, ko neapkenčia ir ką mėgsta, pažiūros, vertybės, gyvenimo tikslai. Aplinka, vyraujančios normos ir nuostatos.

Mitas  duoda archetipinę situaciją, ja pasinaudokite keldami Jums svarbius klausimus. Po Antikos mito taško galbūt Jūs dėsite klaustuką, ir tai bus Jūsų kūrinio pradžia.

Vienas pavyzdžių galėtų būti, kaip  O. Vaildas  pratęsia mitą apie Narcizą:  kai Narcizas mirė, gedinčios Nareidės pamatė, kad ežeras,  kurio veidrodyje Narcizas gėrėjosi savo atvaizdu, pavirto ašarų urna. „Mes suprantame, kad tu sielojiesi dėl Narcizo mirties. Juk dienų dienomis galėjai matyti jo grožį,“ – guodė Nareidės. Ežeras nustebo: „Ar jis buvo gražus? Nepastebėjau. Aš jo akyse galėjau matyti save“.  Rašytojas, remdamasis mitu apie save įsimylėjusį Narcizą, jį pratęsia, kalbėdamas apie tai, kad kiekvienas kitame pirmiausia mato savo paties  atvaizdą.

Kuriant pjesę  pravers klausimai, pateikti  dramos kūrinio analizei. Siūlau parašius pirmąjį juodraštinį variantą pagal tuos pačius klausimus  išnagrinėti ir savo tekstą. Bus aišku, kaip papildyti, keisti, redaguoti savo tekstą.

 

Literatūra

1. Nikolajus Kunas. Senovės graikų mitai ir legendos, Kaunas, 1988.

2. Gustav  Schwab. Gražiausios antikos sakmės, Vilnius, 2004.

3.  Mitologija šiandien (sudarė  Algirdas Julius Greimas), Vilnius, 1996.

4. Mircea Eliade. Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė, Vilnius, 1996.

5. Žanas Kokto. Orfėjas,-http://katekizmas.group.lt/text/kitakalbiai/cocteau/00.html

6. Albert Camus. Sizifo mitas, Vilnius, 2006.

7. Nijolė Lūžienė. Graikų mito virsmas literatūra, Kaunas,1998.

8. Sofoklis. Antigonė. Antikinės tragedijos, Vilnius,1988.

9. Sofoklis. Edipas karalius. Antikinės tragedijos, Vilnius,1988.

10.Euripidas. Medėja. Antikinės tragedijos, Vilnius, 1988.

11. Ž. Anujis. Medėja. XX a. prancūzų dramos, Vilnius, 1988

© Bronė Narkevičienė