magnify
Home Lietuvių kalba Užduotys 9 klasė Lietuvių mitologija ir tautosaka

Lietuvių mitologija ir tautosaka

1. Pasakojimas apie Sovijų – semantinė analizė, istorinio konteksto analizė, tautos samprata, istorinė tautos vaizduotė.

Nagrinėjant Sovijaus mitą, aptarti, kas nauja įsteigiama (laidojimo būdų kaita, naujas panteonas):

a)      Naudojantis baltų religijos ir mitologijos šaltinių (BRMŠ) mitologemų rodykle, susirinkti ir pristatyti informaciją apie senovės baltų laidojimo papročius.

b)      Apibūdinti lietuvių pomirtinio gyvenimo sampratą, jos kaitą (G.Beresnevičiaus „Dausos“).

c)      Lietuvių dievų panteono rekonstrukcija, remiantis  A. J. Greimu, N.Vėliumi, G. Beresnevičiumi.

 

 

2. Pasakojimas apie Vaidevutį – mitologinė ir istorinė analizė, pasakojimo semantinė kaita XVI-XX a.

Siūlomi aspektai:

a)      Religinis centras Prūsijoje – iš BRMŠ surinkti ir pristatyti šaltinių medžiagą (P. Dusburgietis, S. Grunau, M. Pretorijus).

b)      Krivio institucija – susirinkti šaltinių medžiagą pagal BRMŠ mitologemų rodykles, atkreipti dėmesį į kalbininkų pastabas, išvadas pasitikrinti Mitologijos enciklopedijose.

c)      Mitas ir istorija – legendos istorinės rekonstrukcijos bandymai (str. rinkinys „Prūsų kultūra“).

 

 

3. Pasakojimas apie Palemoną – istorinė, mitologinė, literatūrinė analizė, pasakojimo semantinė kaita XVI-XVII a.

 

 

4. Pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą – mitologinė, istorinė, literatūrinė analizė.

Nagrinėjant  pasakojimą Vilniaus įkūrimą:

a)      Palyginti A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus Vilniaus įkūrimo legendos interpretacijas.

b)      Atkreipti dėmesį į Vilniaus šventvietes, mitinių įvykių lokalizaciją (remiantis V. Vaitkevičiaus publikacijomis,  V.Toporovo fragmentais).

c)      Surinkti medžiagą apie naujausius Vilniaus miesto istorijos tyrimus, remiantis istorikų, archeologų publikacijomis.

d)     Surinkti medžiagą  ir parašyti komentarus apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laidotuves – įkapes, palaidojimo vietas, remiantis BRMŠ  ir kitais šaltiniais.

e)      Kalno mitologema lietuvių tautosakoje, mitologijoje ir religijoje (dainose, pasakose, vaizdinio analizė –  G. Beresnevičiaus  kn. „Dausos“, „Lietuvių religija ir mitologija“).

 

 

5. Mitologinės ir etimologinės sakmės:

a)  Perkūno ir velnio kova mitologinėse sakmėse,  pagrindinis ide. mitas pagal N.Vėliaus  „Chtoniškąjį lietuvių mitologijos pasaulį“.

b) Aitvaro byla  – sakmės, frazeologija, A. J. Greimo interpretacija.

 

 

6. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“.

a) Lietuviškos pasakos „Eglė žalčių karalienė“ variantų bendrosios vietos ir skirtumai. Lietuvių ir kitomis kalbomis užrašytos pasakos variantai – kas išlieka pastovu.

b) „Eglės žalčių karalienės“ herojų mitiškumas – žaltys ir eglė papročiuose ir tikėjimuose.

c)  Medžių šventumas lietuvių tradicinėje kultūroje (remiantis BRMŠ, tautosaka, tyrinėjimais, senelių pasakojimais).

d) „Eglė žalčių karalienė“ – mitologinė pasaka. Kelių pasirinktų autorių pasakos interpretacijų palyginimas, vertinimas, kritika.

e) „Eglės žalčių karalienės“ interpretacijos literatūroje.

 

 

7. Karinės – istorinės dainos ir sutartinės.

Sudaičio sutartinė, Oi lekia lekia gulbių pulkelis ir kitos XIV-XIX a. karo dainos, jų etoso rekonstrukcija:

a) Strijkovskio įrašas, „Sudaičio“ sutartinių ciklas, interpretacijos – iš D.Saukos „Lietuvių tautosakos“ , V.Ališausko „Sakymas ir rašymas: kultūros modelių tvermė ir kaita Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ sk. “Kodėl karžygiai verkia?“.

b) Kovų su kryžiuočiais pėdsakais: rašytiniai šaltiniai „Eiliuotoji Livonijos kronika“ (G. Beresnevičiaus str. „Sakralusis karo matmuo“) ir sakytinė tradicinė – lietuvių karinės-istorinės dainos, sutartinės.

c) Tėvynės laisvės gynimo idėja kovų su kryžiuočiais dainose ir pokario dainose.

 

Tautosakos kurso gilinimui:

  1. Laumės paveikslas lietuvių sakmėse. Kuo ši veikėja įdomi, kokia jos paskirtis, kokiose gyvenimo srityse ji veikia? Palyginkite laumę ir raganą, pateikite duomenų, iliustruojančių jų skirtumus.
  2. Laumės vaikas sakmėse.
  3. Ragana lietuvių sakmėse ir pasakose: kuo jos skiriasi, kurias gyvenimo plotmes tie skirtumai iliustruoja? Remdamiesi šia medžiaga pasamprotaukite apie sakmės ir pasakos paskirtį gyvenime.
  4. M. Mažvydas pirmosios lietuviškos knygos prakalboje ragina: „Kaukus, lauksargus ir žemėpačius pameskit…“ Raskite šių mitinių personažų sakmėse, paaiškinkite, kokia jų paskirtis. Pasvarstykite, kaip jie galėjo būti susiję su pagoniškąja pasaulėjauta.
  5. Velnias lietuvių sakmėse: kurie jo bruožai išryškinami? Pateikite pavyzdžių.
  6. Patyrinėkite  lietuvių dainas ir parenkite pranešimą tema „Vyriškąją savimonę išryškinantys ženklai ir simboliai lietuvių dainose“.
  7. Patyrinėkite lietuvių dainas ir sudarykite išplėstą planą tema: „Moters paveikslas ir jos pasaulį žymintys ženklai lietuvių dainose“.
  8. „Jaunas žmogus lietuvių dainose“.
  9. Remdamiesi karo dainomis parašykite samprotavimo rašinį tema „Ar tikrai garbinga būti kareivėliu“.
  10. Parašykite samprotavimo rašinį tema „Ką liaudies dainos gali pasakyti šiandienos žmogui“.
  11. Patyrinėkite lietuvių patarles ir parenkite pranešimą apie liaudies žmogaus sąmojingumą ir humoro jausmą.
  12. Kuo specifiška ir įdomi mįslių kalba? Pasamprotaukite, kokį kasdienybėje nevartojamą kalbos lygmenį atskleidžia mįslių (patarlių, priežodžių) kalba.
  13. Maginės leksikos magija. Kuo stebuklingi būrimai ir užkalbėjimai? Atskleiskite šią temą savarankiškai pasirinkta pristatymo forma.
  14. Anekdotas kaip būdas pažinti laiko aktualijas. Pasirenkite pristatyti pasirinką istorinį laiką remdamiesi anekdotais.
  15. Užrašykite kuo daugiau šiuolaikinių anekdotų ar sąmojingų pasakojimų mokyklos tema.
  16. Užrašykite savo mokyklos tautosakos: istorijų apie mokytojus, mokinius, juokingų nutikimų, specifiškų kuriam mokytojui ar mokiniui būdingų frazių.
  17. Lietuva padavimuose. Parenkite laisvos formos pristatymą šia tema.
  18. Liaudies ir autorinė pasaka. Pasirinkite medžiagos, kuria remdamiesi galėsite pristatyti esminius jų bruožus, panašumus ir skirtumus.
  19. Palyginkite kelis skirtingus tos pačios pasakos ar dainos variantus: ką keičia, atskleidžia, paaiškina ar kaip tik atima variantiškumas?
  20. Parenkite tautosakos vadovėlio savo bendraamžiams projektą: argumentuotai paaiškinkite, ką ir dėl ko į jį įtrauksite.

 

Temos apibendrinimui:

Mitų reikšmė senųjų amžių ir dabarties žmogaus gyvenimui.

Lietuvių kilmės mitų vaizdiniai ir idėjos, jų visuomeninis ir politinis turinys.

Mitų kuriama lietuvių tapatybė.

Lietuvių liaudies dainų pasaulėvaizdis ir jų teigiami etiniai idealai.

Lietuvių kalbos saugoma tautos atmintis:  kalbotyros galimybės atkurti praeities pasaulį.

 

Akademinio tiriamojo darbo iš tautosakos rengimas:

Pasirinkite tautosakos sritį ar temą, kurią norėsite patyrinėti išsamiau. Rinkdamiesi atsižvelkite į tai, jog  prie šio darbo praleisite daug laiko,  juo išreikšite savo, kaip tyrinėtojo ir galbūt ateities mokslininko, sugebėjimus. Tad Jūsų pasirinkta tema ar sritis turi būti pirmiausia įdomi ir kelianti klausimų sau pačiam – tokia, prie kurios būtų smagu pasidarbuoti. Be abejo, darbas būtų malonesnis, jei turėtumėte bendraminčių – galbūt dera suorganizuoti grupę tyrinėtojų, nagrinėjančių skirtingas temas ir besidalijančių patirtimi bei įspūdžiais.

Pasirinkimui įtakos gali turėti ir kasdienės Jūsų darbo sąlygos: jei gyvenate mieste, kur nesunkiai pasiekiamos skaityklos, archyvai su medžiaga, jei turite galimybę juose lankytis, darbui tiks plati apžvalginė tema. Jei gyvenate nedideliame miestelyje ar dažnai lankotės kaime pas senelius – Jums ypač pasisekė, nes dar tebeturite galimybę prisiliesti prie „gyvos“ medžiagos, surašyti ir ištyrinėti aplinkinių žmonių pasakojimus, dainas, prisiminimus, užrašyti jų kalbą. Be abejo, be skaityklos, knygų ar informacijos, pasiekiamos per internetinę prieigą, neapsieisite ir šiuo atveju. Be to, nepamirškite, kad rinkdamiesi visada galite konsultuotis su savo mokytoju ar mokytoja, kuri tikrai padės ne tik apsispręsti dėl temos, bet ir patars, kokios literatūros, paremiamosios medžiagos galite rasti.

Darbą rašyti bus lengviau, jei laikysitės jo rašymo tvarkos ir plano.

 

Darbo rengimo planas

Temos pasirinkimas ir aptarimas su mokytoja / grupe.

  1. Literatūros sąrašo sudarymas.
  2. Plano rengimas.
  3. Įvado rašymas.
  4. Pirmojo juodraščio varianto rašymas.
  5. Viso darbo juodraštis.
  6. Visas darbas su nuorodomis ir išvadomis.
  7. Visas sutvarkytas darbas: santrauka, turinys, tekstas su nuorodomis ir baigtu literatūros sąrašu.
  8. Darbo pristatymas bei gynimas.
  9. Darbų recenzijos.

 

Tautosaka literatūroje:

  1. Palyginkite tris garsių poetų eilėraščius (pirmasis sukurtas XIX a. pabaigoje, antrasis – XX a. trečiame dešimtmetyje, trečias – XXI a. pradžioje) ir aptarkite, kiek juose aktuali iš tautosakos atėjusi žmogaus ir medžio paralelė. Pasvarstykite, kokias universalias temas ši paralelė atskleidžia. Kaip kiekviename iš tekstų atskleista istorinio laiko, kuriuo eilėraštis sukurtas, atmosfera bei aktualijos? Kaip ši tautosakinė paralelė sukuria kultūrinės diskusijos galimybę – iš ko juntame, jog poetai tarsi kalbasi tarpusavyje?
  2. Remdamiesi šiais trim tekstais ir tautosakos kontekstu parašykite esė apie žmogaus ir medžio likimą istorijos perspektyvoje.

 

MAIRONIS

Miškas ūžia, verkia, gaudžia;
Vėjas žalią medį laužo;
Nuliūdimas širdį spaudžia,
Lyg kad replėmis ją gniaužo.

Girios tamsios, jūs galingos,
Kur išnykote, plačiausios?
Dienos praeities garsingos,
Kur pradingote, brangiausios?

Miškas verkia didžiagirių:
Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.

Kas mums praeitį grąžintų
Ir jos garsą, ir jos galią?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kur po žemėmis išbalę?

 

JONAS AISTIS

Miškas ir lietuvis

 

O JŪS, melsvi šilai, o nykios platumos!
Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis:
Gal todėl mano balsas bus nesvetimas,
Kaip man nesvetimi atodūsiai žali.

Ir taip suaugau su tyla, su nykuma –
Ir šilas su manim, ir ašen su šilu.
Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome,
Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu?!

Tylu ik sielvarto, iki nepanešimo!
Tylu laukuos, tylu ir pievoj, ir šile,
Jog pasiilgstu tavo to graudaus ošimo,
Kai andai skundėmės graudžiai sunkia dalia.

Kadaise verkė miškas ir lietuvis,
Tyliai, ne lūpom verkė – krūtine.
Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo,
Bet ko mes šiandien tylim, nežinia…

 

RIMVYDAS  STANKEVIČIUS

Žalia daina

 

Mes – lietuviai, mes mylime mišką,
Pilką akmenį, paukštį naktinį,
Sūrų gintaro lašą ištryškusį,
Iš tos vietos, kur skauda tėvynei.

Mes lietuviai, mes garbinam mišką
Dainomis, laužo dūmais, svajonėmis,
Mūsų mintys, kaip nuotakos išteka
Užu medžių, tvirtų, tartum žmonės.

Tie, kur šalį mūs puolė, – prapuolė,
Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo,
Žalias medis ir žalias brolis
Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą.

Mes lietuviai, mes girių augintiniai,
Žaliašvarkiai, randuoti, drevėti
Jei mums gūdūs miškai nepadėtų,
Ar mes šalį nuo prieš apgintumėm?

Mes lietuviai – iš kardo ir balno
Iš miškų gilumos atėjome
Tebeturim šaknis ir vėliavoj
Sodrią plakančią žalią spalvą.

Tie, kur šalį mūs puolė, – prapuolė
Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo,
Žalias medis ir žalias brolis
Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą.

© Bronė Narkevičienė