magnify
Home Lietuvių kalba Užduotys 9 klasė Kūrybinio rašymo užduotis – trioletas

Kūrybinio rašymo užduotis – trioletas

Užduoties tikslas – suvokti ryšį tarp poetikos ir lingvistikos; atpažinti metaforą poetiniame tekste; kurti metaforą, asonansą ir aliteraciją; kurti trioletą; gebėti suvokti visumos ir dalies santykį kuriant ciklą.

 

Užduotis

Parašykite trioletų ciklą (5–7 trioletų).

Tegu trioletuose randasi metafora (-os) ir kuri nors (o gal ir abi) iš fonetinių figūrų. Jas tekste pabraukite arba išskirkite kitu šriftu.

 

Teorinė medžiaga

 

1. Trioletas. Lyrikos žanras. Rimas. Ciklas.

Trioletas – griežtos sandaros aštuonių eilučių eilėraštis. Pirmoji eilutė sutampa su ketvirtąja ir septintąja, antroji – su aštuntąja.


Kadaise žemėj buvo daug velnių, 
Kurie norėjo sielą pirkt žmogaus, 
Bet maža buvo ją parduodančių.
Kadaise žemėj buvo daug velnių, 
Už sielą auksą, laimę siūlančių, –
Tiktai pasaulio būta negudraus.
Kadaise žemėj buvo daug velnių, 
Kurie norėjo sielą pirkt žmogaus.

(V. Mačernis)

 

Birds At Winter

Around the house the flakes fly faster, (A)

And all the berries now are gone (B)

From holly and cotoneaster (a)

Around the house. The flakes fly! – faster (A)

Shutting indoors the crumb-outcaster (a)

We used to see upon the lawn (b)

Around the house. The Flakes fly faster (A)

And all the berries now are gone! (B)

(Thomas Hardy)

 

Trioletas rimuojamas dviem rimais: ABaAabAB (didžiosiomis raidėmis pažymėtos sutampančios eilutės).

Rimą sudaro dvi ar kelios panašiai ar vienodai skambančios kadencijos.

Kadencija – tai eilutės pabaiga, apimanti paskutinį kirčiuotą eilutės skiemenį ir po jo einančius nekirčiuotus.

 

Ciklas – kūrinių, kuriuos sieja viena tema, grupė.

 

2. Poetika ir lingvistika. Tropai. Metafora.

 

Patyrinėkite, kokias egzistuojančias poetikos ir lingvistikos sąsajas teigė Šv. Augustinas:

Šv. Augustinas teigė, kad neišmanantis poezijos vargu ar gali būti geras gramatikas. Taip galvojo ir Romanas Jakobsonas. Bet galėtume pasakyti ir antraip – neišmanantis lingvistikos negali suprasti, kaip atsiranda poezija, kokie semantiniai procesai joje vyksta. Lingvistinės poetikos išeities taškas – prielaida, kad poetinėje kalboje turinio plano formas ir jų kaitaliojimąsi atitinka tokie pat (ar panašūs) išraiškos plano kaitaliojimaisi (Greimas).(…)„Poetas dažniausiai netgi neįtaria, kad jo ranka parašytas tekstas virsta griežtai struktūrizuota gramatika, kurios siekiai neretai suartėja ar netgi sutampa su kalbotyros tikslais.“[1]

 

Tropas. Išvertus ir graikų kalbos, „trópos“ reiškia kryptį, posūkį, taip pat būdą, įprotį, elgesį. Retorikos specialistų teigimu, „tai perkeltinė, antrinė, šalutinė žodžio reikšmė, kai su įprastą vietą turinčiu žodžiu „daromas posūkis“ – jis perkeliamas į kitą jam nebūdingą vietą, pavartojamas netiesiogine reikšme, kurią išryškina tik kontekstas“[2]. Kitaip sakant, tai daikto vardo perkėlimas kitam daiktui, kuriam tas vardas nėra tikrasis (pvz., mįslė Pilna laktelė baltų vištelių; baltos vištelės – tai dantys).

Metafora ir metonimija – du pagrindiniai tropai.[3]

Metafora grindžiama dviejų vaizdų panašumu: vieno daikto ar reiškinio požymiai pagal tikrą ar vaizduotėje užfiksuotą panašumą yra perkeliami kitam daiktui ar reiškiniui. J. Pikčilingis pabrėžia, kad metaforoje išryškėja būtent vaizduotės sukurtas santykis – „jokio realaus tikrovės reiškinių ryšio ar sąlyčio nesti – teesama panašumo.“[4] Daiktus galime vadinti kitais vardais, pamiršti jų tikruosius vardus, svarbu, kad tarp skirtingų daiktų atsirastų koks nors panašumas: formos, dydžio, išvaizdos, spalvos, judesio, pojūčio ir kt.

Kartais metafora vadinama sutrumpintu arba paslėptu palyginimu (be žodelių „kaip“, „lyg“, „tartum“), mat palyginimas – metaforos pagrindas. Labai dažnai tai, kas lyginama lieka nepasakyta, tik nuspėjama iš konteksto. H. Radausko eil. „Kaštanas pradeda žydėt“[5] randame eilutę „O medžiuos dega tylios žvakės“ – užuot sakius kaštonų žiedynai dega kaip žvakės, pasakoma tik žvakės. Praleistą palyginimo narį (kaštono žiedyną) numanome. Taip pat tegalime svarstyti, kuo pagrįsta ši metafora – tik formos, tik spalvos ar ir formos, ir spalvos tarp kaštonų žiedyno ir žvakės panašumu.

Kad kalbėjimas apie metaforą būtų konkretesnis, pateikiu metaforų pavyzdžių iš J. Aisčio eil. rink. „Eilėraščiai“[6]. Vienose eilutėse metaforos bus paryškintos, kitose bandykite atrasti patys:

Niūri, pajuodusi velėna/ Žaliomis adatomis kiūto,/ Pašlaitėje žibutė mėlyna/ Ir upeliuko perlai kruta.

Obelis, vyšnias, lyg jaunąją,/ Apnėrė baltu šilko tulium.

Naktis praskyrė nuometą/ Ir verkiančias akis parodė.

Rytą gėlės apsitaškė/ Smulkiais deimantų lašais, / O danguj kraujai ir vaškas

Kai juodos nakties degutas/ Nudažys dienos gijas.

O tada toks baltas vyšnių sniegas krito…

Augo sode serbenta/ Ašarinėm kekėm.

Rytas./ Takas./ Gėlės./ Ašaros žieduose gailios.

 

Taip pat siūlau pasigėrėti H. Radausko kuriamomis metaforomis:[7]

Ir ėmė suktis popierinės rožės (eil. „Žiemos pradžia“)

Laumė juostą pakabina/ Kaip vainiką – danguje.

Vidunaktis miesto fantomą/ Aptaškė krauju ir ugnim,/ O skliauto bedugnį aksomą/ Subadė auksinėm vinim.

Miško aikštelėje senas beržas/ Iškėlė žalią kiaurą skėtį.

Iš aušrinė mazgoti pradėjo/ Aukso kojas aklam vandeny.

Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,/ Raudoną dėmę tarp žalių beržų.

A. Nykos-Niliūno metaforos[8]:

Astras marga skrybėle tuščiaviduris/ Rauda už langų, kad nesulaikė durys/ Vienumai mane palikusios Mignon.

Saulėleidį, akies slėny ištvinusį,/ Ir ranką sutemoj juodais žiedais.

Iš miško grįžta balta skrybėle diena;/ Rasa pažliugusiu aksomu pridengtas jos šiltas kūnas.

Prie lango, degdamas žaliom liepsnom,/ Ateina ir, akis išplėtęs, rymo sodas.

 

3. Poetika ir lingvistika. Fonetinės figūros.

 

Aliteracija – raiškus priebalsių kartojimas.

 

Po rudenio skliautais naktis rugsėjo

Ir liūdesį lieją laukai skausmingai platūs.

Kas taip giliai žvaigždžių prisėjo

Ir soduose auksinių lapų. (A. Nyka-Niliūnas)

 

Kai širdį veriantis varinis rago balsas,

Ištryškęs lyg fontanas, aidi po miškus. (A. Nyka-Niliūnas)

 

 

Asonansas – raiškus balsių kartojimas.

 

ir balsas kuriuo nebylys

prabyla tai angelo balsas

ir žvilgsnis kuriuo neregys

pamato tai angelo žvilgsnis (A. Marčėnas)

 

4. Pratybos, padėsiančios atlikti užduotį – sukurti trioletų ciklą.

 

Pasirinkite kelias pateiktas metaforas ir pabandykite jas visiškai laisva forma, remdamiesi individualiomis asociacijomis, 5–8 sakiniais painterpretuoti. Metaforos atveria kvapų, spalvų, formų, keisčiausių pavidalų, garsų pasaulį.

 

Skaitykite kuo daugiau poezijos. Įdėmiai tyrinėdami ieškokite metaforų, jas pasižymėkite. Būtų puiku, jei išdrįstumėte skaityti poetinius tekstus originalo kalba. Ypač įdomu ir naudinga patyrinėti originalą ir vertimą (verti dėmesio T. Venclovos, V. Bložės, S. Gedos vertimai). Kiekviena kalba kuria savo poetinių reikšmių lauką.

 

Pratęskite eilutes kurdami aliteraciją: švogždė…; atogrąžų…; čekšt…; mirga…; lankos… .

Kurdami aliteracijų eilutes, patys nuspręskite, koks priebalsis bus kartojamas. Kaskart rinkitės vis kitokį garsą, kad pajustumėte jo teikiamas galimybes. Parašytas eilutes skaitykite garsiai. Juk tai fonetika!

 

Pabandykite sukurti, žaisdami vis kitokiu balsiu, asonansų eilučių. Patys pasirinkite atraminius žodžius. Svarbu prisiminti, kad lietuvių kalbos balsiai gali būti ilgieji arba trumpieji.

 

Siūlau skaityti ir tyrinėti K. Binkio, T. Tilvyčio, V. Mačernio, A. Baltakio trioletus.

 

Knygų lentynoje atraskite eilėraščių ciklų. Skaitykite ir klauskite, kas juo sieja. Greičiausiai ne tik tema. Gal jums pavyks tekstus „sukabinti“ plėtojama metafora ar vis naujų atspalvių įgaunančiu motyvu, o gal kokia nors įdomi mintis kils žaidžiant garsais?

 

 

Literatūra

  1. V. Daujotytė, Mažoji lyrikos teorija, Vilnius, 2005.
  2. A. J. Greimas, Iš arti ir iš toli, Vilnius, 1991.
  3. R. Koženiauskienė, Retorika: iškalbos stilistika, Vilnius, 2001.
  4. S. Matulaitienė, Poezijos gramatika, Vilnius, 1997.
  5. 5.      K. Nastopka, Reikšmių poetika, Vilnius, Baltos lankos.
  6. 6.      V. Zaborskaitė, Literatūros mokslo įvadas. (įvairūs leidimai)
  7. 7.      J. A. Cuddon, Dictionary of literary terms and literary theory .
  8. 8.       K. Binkio, T. Tilvyčio, V. Mačernio, A. Baltakio poezijos rinktinės.


[1] K. Nastopka, Reikšmių poetika, Vilnius, Baltos lankos, p. 34.

[2] R. Koženiauskienė, Retorika: iškalbos stilistika, Vilnius, 2001, p. 205.

[3] Šįkart daugiausia dėmesio skirsime metaforai.

[4] J. Pikčilingis, Lietuvių kalbos stilistika II, Vilnius, 1975, p. 276.

[5] H. Radauskas, Eilėraščiai, Vilnius, Baltos lankos, p. 158.

[6] J. Aistis, Katarsis, Vilnius, 1988.

[7] H. Radauskas, Eilėraščiai, Vilnius, Baltos lankos.

[8] A. Nyka-Niliūnas, Eilėraščiai, Vilnius, Baltos lankos.

© Bronė Narkevičienė